Elgsena ir auklėjimas

  • Dėmesio siekimo elgesys gali pasireikšti bet kokio amžiaus katei. Dažniausiai tai būdinga nuobodžiaujančioms ar daug laiko vienumoje turinčioms praleisti augintinėms. Iš esmės dėmesio siekimas gali būti įvarius, tačiau dažniausiai - labai užknisantis. Atrodo, kad tokia rainoji būna perskaičiusi „100 būdų kaip išvesti iš proto žmones“ vadovėlį ir kruopščiai naudojasi jo patarimais. Katės, kurioms trūksta dėmesio, gali: miaukti; nuolat šokinėti; painiotis po kojomis; vogti Jūsų daiktus; kandžiotis (tai ne piktas, o slopinamas kandimas). Dėmesio siekimo priežastys...
  • Drambliai, kasmet grįžtantys paglostyti dūlančių artimųjų kaulų. Ant kompaniono kūno galvą padėjusi antis. Nuo jauniklio neatsitraukianti žirafa. Dėl žuvusio gentainio liūdintys lemūrai. Po šeimininko mirties apetitą praradęs šuo. Nuo kačių iki delfinų - sielvartas pastebimas visoje gyvūnų karalystėje. Mūsų žmogiški gedėjimo būdai – labai unikalūs, tačiau šį gebėjimą žmogus dalijasi su kitomis rūšimis. Mokslas visada vengė antropomorfizuoti gyvūnų elgesį, tačiau pastaruoju metu vis labiau pradedama domėtis jų emocijomis. Tyrimai aktyviai pradėti Jane Goodall ir Cynthia Moss dėka. Bėda ta,...
  • Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio? Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros? Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
  • Dresūros metu skanėstai – paprastas ir efektyvus atlygis šuniui. Tačiau maistas – tiek vienas iš būdų elgesio tvirtinimui. Būna atvejų, kai nepageidaujama ar negalima maisto naudoti kaip atlygio, pasitaiko ir tokių situacijų, kur maistas nebūna geriausias skatinimas. Štai būdai, kuriais galite skatinti šunį vengdami skanukų: Žaiskite su šunimi. Virvės traukimas ar kamuoliuko numetimas gali tapti puikiu atlygiu. Kiekvienas, užsiimantis aktyviu šunų sportu, žino žaislų ir žaidimų vertę. Tačiau žaislai ir žaidimai nebūtinai turi būti taikomi vien sportininkams. Žaidimas su augintiniu –...
  • Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.   Jukios žiurkės Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
  • Normalu, kad šuo susijaudina, kai ateina svečių ar kai ruošiatės lįsti laukan. Paprastai dauguma jų greit nusiramina, tačiau pernelyg nervingi šunys sunkiau kontroliuojami  - jie per daug šokinėja, per daug loja, tampo pavadį, gali apsišlapinti iš laimės ir t.t. Be to, jie turi ir kitą bėdą - pernelyg greit pradeda nuobodžiauti, tad likę vieni  siaubia namus. Energingam, greit susijaudinančiam šuniui valdyti galima pasiūlyti du būdus: krūvį (tiek fizinis, tiek protinis) ir mokymą nusiraminti. Tai leidžia lengviau kontroliuoti jaudrumą, išskyrus tuos atvejus, kai problemos...
  • Temperamentas lemia, kaip šuo reaguoja į jį supantį pasaulį. Temperamentas – paveldimas dalykas, šuo jį atsineša gimdamas ir jo pakeisti neįmanoma. Kiekvienos veislės ir temperamento šunį galima išdresuoti, tik reikia nuosekliai ir teisingai naudoti reikalingus metodus. Žinoma, kai kurioms užduotims šunys su specifiniais temperamentais netinka, tačiau norint tiesiog maloniai gyventi su keturkoju, tiesiog teks prisitaikyti prie jo temperamento. Verta įsidėmėti ir tai, kad „grynų“ temperamentų būna retai – paprastai jie persipynę, įvairių laipsnių. Kai kurie šunys gimdami „atsineša“ itin...
  • Temperamentas - instinktų, dirgiklių ir charakterio bruožų rinkinys, nervinės sistemos stiprumas ir lankstumas, kurie yra įgimti ir perduodami iš kartos į kartą. Temperamentas – paveldimas dalykas. Jo negalima niekaip pakeisti. Aplinka, socializacija ir dresūra gali keisti temperamento išraišką, tačiau šuo nugaiš su tuo temperamentu, kurį atsinešė gimęs. Treniravimas gali sumažinti specifinio elgesio raišką, bet jis negali pakeisti šuns genetikos. Temperamento silpnumas visada išryškės veikiant stresui. Temperamentą galima išskirti į dvi dideles kategorijas: Tvirtas. Šuo pasitiki savimi,...
  • Atrodo, kad šunį įsigijęs žmogus labai sudėtingoje srityje suteikia valią aklam atsitiktinumui... taip daug klaidų paprasčiausiai nebepataisomos, o korekcijai prireikia didelių pastangų ir rimtų specialistų. Liūdna, tačiau žmogus dažnai nesupranta, kad jam reikalinga pagalba, kad jis nesutaria su savo šunimi, kad kažką daro neteisingai – daugelis galvoja, kad šuns auklėjimui ir laikymui užtenka pamokėlių iš „knygelių apie dresūrą“, kur aprašyta, kaip išmokinti vienos ar kitos komandos. Kol žmogui šuo būdavo tam tikros užduoties atlikėjas, kol tik reikėdavo gyvūną apmokinti tam tikrų įgūdžių...
  • Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų. Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...