Šunų frustracijos

Kai gyvūnas negauna to ko nori (negali pasiekti žaisliuko, skanėstas ne toks geras kaip tikėtasi, šeimininkas neleidžia pažaisti su kate ir t.t.), jis gali nusivilti. Vieni su gyvenimiška realybe susitaiko tyliai, kitiems kyla didesnių ar mažesnių problemų. Įdomu, kad tokių šunų išgyvenamų nusivylimų, arba frustracijų (nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį ar įveikti sunkumus), gali būti kelios rūšys – ir skirtingi būdai, kaip situaciją pagerinti. Jungtinės Karalystės mokslininkai sukūrė naują įrankį, padedantį išsiaiškinti, kokios frustracijos kamuoja šunis ir kaip su jomis tvarkytis.

Iš pradžių šunų augintojams teko atsakyti į klausimynus, kuriuose gvildentos įvairios frustracijų rūšys. Dalis respondentų klausimyną pakartotinai pildė po 6 savaičių, kiti – po metų. Kai kuriais atvejais tą patį šunį prižiūrintys du žmonės taip pat pildė atskirus klausimynus. Iš 33-jų klausimyne pateiktų elementų 21-as pasirodė pakankamai patikimu, kad būtų įtraukti į penkių nusivylimo kategorijų požymius. Tarp kiekvieno pagrindinio komponento ir šuns savininko bendro supratimo apie frustracijų tendencijas buvo teigimas patikimas ryšys.

Bendroji frustracija – įvairiose kasdienio gyvenimo situacijose demonstruojami nusivylimo požymiai. Tokie pojūčiai šunį kamuoja bent kartą dienoje. Negaudamas ko nori, šuo laižosi lūpas ar dreba. Kartais negalint pasiekti pageidaujamo objekto pastebimas pasikartojantis elgesys kaip uodegos vijimasis ar sukimasis ratu. Atrodo, vienomis dienomis nusivylimas būna didesnis, kitomis – mažesnis. Tokiais atvejais galima įtarti ir lėtinio skausmo pasireiškimą, kadangi daug nemalonius pojūčius sukeliančių ligų nėra lengvai atpažįstamos (ypač apie tokią tikimybę susimastyti reiktų tada, kai pastebimas irzlumas). Nuo bendrų frustracijų kenčiantiems šunims taikomos intervencijos, kurių metų dėmesys skiriamas bendrai nusivylimų tolerancijai ugdyti – stengiamasi, kad šuo taptų atsparesnis situacijose, kuriose negauna to, ko nori.

Barjerinė frustracija – atkaklus bandymas pasiekti konkrečius tikslus, nepaisant fizinių kliūčių ar savininko bandymų veiksmus nutraukti. Šuo demonstruoja nuolatines pastangas kaip pavadžio tempimas ar šokinėjimas, norėdamas priartėti prie asmens, su kuriuo pageidautų pasisveikinti. Pasivaikščiojimų metu šuo veržiasi prie objektų, kuruos nori vytis (katės, ežiai ir t.t.). Norėdamas kažką padaryti, jis nereaguos į paliepimus atsisėsti ar atsigulti ir ramiai palaukti. Pajutęs svečius, jis los arba cyps. Tokiems šunims taikomos intervencijos, nukreiptos į tolerancijos stiprinimą kliūčių poveikiui.

Nepatenkinti lūkesčiai pastebimi situacijose, kai pasikeičia įprasta rutina, pvz., šuo išvedamas pasivaikščioti kitu laiku negu yra įpratęs. Nuo tokių frustracijų kenčiantis gyvūnas nemėgsta nutraukti žaidimų su kitais šunimis. Jei kitas gyvūnas turės žaislą ar skanėstą, šuo bus susijaudinęs, neramus, Laukdamas mėgstamos veiklos jis cyps, los ir šokinės. Tokiems šunims rekomenduojama kurti teigiamas asociacijas su pokyčiais.

Autonominės kontrolės poreikis. Praradus laisvę veikti savarankiškai ar kylant grėsmei ištekliams (pvz., bandant atimti žaislą) šuo gali elgtis agresyviai. Neužimtas jis gali kramsnoti ar laižyti savo kūno dalis. Gaudamas mažiau negu tikėjosi (pvz., vietoj skanėsto tik paglostymą) šuo atrodys liūdnas ar susierzinęs. Uždarytas į narvą bandys pabėgti, gali saugoti savo teritoriją (kiemą, automobilį). Šunims, susiduriantiems su autonominės kontrolės poreikiu, gali būti naudingos intervencijomis, kuriomis siekiama sukurti teigiamas asociacijas su suvaržymais, izoliacija ar artinimusi tuo metu, kai jie turi išteklių.

Susidorojimas su frustracijomis. Negalėdamas pasiekti savo tikslo, šuo įveikia nusivylimą ir susitaiko su situacija, bando atsipalaiduoti. Tokį šunį lengva atitraukti nuo jo mėgstamų dalykų, jis ilgia neliūdi ko nors negavęs ar negalėdamas kur nors patekti.