Elgsena ir auklėjimas

  • Dresūros metu skanėstai – paprastas ir efektyvus atlygis šuniui. Tačiau maistas – tiek vienas iš būdų elgesio tvirtinimui. Būna atvejų, kai nepageidaujama ar negalima maisto naudoti kaip atlygio, pasitaiko ir tokių situacijų, kur maistas nebūna geriausias skatinimas. Štai būdai, kuriais galite skatinti šunį vengdami skanukų: Žaiskite su šunimi. Virvės traukimas ar kamuoliuko numetimas gali tapti puikiu atlygiu. Kiekvienas, užsiimantis aktyviu šunų sportu, žino žaislų ir žaidimų vertę. Tačiau žaislai ir žaidimai nebūtinai turi būti taikomi vien sportininkams. Žaidimas su augintiniu –...
  • Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.   Jukios žiurkės Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
  • Normalu, kad šuo susijaudina, kai ateina svečių ar kai ruošiatės lįsti laukan. Paprastai dauguma jų greit nusiramina, tačiau pernelyg nervingi šunys sunkiau kontroliuojami  - jie per daug šokinėja, per daug loja, tampo pavadį, gali apsišlapinti iš laimės ir t.t. Be to, jie turi ir kitą bėdą - pernelyg greit pradeda nuobodžiauti, tad likę vieni  siaubia namus. Energingam, greit susijaudinančiam šuniui valdyti galima pasiūlyti du būdus: krūvį (tiek fizinis, tiek protinis) ir mokymą nusiraminti. Tai leidžia lengviau kontroliuoti jaudrumą, išskyrus tuos atvejus, kai problemos...
  • Temperamentas lemia, kaip šuo reaguoja į jį supantį pasaulį. Temperamentas – paveldimas dalykas, šuo jį atsineša gimdamas ir jo pakeisti neįmanoma. Kiekvienos veislės ir temperamento šunį galima išdresuoti, tik reikia nuosekliai ir teisingai naudoti reikalingus metodus. Žinoma, kai kurioms užduotims šunys su specifiniais temperamentais netinka, tačiau norint tiesiog maloniai gyventi su keturkoju, tiesiog teks prisitaikyti prie jo temperamento. Verta įsidėmėti ir tai, kad „grynų“ temperamentų būna retai – paprastai jie persipynę, įvairių laipsnių. Kai kurie šunys gimdami „atsineša“ itin...
  • Temperamentas - instinktų, dirgiklių ir charakterio bruožų rinkinys, nervinės sistemos stiprumas ir lankstumas, kurie yra įgimti ir perduodami iš kartos į kartą. Temperamentas – paveldimas dalykas. Jo negalima niekaip pakeisti. Aplinka, socializacija ir dresūra gali keisti temperamento išraišką, tačiau šuo nugaiš su tuo temperamentu, kurį atsinešė gimęs. Treniravimas gali sumažinti specifinio elgesio raišką, bet jis negali pakeisti šuns genetikos. Temperamento silpnumas visada išryškės veikiant stresui. Temperamentą galima išskirti į dvi dideles kategorijas: Tvirtas. Šuo pasitiki savimi,...
  • Atrodo, kad šunį įsigijęs žmogus labai sudėtingoje srityje suteikia valią aklam atsitiktinumui... taip daug klaidų paprasčiausiai nebepataisomos, o korekcijai prireikia didelių pastangų ir rimtų specialistų. Liūdna, tačiau žmogus dažnai nesupranta, kad jam reikalinga pagalba, kad jis nesutaria su savo šunimi, kad kažką daro neteisingai – daugelis galvoja, kad šuns auklėjimui ir laikymui užtenka pamokėlių iš „knygelių apie dresūrą“, kur aprašyta, kaip išmokinti vienos ar kitos komandos. Kol žmogui šuo būdavo tam tikros užduoties atlikėjas, kol tik reikėdavo gyvūną apmokinti tam tikrų įgūdžių...
  • Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų. Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...
  • Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo...
  • Vilkai gyvena gaujomis, o didelis jų socialumas greičiausiai gali būti siejamas su išankstiniu prisitaikymu prijaukinimui. Socialinei šunų ir vilkų elgsenai būdingi šie bruožai: Socialiniai žaidimai. Žaidimų metu išmokstama pagrindinių socialinio gyvenimo taisyklių – kaip stipriai kąsti, kaip šiurkščiai grumtis tarpusavy ir kaip spręsti konfliktus. Žaidžiant mokomasi socialinio elgesio kodų. Nesvarbu kokios žaidimų funkcijos, jie neabejojama naudingi, o jų nebuvimas socialiniui vystymuisi gali būti pražūtingas. Sąžiningumas. Teisingumo jausmas bendras tarp socialiai gyvenančių šuninių ir...
  • Dažnai skirtinguose kontekstuose užsimenama, kad kiekvienas šuo privalo turėti savo gyvenimo tikslą –vaidmuo gaujoje susijęs su tam tikromis pareigomis. Dėl to kyla gana logiškas klausimas: kam išvis šuniui ką nors daryti, jei šeimininkas jam duoda ėsti, gerti ir dar lepina nereikalaudamas už tai jokios padėkos? Iš tiesų daugybė miestuose gyvenančių šunų laikomi kaip kompanionai, auginami ne darbui, o malonumui. Tai gerai, bet… toks gyvenimas nepatenkina šuns poreikių. Gyvūnai, gyvenantys per gerai, kai viskas jiems „pateikiama lėkštutėse“, iš tikrųjų yra labai nelaimingi ar bent jau...