Mityba

  • Nemažai žmonių įsivaizduoja, kad vegetariškas maistas yra daug sveikesnis už įprastą lietuvišką, kuriame gausu gyvūninių produktų ir tiki, kad ši taisyklė tinka ir jų augintiniams. Tačiau negalima pamiršti, kad tos sveikatos problemos, dėl kurių žmonės renkasi augalinį maistą, ne visuomet pritaikomos šunims ir katėms. Pavyzdžiui, šunims ir katėms tikrai taip neaktualus per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ar širdies vainikinių kraujagyslių ligos, kaip vegetarišką maistą dėl tokių problemų besirenkantiems žmonėms. Dėl to gyvūnams tikrai nėra gerai, kai iš jų dubenėlio dingsta mėsa ir...
  • Vanduo - gyvybės pagrindas, būtinas visų organizmų išlikimui. Nors šuo ar katė gali prarasti beveik visus savo riebalus ir pusę baltymų, vis dar gali išgyventi, o 10 proc. vandens netekimas sukelia sunkią ligą, 15 proc. – mirtį. Nors skystas vanduo labai reikalingas, yra gyvūnų, prisitaikiusių prie sąlygų, kada jų aplinkoje šios medžiagos būna nedaug. Kai kurie šiaurės kinkinių šunys gali mėnesius ištverti be skysto vandens – jie vartoja sniegą ir ledą; liūtai ilgoką laiką geba nesukti galvos ir vandens gauti gali tik iš grobio; žiemos miegu mieganti lokė pusmetį neieško skysčių ir dar žindo...
  • „Šuo ėda žolę, turbūt lis“ – taip byloja liaudies išmintis, nors neįrodyta, kad prieš lietų šunys tą žolę ėstų dažniau. Augalus mėgsta ir laukiniai mūsų augintinių giminaičiai – vilkai, kojotai, dingai... Augalų randama maždaug 6 proc. vilkų išmatų turinio pavyzdžiuose. Net plėšrūnės katės pagarsėjusios kaip didelės tam tikrų augalų rūšių mėgėjos. Žinoma, kad leopardai taip pat kartais smaguriauja augalais, 7 proc. jų neatsisako augalinio maisto, dažniausiai žolių tipo augalų. Suprantama, dažnas susimąsto – na kodėl gi šunys ėda tą žolę, nors, atrodo, pievoje augalus rupšnojančios karvutės...
  • Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas. Jų stiebai tvirti, gauruoti, lapai žalios ar pilkšvai žalsvos spalvos. Katžolės žydi liepos – rugsėjo mėnesiais baltais,...
  • Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos. Jei šuo sauso pašaro suėda mažiau, negu nurodyta ant pakuotės, tačiau neatrodo prastai ir sveria tiek, kiek jam priklauso, nebūtina nerimauti – dalis sveikų šunų įveikia tik...
  • Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei  ėdalo tipo. Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu. Ėdalų rūšys Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai....
  • Skanėstai tinka ne tik pamaloninti augintinį, patenkinti jo poreikį graužti ar paskatinti jį už tinkamai atliktą komandą – jie gali būti  ir papildomas vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau išrinkti tinkamus skanėstus gali atrodyti gana sudėtinga. Kad būtų lengviau, galite pasinaudoti šiais patarimais: Skaitykite sudėtį. Geriausi skanėstai, turintys kuo mažiau priedų ir kuo daugiau mėsos. Visada ieškokite skanėstų, kurių sudėtyje esantys produktai gerai virškinami ir kurie turi kuo mažiau dirbtinių konservantų. Rinkitės tokius, kuriuose mažiau grūdų. Nespjaukite į sudėtyje...
  • Kaip ir daugelis kitų mūsų šunų problemų, vidurių pūtimas dažniausiai pasireiškia kaip priežastinių veiksnių derinys. Jis gali atsirasti dėl alergijos maistui, pašarų netoleravimo, tačiau tų priežasčių gali būti ir daugiau. Tai gali būti: Šuo ėda labai greitai ir priryja daug oro. Rijimo greitį galima sumažinti augintinį šeriant iš dubenėlio su specialiu dugnu, dėl kurio šuo negali ryti didesniais kąsniais. Tie indai vadinami „Brake Fast" arba “Slow Down” dubenėliais, jų galima rasti didesnėse naminių gyvūnėlių parduotuvėse ar įsigyti internetu. Specialūs šėrimo žaislai taip pat gera išeitis...
  • Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą. Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
  • Alkoholiniai gėrimai Skirtingi šunys, kaip ir žmonės, alkoholiui turi skirtingus tolerancijos lygius. Paprastai apsinuodijimas alkoholiu atsiranda, kai šuo išlaka 5 – 8 ml gryno alkoholio vienam kg kūno svorio. Mažiems šunims alkoholiu mėgautis pavojingiau. Mažiau paplitęs panašios kilmės apsinuodijimas – duonos tešla. Šuniui suėdus šiuo gardėsio, virškinimo trakte fermentacijos pagalba mielės prigamina alkoholio. 0,5 kg šviežios duonos tešlos gali apkvaitinti 40 kg masės Labradoro retriverį. Apsinuodijimo alkoholiu simptomai gan neapibrėžti, tačiau dažnai jaučiamas būdingas kvapas....