Mityba

  • Jau kuris laikais su gyvūnais atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip mityba veikia smegenų sveikatą. Nors visi norime linksmų ir sumanių augintinių, paprastai šiai sričiai rimtesnį dėmesį skiriame tik tada, kai pastebime neurologines ar elgesio problemas, o negrįžtami pakitimai dažnai jau būna padaryti. Dėl to daugelį kamuoja klausimas – gal kažką padaryti galima anksčiau? Medžiagų apykaitos pokyčiai ir rizikos veiksniai, susiję su smegenų senėjimu, su amžiumi prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis ir dėl to atsirandančiais elgesio pokyčiais gali būti koreguojami mitybos...
  • Komerciniai kačių pašarai atsirado vėliau negu šunų, daugiausia dėl to, kad manyta, jog katės pačios puikiai sugeba pasirūpinti savimi. Žinoma, ne visi buvo tokie kategoriški – 1876 metais datuojamame rašte pažymima, kad Gordono arklidėse gyvenančios katės turi gauti specialaus maisto, nes tik taip jos bus vertingos kenkėjų žudikės. Kates rekomendavo šerti reguliariai ir pakankamais kiekiais, geriausia – du kartus dienoje, pusryčiams pateikiant avižinių dribsnių košę su pienu ar šiltame piene mirkytą duoną su šiek tiek cukraus, o vakarienei – mėsą. Tais pačiais metais šunų ėdalų gamintojas...
  • Nors žmonėms nuolat tenka stengtis „susirinkti“ vitaminą C (turbūt girdėjote apie anksčiau jūreivius kamavusią ligą skorbutą, atsirandančią dėl šio vitamino trūkumo), išties daugumos gyvūnų organizmai sugeba jį pasigaminti patys. Šunys ir katės – ne išimtis, tad ilgą laiką dietologai šio vitamino į jų racioną neįtraukdavo (o jei sauso ėdalo apraše ir atsirasdavo toks reikalas kaip askorbo rūgštis, tai dėl jos antioksidacinių savybių, skirtų pašaro kokybei užtikrinti, o ne laukiamo poveikio sveikatai). Kalbant apie istoriją, vitaminas C atrastas tik 1912 m., išskirtas 1928 m., o 1933 m. pirmą...
  • Ar tokiems plėšrūnams kaip katės ir šunys reikalinga ląsteliena? Nuomonės šiuo klausimu gali labai plačiai įvariuoti – sausuose ėdaluose kartais galima rasti nemažą ląstelienos kiekį, šeriantieji RAW (Prey model) dažnai renkasi tik gyvūninės kilmės medžiagas, o va pasirinkę BARF duoda nedidelius kiekius augalų. Ląsteliena dažnai laikoma nereikalinga šunų ir kačių racione, tačiau ji svarbi virškinimui – skatina peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t. Ląsteliena naudinga esant viduriavimui. Nors mūsų augintiniai jos tiesiogiai ir nevirškina, storojoje žarnoje esantys...
  • Diskusijos apie tai, kaip geriausia šerti šunis, labai įnirtingos ir emocingos. Vienas iš ginčytiniausių požiūrių – tai, kad šunim neturėtų būti duodama maisto, turinčio virškinamų angliavandenių. Šiai pozicijai ginti naudojami du pagrindiniai argumentai: Šunys yra mėsėdžiai ir angliavandenių jiems nereikia. Šunys negali efektyviai virškinti krakmolo, tad ėdaluose esantys angliavandeniai yra nesveiki ir nesuteikia ėdalui jokios maistinės vertės. Šunys klasifikuojami kaip mėsėdžiai, tačiau kalbant išsamiau, jie oportunistiniai, arba prisitaikantys, mėsėdžiai. Štai katės yra grynos...
  • Natūralus šėrimas (vadinamasis RAW) vis labiau populiarėja, tačiau dažnai yra neteisingai interpretuojamas („aš irgi šeriu RAW, verdu košes kasdien“), apipinamas mitais („taigi nuo žalios mėsos šuo piktas bus“), paverčiamas ypatingai sudėtingu procesu („šitoj porcijoj trūksta B grupės vitaminų ir yra šiek tiek per daug geležies, hmmm, reikia patikrinti tas 20 lentelių kur turiu ir dar perskaičiuoti šuns kūno svorį“)“ ar pernelyg supaprastinamas („cha, 5 metus duodu tik jaučio nuopjovas ir viskas ok, o ką?“). Kalbant trumpai drūtai, šiame šėrime galioja vos keli pagrindiniai principai:...
  • 1. Šerti katę šunų pašaru Šita praktika gan dažna. Iš esmės taip lengviau – ypač jei namie gyvena keli keturkojai. Tiesiog iš to paties maišo paskirstai ėdalą (arba gyvūnai patys pasirenka dubenėlį, iš kurio ės). Deja, toks racionas gali sukelti sveikatos problemas. Daugumoje įprastų šunų ėdalų nėra pakankamai baltymų, patenkinančių kačių fiziologinius poreikius. Be to, šunų pašarai nepapildyti katėms būtinu taurinu. 2. Padauginti tuno konservų Tunas laikomas pukiu skanėstu, gerai kvepia, tačiau per dideli jo kiekiai gali lemti maisto medžiagų trūkumą. Tuno konservuose nėra pakankamai...
  • Kačių savininkai mėgsta pasakoti apie tai, kokios išpaikusios gali būti jų augintinės atėjus vakarienės metui, bet išties čia menki juokai. Kitiems gyvūnams pabadauti vieną kitą dieną nėra kažkas mirtino ir siaubingo, o katėms tai pavojinga. Kurį laiką negaunant pakankamai maisto, gyvūnas energiją pradeda „siurbti“ iš riebalų atsargų. Prieš panaudojant juos kaip energijos šaltinį, riebalus turi apdoroti kepenys. Šiam žingsniui reikia paknakamo baltymų kiekio. Jei katė nesimaitina pakankamai, baltymų šaltiniai išnaudojami ir kepenis pradeda atakuoti riebalai. Taip atsiranda kepenų lipidozė,...
  • Degeneracinė sąnarių liga, dar žinoma kaip osteoartritas (arba tiesiog artritas) – sekinanti liga, galinti paliesti įvairias gyvūnų rūšis, tarp jų ir žmones. Tarp šunų artritas ganėtinai dažnas, jis pasireiškia sumažėjusiu mobilumu, įvairiais uždegimais bei skausmais. Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių vystymosi. Vyresnio amžiaus šunims rizika susirgti didėja dėl sulėtėjusių atsinaujinimo procesų. Pastebėta, kad paprastai situaciją pablogina nutukimas. Sąnarių ląstelėms pajutus stresą ar jas pažeidus, į...
  • Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti. Išties mintis įdomi – maistas gali būti sudėtinė kažkokią elgesio problemą sprendžiančio (arba sukeliančio) komplekso dalis. Užtenka rasti tinkamą receptą ir jį naudoti.  Riebalai Jeigu kaip pagrindinis raciono...