Elgsena ir auklėjimas

  • Kai gyvūnas negauna to ko nori (negali pasiekti žaisliuko, skanėstas ne toks geras kaip tikėtasi, šeimininkas neleidžia pažaisti su kate ir t.t.), jis gali nusivilti. Vieni su gyvenimiška realybe susitaiko tyliai, kitiems kyla didesnių ar mažesnių problemų. Įdomu, kad tokių šunų išgyvenamų nusivylimų, arba frustracijų (nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį ar įveikti sunkumus), gali būti kelios rūšys – ir skirtingi būdai, kaip situaciją pagerinti. Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė naują įrankį, padedantį išsiaiškinti, kokios...
  • Nors draskymas – normalus, naudingas elgesys, jis gali sukelti problemų, kadangi katė gali suniokoti mums svarbius daiktus. Daugelis žmonių naudojamų metodų (kaip bausmės) siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui yra neveiksmingi. Dėl to pirmiausia sprendžiant šią problemą reikia suprasti kačių poreikius ir įsisavinti tinkamas problemos sprendimo būdus. Kodėl draskymas katėms toks svarbus Stebint draskančią katę matyti, kad ji patenkinta. Taip daro net tos, kurioms (deja) pašalinti nagai. Kiekviena katė mėgs skirtingą paviršių (kilimą, kartoną ir t.t.), jis gali būti horizontalus arba...
  • Namuose, kuriuose gyvena kelios katės, svarbu suprasti kartais pasitaikančių agresijos atvejų priežastis bei sprendimo būdus. Gali tekti stebėti ir vertinti daug sąveikų bei imtis atsargumo priemonių, kad nebūtų neigiamai paveiktos kitos katės. Be to, aplinkoje gali būti kitų gyvūnų ar žmonių, tad kiekvienam atvejui yra individualus sprendimas. Šį kartą kalbėsime apie pagrindines agresijos formas namuose gyvenant kelioms katėms. Kačių tarpusavio agresijos atvejų daugėja Agresija apibūdinama kaip grėsmingas ar žalingas veiksmas, nukreiptas į kitą asmenį, ir gali būti demonstruojamas...
  • Nesutariama, ar apkabinti šunį yra gerai, ar blogai. Ar šuo tai mėgsta, ar toleruoja, o gal tai sukels jam stresą? Žinoma, atsakymas negali būti vienareikšmis. Svarbu įvykio aplinkybės ir kas tai daro. Jei apkabinsite atsipalaidavusį, ant lovos ramiai sėdintį savo šunį, greičiausiai jis tuo mėgausis – dar daugiau, kartais augintiniai patys siūlo pasiglebėsčiavimą. Manoma, kad šunys, kitaip negu žmonės, nelinkę į apsikabinimus. Vienos ar abiejų letenų užkėlimas ant kito šuns gali būti siejama su socialiniu statusu ar konkurencija dėl išteklių. Toks elgesys būdingas ir žaidžiant. Jis nebūtinai...
  • Padaugėjus su gyvūnais, ypač šunimis, atliekamų tyrimų, pastebėta, kad jų rezultatus dažnai galima pritaikyti ir žmonių pasauliui. Tai labai paranku kalbant apie kai kurias sunkiai ištiriamas ar retesnes ligas. Dėl to imta intensyviai gilintis į šunų elgesį, ligas, psichikos sutrikimus ir t.t. (finansavimą įvairiems eksperimentams gauti ne visada lengva, tačiau jeigu pagrindžiama, kad tyrimas bus naudingas ne tik šunų, bet ir žmonių pasauliui – jo įgyvendinimo tikimybė išauga). Jau kurį laiką atsirasdavo nuomonių, kad bent kai kurie šunų ir žmonių psichikos sutrikimai yra panašūs – o augantis...
  • Pirmiausia, norėdami išsamiau pakalbėti šia tema, susipažinkime su keliais apibrėžimais. Kompulsija – patologinė būsena, kurios metu ligonis prieš savo valią atlieka įkyrius veiksmus, judesius, jį kamuoja baimė, įkyrios mintys. Obsesija – idėjos, vaizdiniai ar impulsai, kurie vis sukasi žmogaus galvoje. Žmogus nenorėtų turėti šių minčių ir jos jį trikdo, bet jis negali jų kontroliuoti. Obsesinis–kompulsinis sindromas (OKS) yra psichiatrinė liga, kurios metu pacientas patiria nepageidaujamas obsesines mintis, kurios sukelia nerimą ir baimę, kartu su kompulsiniais, pasikartojančiais veiksmais...
  • Gyvūnams, pradedant nuo pelių, baigiant žmonėmis, galimi ryškūs atsiminimai iš psichologiškai traumuojančių įvykių. Pelėms, patyrusioms neišvengiamą šoką, arba žiurkėms, kurios buvo imobilizuotos ir po to paveiktos katėmis, atsirado požymių, panašių į potrauminio streso sindromą PSS. Tie požymiai – bendros baimės, hipervigilumas (padidėjęs pastabumas pavojaus atveju), nuolatinė slapta baimė bei vengimas visų baimę galinčių sukelti situacijų. Nenuostabu, kad šunims, įvykus gyvybei pavojingai situacijai, taip pat gali išsivystyti PSS. Gyvūnų elgesio specialistas Dr. Nicholas Dodman taip...
  • Tiriant gyvūnų komunikavimo sistemas paprastai orientuojamasi į signalus ir jų priežastis. Deja, padėtį blogina mūsų polinkis laikyti tai kalba. Pagal dabartinį supratimą, komunikaciniai signalai gali nurodyti vidinę siuntėjo būklę arba aplinkybes. Problema – kaip atskirti šių dviejų tipų signalus, kadangi išorinis įvykis gali paveikti vidinę būseną. Vis dar palyginti mažai žinome apie šunų pažintinius bendravimo aspektus. Bet koks etologinis tyrimas turi apibūdinti signalą elgesio lygiu, aptikti jo reikšmę ir identifikuoti pagrindinę kontrolės sistemą. Tai galima padaryti tik atidžiai...
  • Siekiant optimaliai su šunimi susikalbėti namuose/sporte/dresūroje/darbe, rekomenduojama vengti tam tikrų socilainių klaidų, kurių dalis galimos ir žmonėms bendraujant tarpusavyje. Šiuo atveju itin svarbu išankstinė nuomonė ar stereotipai. Pvz., į svorio tempimo treniruotę atėjus pinčeriui, galima išankstinė nuomonė – „tai per gležnas šuo“, „jo psichika per silpna“, kas gali paveikti požiūrį į gyvūną bei darbą su juo. Nuo stereotipų dažniausiai kenčia pitbulterjerų tipo atstovai – pvz., jie dažnai nepriimami į Agility, kadangi yra laikomi agresyviais ir pavojingais. Siekiant išvengti šių...
  • Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis – siuntėju. Pati informacija vadinama pranešimu. Šuns dresūra, treniravimas – viena iš galimybių bendrauti su gyvūnu. Vokalinis bendravimas – žodinių komandų perdavimas. Treniruojant sportinius šunis...