Mityba

  • Kepenys – geležes, baltymų, vario, vitaminų A, D ir kelių B grupės atstovų šaltinis. Paprastai nedideliais kepenų kiekiais papildomas RAW ar BARF šeriamų šunų racionas, o laikais, kai nebūta tokios gausios papildų pasiūlos, jos buvo puikus vitaminų šaltinis mūsų plėšriems augintiniams bei nepakeičiama raciono dalis darbiniams bei sportiniams šunims. Nors ir atrodo savaime suprantama, kad kepenų reikia siūlyti nedideliais kiekiais (dideliais dažnai ir nepavyks, nes, pvz., dauguma šunų gavę daugiau organų mėsos suviduriuoja), kai kurie šeimininkai nusprendžia augintinius šerti vien „supermaistu...
  • Dauguma šunų savininkų įpratę augintinių meniu reguliariai papildyti kiaušiniais. Šios praktikos priežastys įvairios. Kai kurie mano, kad duodant kiaušinių pagerėja kailis, jis tampa blizgesnis. Kiti taip nori padidinti baltymų kiekį racione ar pagerinti jų kokybę. Kiaušiniai taip pat gali pagerinti maisto skonį. Virti kiaušinių baltymai lengvai virškinami ir aprūpina šunis visomis būtinomis aminorūgštimis. Kiaušiniai taip pat yra geras geležies, vitamino A, vitamino D ir kelių B grupės vitaminų šaltinis. Taip pat tai puikus nepakeičiamųjų riebalų rūgščių šaltinis - maždaug 4 % kiaušinio...
  • Pieno skonis patinka beveik visoms katėms ir šunims. Nors pienas ir jo produktai yra puikūs kalcio, baltymų, fosforo, kelių vitaminų šaltiniai, per dideli jų kiekiai gali sukelti viduriavimą. Tačiau negalime atmesti ir to fakto, kad daugybėje regionų tam tikri šunų tipai gyveno (ir tebegyvena) ėsdami tik augalinės kilmės ir pieno produktus. Piene yra paprastojo cukraus, vadinamo laktoze. Norint laktozę skaidyti virškinimo trakte, reikia, kad ten būtų fermento laktazės. Šuniukų ir kačiukų organizmuose šio fermento sumažėja jiems subrendus. Todėl daugelis suaugusių kačių ir šunų negamina...
  • Apie šunų ir kačių mitybą galima išgristi daugybę mitų ir legendų. Kai kurie neteisingi teiginiai turi mokslinį pagrindą, tik buvo neteisingai interpretuoti ar „perspausti“, kiti atsirado dėl emocinių priežasčių, o dar kiti gali kelti pavojų augintinių sveikatai. Nors dalis tokių klaidingų teiginių keturkojams pavojaus nekelia, kai kurios šėrimo praktikos gali prisidėti prie maistinių medžiagų disbalanso ar sveikatos sutrikimų. Kai kurie šeimininkai mėgsta maitinti savo šunis ir kates „žmonių maisto produktais“ dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių jie augintiniams duoda ir kitų užkandžių....
  • Nors žarnynas žinomas kaip maisto medžiagų virškinimo bei pasisavinimo centras, funkcijų jis turi ir daugiau. Tai nėra tik „dar viena virškinimo sistemos dalis“. Ši sritis taip pat atlieka gyvybiškai svarbų darbą moduliuodama organizmo imuninę sistemą, be to, joje slypi organizmo „antrosios smegenys“. Nervinių ląstelių virškinimo trakte daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Didžioji dalis serotonino ir maždaug pusė dopamino randama žarnyne. Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – mikrobiota, neretai pavadinama atskiru organu. Mikrobiota reiškia visą mikroorganizmų, kolonizuojančių tam...
  • Dažnai šunų ligas sukelia nepakankama ar nesubalansuota mityba. Smagu, kad šiais laikais tai gresia vis rečiau – pirma, neblogai išmanome, kokių medžiagų reikia augintiniams, antra, dauguma pašarų šunims dabar patenkina bent minimalius poreikius. Egzistuoja ir kita medalio pusė – kai kurios medžiagos (kaip, pvz., vitaminai A ir D, selenas, kobaltas, jodas ir t.t.) per dideliais kiekiais gali būti kenksmingos, tad persistengti taip pat nevalia. Maistas gali būti stiprus ginklas – tiek kovojant su šlapimo takų, tiek su odos ligomis. Kai kurios šunų veislės ar tipai linkusios į specifinius...
  • Senėjimas apima progresuojančius fiziologinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių organai funkcionuoja prasčiau. Šiems procesams įtakos turi gyvūno dydis, genetika, aplinkos bei mitybos veiksniai. Paprastai katės senjorėmis laikomos nuo 11 metų amžiaus, didelių veislių šunys nuo 5 – 8 metų, mažų veislių – nuo 10 metų. Anksčiau pats senėjimas laikytas liga (juk žinot liūdnai smagų posakį – gyvenimas yra lytiniu būdu plintanti mirtina liga), kurią reikia gydyti, tačiau šis požiūris keičiasi. Nors bėgantys metai su savimi prigriebia daug ligų, susirgimai taip pat gali paspartinti senėjimą...
  • Jau kuris laikais su gyvūnais atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip mityba veikia smegenų sveikatą. Nors visi norime linksmų ir sumanių augintinių, paprastai šiai sričiai rimtesnį dėmesį skiriame tik tada, kai pastebime neurologines ar elgesio problemas, o negrįžtami pakitimai dažnai jau būna padaryti. Dėl to daugelį kamuoja klausimas – gal kažką padaryti galima anksčiau? Medžiagų apykaitos pokyčiai ir rizikos veiksniai, susiję su smegenų senėjimu, su amžiumi prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis ir dėl to atsirandančiais elgesio pokyčiais gali būti koreguojami mitybos...
  • Komerciniai kačių pašarai atsirado vėliau negu šunų, daugiausia dėl to, kad manyta, jog katės pačios puikiai sugeba pasirūpinti savimi. Žinoma, ne visi buvo tokie kategoriški – 1876 metais datuojamame rašte pažymima, kad Gordono arklidėse gyvenančios katės turi gauti specialaus maisto, nes tik taip jos bus vertingos kenkėjų žudikės. Kates rekomendavo šerti reguliariai ir pakankamais kiekiais, geriausia – du kartus dienoje, pusryčiams pateikiant avižinių dribsnių košę su pienu ar šiltame piene mirkytą duoną su šiek tiek cukraus, o vakarienei – mėsą. Tais pačiais metais šunų ėdalų gamintojas...
  • Nors žmonėms nuolat tenka stengtis „susirinkti“ vitaminą C (turbūt girdėjote apie anksčiau jūreivius kamavusią ligą skorbutą, atsirandančią dėl šio vitamino trūkumo), išties daugumos gyvūnų organizmai sugeba jį pasigaminti patys. Šunys ir katės – ne išimtis, tad ilgą laiką dietologai šio vitamino į jų racioną neįtraukdavo (o jei sauso ėdalo apraše ir atsirasdavo toks reikalas kaip askorbo rūgštis, tai dėl jos antioksidacinių savybių, skirtų pašaro kokybei užtikrinti, o ne laukiamo poveikio sveikatai). Kalbant apie istoriją, vitaminas C atrastas tik 1912 m., išskirtas 1928 m., o 1933 m. pirmą...