Elgsena ir auklėjimas

  • Dauguma iš mūsų gerai atskiria žmogišką nerimą - širdies daužymasis, nagų kramtymas, bauginančios mintys... tačiau kada nerimas tampa liga? Kada nerimaujant gali prireikti pagalbos? Gyvūnui visai normalu nerimą išreikšti aplinkoje, kuri susijusi su tam tikrais nemalonumas, pvz., veterinarijos klinikoje. Tačiau dauguma šunų vis dar gerai susidoroja su tokia bėda ir neparodo itin probleminio elgesio. Tačiau yra šunų, kuriems tokios situacijos sukelia itin didelį nerimą. Tokiais atvejais vertinant elgesį reikia analizuoti jo dažnumą, intensyvumą ir trukmę - kad būtų galima nuspręsti, ar tai jau...
  • 2020 metai suomiams kaip reta darbingi – jie paskelbė jau du tyrimus apie šunų elgesio problemas. Vienas jų – apie socialines mūsų augintinių baimes, su kurio rezultatais galite susipažinti šiame straipsnyje. Socialinės baimės – tikrai dažna šunų elgesio problema, ji pasireiškia kaip nepažįstamų žmonių ar šunų bijojimas. Ši bėda susijusi su keliais veiksniais, tarp jų – miesto aplinka, bloga šuniuko socializacija, blogas užimtumas (retas dalyvavimas treniruotėse ir kitose veiklose), mažas dydis, moteriška lytis, kastracija ir genetika. Pasigilinkime labiau: kas daro didelę įtaką socialinių...
  • Pasaulyje pilna šunų – ir dalis jų pasižymi kokiomis nors elgesio problemomis. Nekeista, kad mokslininkai vis dažniau pradeda jas tyrinėti. Jau anksčiau pastebėta, kad dažniausiai šunų elgesyje šeimininkus neramina per dažnas lojimas, netinkami tuštinimosi įpročiai, destruktyvumas, agresija ir baimė. Jau žinome, kad 20 – 50 % šunų yra jautrūs garsams, o 20 – 25 % jų bijo svetimų žmonių, šunų ar situacijų. Išsiskyrimo nerimo sukeltos problemos būdingos 14 – 20 % šunų. Tai pat pastebėta, kad garsams jautrūs šunys dažniau kenčia ir nuo išsiskyrimo nerimo. Problemiškas elgesys, ypač agresyvumas...
  • Ar kada susimąstėt, kodėl mažų veislių šuneliai dažnai laikomi aršiais? Tai gali būti ne tiek dėl jų polinkių, kiek dėl to, kaip mes su jais elgiamės. Juk pripažinkit, į mažą čihuahua dauguma žmonių nežiūri rimtai.  Daugybę šunų negali kontroliuoti gausybės kasdien su jais vykstančių dalykų. Žmonės sprendžia, kada metas maitintis, eiti laukan ar miegoti. Mažų veislių šunims dar sunkiau, kadangi su jais esame linkę elgtis kaip su žaisliukais – imame juos ant rankų, apkabiname, keliame vonion, ant šukavimo stalo ir t.t. Nedidelių šunų galimybės kontroliuoti aplinką dar mažesnės. Galų gale...
  • Kai gyvūnas negauna to ko nori (negali pasiekti žaisliuko, skanėstas ne toks geras kaip tikėtasi, šeimininkas neleidžia pažaisti su kate ir t.t.), jis gali nusivilti. Vieni su gyvenimiška realybe susitaiko tyliai, kitiems kyla didesnių ar mažesnių problemų. Įdomu, kad tokių šunų išgyvenamų nusivylimų, arba frustracijų (nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį ar įveikti sunkumus), gali būti kelios rūšys – ir skirtingi būdai, kaip situaciją pagerinti. Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė naują įrankį, padedantį išsiaiškinti, kokios...
  • Nors draskymas – normalus, naudingas elgesys, jis gali sukelti problemų, kadangi katė gali suniokoti mums svarbius daiktus. Daugelis žmonių naudojamų metodų (kaip bausmės) siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui yra neveiksmingi. Dėl to pirmiausia sprendžiant šią problemą reikia suprasti kačių poreikius ir įsisavinti tinkamas problemos sprendimo būdus. Kodėl draskymas katėms toks svarbus Stebint draskančią katę matyti, kad ji patenkinta. Taip daro net tos, kurioms (deja) pašalinti nagai. Kiekviena katė mėgs skirtingą paviršių (kilimą, kartoną ir t.t.), jis gali būti horizontalus arba...
  • Namuose, kuriuose gyvena kelios katės, svarbu suprasti kartais pasitaikančių agresijos atvejų priežastis bei sprendimo būdus. Gali tekti stebėti ir vertinti daug sąveikų bei imtis atsargumo priemonių, kad nebūtų neigiamai paveiktos kitos katės. Be to, aplinkoje gali būti kitų gyvūnų ar žmonių, tad kiekvienam atvejui yra individualus sprendimas. Šį kartą kalbėsime apie pagrindines agresijos formas namuose gyvenant kelioms katėms. Kačių tarpusavio agresijos atvejų daugėja Agresija apibūdinama kaip grėsmingas ar žalingas veiksmas, nukreiptas į kitą asmenį, ir gali būti demonstruojamas...
  • Nesutariama, ar apkabinti šunį yra gerai, ar blogai. Ar šuo tai mėgsta, ar toleruoja, o gal tai sukels jam stresą? Žinoma, atsakymas negali būti vienareikšmis. Svarbu įvykio aplinkybės ir kas tai daro. Jei apkabinsite atsipalaidavusį, ant lovos ramiai sėdintį savo šunį, greičiausiai jis tuo mėgausis – dar daugiau, kartais augintiniai patys siūlo pasiglebėsčiavimą. Manoma, kad šunys, kitaip negu žmonės, nelinkę į apsikabinimus. Vienos ar abiejų letenų užkėlimas ant kito šuns gali būti siejama su socialiniu statusu ar konkurencija dėl išteklių. Toks elgesys būdingas ir žaidžiant. Jis nebūtinai...
  • Padaugėjus su gyvūnais, ypač šunimis, atliekamų tyrimų, pastebėta, kad jų rezultatus dažnai galima pritaikyti ir žmonių pasauliui. Tai labai paranku kalbant apie kai kurias sunkiai ištiriamas ar retesnes ligas. Dėl to imta intensyviai gilintis į šunų elgesį, ligas, psichikos sutrikimus ir t.t. (finansavimą įvairiems eksperimentams gauti ne visada lengva, tačiau jeigu pagrindžiama, kad tyrimas bus naudingas ne tik šunų, bet ir žmonių pasauliui – jo įgyvendinimo tikimybė išauga). Jau kurį laiką atsirasdavo nuomonių, kad bent kai kurie šunų ir žmonių psichikos sutrikimai yra panašūs – o augantis...
  • Pirmiausia, norėdami išsamiau pakalbėti šia tema, susipažinkime su keliais apibrėžimais. Kompulsija – patologinė būsena, kurios metu ligonis prieš savo valią atlieka įkyrius veiksmus, judesius, jį kamuoja baimė, įkyrios mintys. Obsesija – idėjos, vaizdiniai ar impulsai, kurie vis sukasi žmogaus galvoje. Žmogus nenorėtų turėti šių minčių ir jos jį trikdo, bet jis negali jų kontroliuoti. Obsesinis–kompulsinis sindromas (OKS) yra psichiatrinė liga, kurios metu pacientas patiria nepageidaujamas obsesines mintis, kurios sukelia nerimą ir baimę, kartu su kompulsiniais, pasikartojančiais veiksmais...