Elgsena ir auklėjimas

  • Niekas nepaprieštaraus, kad šeškai – smagūs ir pasiutę padarėliai, dėl ko jie ir yra tokie įdomūs augintiniai. Tačiau kartais siausdami jie persistengia. Laimei, yra keletas būdų agresijai pažaboti. Visų pirma, jei įsigijote šešką, atsiminkite, kad tai saviti gyvūnai. Apsvarstykite, ar norite aktyvaus ar tylaus gyvūno. Jei taip – šeškas ne jums. Jeigu turite šešką ir jis elgiasi agresyviau negu pageidautumėt, svarbiausia numatyti, kada jo pyktis prasideda. Šeškai gali supykti dėl daugybės priežasčių, galinčių paveikti ir žmones – baimės, nusivylimo, alkio. Priežasčių išsiaiškinimas –...
  • Daugybės žmonių lūkesčiai kalbant apie socialinį šunų elgesį – nerealūs. Tikimasi, kad augintiniai elgsis tobulai, gerai sutars su visais kitais šunimis, nors net mes patys turime sunkumų kalbant apie visuotinę gerovę ir draugiškumą. Vis dėl to, nors tarpusavyje bendraudami žmonės gali nesutikti, ginčytis ar net apsistumdyti, labai retai jie vieni kitus rimtai sužaloja. Didelė fizinė agresija paprastai slopinama. Šunys šiuo požiūriu taip pat nelabai skiriasi. Dauguma šunų dažnai nesutaria, kartais būna itin triukšmingi, tačiau labai retai vienas kitą rimtai sužaloja. Kadangi nerealu tikėtis...
  • Taip, šuniukai kandžiojasi... - ir puiku, kad jie tai daro! Šuniukams kandimo ir kovojimo žaidimai labai svarbu, kadangi iki suaugs jie turi išmokti išvystyti „minkštą kandimą“. Šuniuko kandžiojimasis – normalus, natūralus ir būtinas dalykas. Tokie įkandimai retai sukelia pastebimą žalą, tačiau dažnai jie skausmingi ir gali oponentą priversti cyptelėti ar sustabdyti žaidimą. Taip šuniukas sužino, kad turi aštrius dantis ir gali sužeisti. Tačiau šuniukas juk mėgsta žaisti, tad jis pradės kąsti silpniau, kad toliau būtų galima dūkti.  Jis išmoks žaisti kąsdamas švelniai. Visiškas...
  • Patarimą prižiūrėti vaikus ir šunis kai šie kartu esate girdėję ne kartą. Veisėjai perspėja tėvus „nepalikite vaiko vieno su šunimi, nesvarbu kokia tai draugiška veislė bebūtų“. Treneriai papildo „Visi šunys gali kąsti, tad prižiūrėkite augintinį jam būnant toje pačioje patalpoje su vaiku“. Visi žino šias taisykles. Tačiau kodėl jos neveikia? Kodėl maždaug 5000 lietuvių kasmet kreipiasi į gydytojus dėl šunų įkandimų, o didelė dalis kenčiančių nuo tokių traumų yra  5-9 metų amžiaus vaikai? Atkreipkite dėmesį į gerus vaikų ketinimus, tačiau pamatykite ir sučiauptą šuns snukį bei...
  • Kai kuriems šunims vizitas pas veterinarą – baisiausias pasaulio įvykis, praktiškai prilygstantis Apokalipsei. Vos tik pasukus veterinarijos klinikos kryptimis, tie šunys pradeda drebėti, inkšti ir bando pasprukti ar bent apsiginti. Šitos problemos galima išvengti, augintinį nuo mažų dienų mokant, kad veterinaras – smagiausias dalykas pasaulyje. Jei turite suaugusį šunį su „įsisenėjusia problema“, žinoma, pavargti teks ilgiau. Galite susitarti su savo veterinaru, kad su augintiniu kelis kartus trumpam užsuksite klinikon. Dauguma įstaigų tai leidžia, svarbu nepradėti piktnaudžiauti. Užsukę...
  • Įvairiose kultūrose pasisveikinimo ar kiti gestai gali skirtis. Mes paspaudžiame ranką, o japonai nusilenkia. Kas vienoje kultūroje laikoma draugišku pasisveikinimu, kitoje gali būti į nepatogią situaciją įstumiančiu ar net nepagarbiu gestu. Tas pats galioja bendraujant skirtingų rūšių gyvūnams. Tai, ką mes laikome draugišku pasisveikinimu, gyvūnui gali atrodyti kaip grėsmė. Kiekvienas gyvūnų augintojais labai gerai žino, kad jie nekalba mūsų kalba ir naudoja nedaug mūsų gestų, tačiau kažkodėl manome, kad jiems mūsų judesius ir gestus interpretuoti paprasta – lyg būtume ta pati rūšis. Prie...
  • Dėl dirbtinės atrankos šunys pasižymi didele morfologine, genetikos ir elgesio įvairove. Tai puikiai parodo daugybė šiandien matomų veislių. Jų formavimosi metu elgesio skirtumai buvo viena pagrindinių atrankos savybių, tačiau pastaruosius dešimtmečius daugybė veislių išgyvena rimtus pokyčius, galinčius nulemti tipišku laikomą elgesį. Nors manoma, kad kai kurių veislių atsotvai nuo seno turi išlaikę specifinius asmenybės bruožus, paskutinius kelerius metus tai tyręs švedų mokslininkas Kenth Svartberg teigia, jog neišliko dauguma senų darbinių šunų savybių. Šunų veislės pagal istorines...
  • Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes.   Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar  jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
  • Šunys bendravimui naudoja kūno kalbą. Apie gyvūno ketinimus galima pasakyti stebint visą jo kūną. Bendravimas turi tris pagrindines funkcijas - pirmoji susijusi su emocijomis, antroji – su socialiniais ryšiais, trečioji – su poreikių ir norų reiškimu. Su mumis šunys bendrauja pasitelkdami savo kūną, tad kiekvienam šeimininkui reikėtų šį tą žinoti apie jų kūno kalbą. Jei šuo laimingas ir patenkintas, atpalaiduotais raumenimis, jo svoris vienodai pasiskirstęs ant visų galūnių, o dydis „nepakitęs“. Jei šuo bijo, jis susikūprina, bando atrodyti kuo mažesnis. Nuolankus šuo labai panašus į...
  • Agresija - įvairialypė sąvoka, siauresne prasme tai yra ketinimas pakenkti arba veiksmas, kuriuo siekiama padidinti santykinį socialinį dominavimą, nors iš esmės gali būti apibrėžta ir kaip elgesys, kitam sukeliantis skausmą ir žalą. Tyrimai parodė, kad įvairių gyvūnų agresyviame elgesyje svarbu  tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių kompleksas, tačiau genetinis agresijos pagrindas vis dar labai menkai suvokiamas. Šunų agresija - visiems šios rūšies atstovams bendras elgesys. Veislės standartas paprastai pasako, ar kokia nors agresija yra bendra veislei ir kokiu mastu toji agresija...