-
RAW ar BARF?
„Natūralų“ šėrimą galima būtų skelti į dvi kryptis – RAW ir BARF. RAW imituoja plėšrūno modelį, BARF šifruojamas kaip „Biologically Appropriate Raw Food“ arba „Bones and Raw Food“. Kaip žinia, daugiausia diskusijų kyla dėl to, ar šuo plėšrūnas, ar visaėdis. RAW atstovai sako, kad plėšrūnas, BARF – kad visaėdis. Greičiausiai šunis galima traktuoti kaip prisitaikančius plėšrūnus – geriausiai jie jaučiasi, kai ėda žalią mėsą, tačiau prisitaiko ir prie kitokių šėrimo būdų.
BARF siūlo, kad meniu sudarytų 50 proc. kaulų ir 50 proc. mėsos, arba 60 – 80 proc. mėsingų kaulų, tokių kaip...
-
Teobromino galima rasti šokolade, kakavoje, arbatoje, acai uogose ir kai kuruiose kituose maisto produktuose. Jis naudojamas šiuolaikinėje medicinoje, pvz., kaip diuretikas, kraujotakos ligoms gydyti, tačiau žinoma ir tai, kad ši natūrali medžiaga gali būti nuodinga žmonėms, katėms, šunims, žiurkėms ir pelėms. Toksiškumas naminiams paukščiams nežinomas, tačiau manoma, kad šokoladas jiems itin pavojingas. JAV chemikai tiria teobrominą, tikėdamiesi jį panaudoti kojotų, puldinėjančių naminius gyvulius, populiacijos dydžio koregavimui.
Pavojingos dozės
Kakavos pupelėse teobrominas sudaro apie 1...
-
Nemažai žmonių įsivaizduoja, kad vegetariškas maistas yra daug sveikesnis už įprastą lietuvišką, kuriame gausu gyvūninių produktų ir tiki, kad ši taisyklė tinka ir jų augintiniams. Tačiau negalima pamiršti, kad tos sveikatos problemos, dėl kurių žmonės renkasi augalinį maistą, ne visuomet pritaikomos šunims ir katėms.
Pavyzdžiui, šunims ir katėms tikrai taip neaktualus per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ar širdies vainikinių kraujagyslių ligos, kaip vegetarišką maistą dėl tokių problemų besirenkantiems žmonėms. Dėl to gyvūnams tikrai nėra gerai, kai iš jų dubenėlio dingsta mėsa ir...
-
Vanduo - gyvybės pagrindas, būtinas visų organizmų išlikimui. Nors šuo ar katė gali prarasti beveik visus savo riebalus ir pusę baltymų, vis dar gali išgyventi, o 10 proc. vandens netekimas sukelia sunkią ligą, 15 proc. – mirtį.
Nors skystas vanduo labai reikalingas, yra gyvūnų, prisitaikiusių prie sąlygų, kada jų aplinkoje šios medžiagos būna nedaug. Kai kurie šiaurės kinkinių šunys gali mėnesius ištverti be skysto vandens – jie vartoja sniegą ir ledą; liūtai ilgoką laiką geba nesukti galvos ir vandens gauti gali tik iš grobio; žiemos miegu mieganti lokė pusmetį neieško skysčių ir dar žindo...
-
„Šuo ėda žolę, turbūt lis“ – taip byloja liaudies išmintis, nors neįrodyta, kad prieš lietų šunys tą žolę ėstų dažniau. Augalus mėgsta ir laukiniai mūsų augintinių giminaičiai – vilkai, kojotai, dingai... Augalų randama maždaug 6 proc. vilkų išmatų turinio pavyzdžiuose. Net plėšrūnės katės pagarsėjusios kaip didelės tam tikrų augalų rūšių mėgėjos. Žinoma, kad leopardai taip pat kartais smaguriauja augalais, 7 proc. jų neatsisako augalinio maisto, dažniausiai žolių tipo augalų.
Suprantama, dažnas susimąsto – na kodėl gi šunys ėda tą žolę, nors, atrodo, pievoje augalus rupšnojančios karvutės...
-
Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia?
Katžolė
Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas. Jų stiebai tvirti, gauruoti, lapai žalios ar pilkšvai žalsvos spalvos. Katžolės žydi liepos – rugsėjo mėnesiais baltais,...
-
Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos.
Jei šuo sauso pašaro suėda mažiau, negu nurodyta ant pakuotės, tačiau neatrodo prastai ir sveria tiek, kiek jam priklauso, nebūtina nerimauti – dalis sveikų šunų įveikia tik...
-
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.
Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu.
Ėdalų rūšys
Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai....
-
Skanėstai tinka ne tik pamaloninti augintinį, patenkinti jo poreikį graužti ar paskatinti jį už tinkamai atliktą komandą – jie gali būti ir papildomas vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau išrinkti tinkamus skanėstus gali atrodyti gana sudėtinga. Kad būtų lengviau, galite pasinaudoti šiais patarimais:
Skaitykite sudėtį. Geriausi skanėstai, turintys kuo mažiau priedų ir kuo daugiau mėsos. Visada ieškokite skanėstų, kurių sudėtyje esantys produktai gerai virškinami ir kurie turi kuo mažiau dirbtinių konservantų. Rinkitės tokius, kuriuose mažiau grūdų. Nespjaukite į sudėtyje...
-
Kaip ir daugelis kitų mūsų šunų problemų, vidurių pūtimas dažniausiai pasireiškia kaip priežastinių veiksnių derinys. Jis gali atsirasti dėl alergijos maistui, pašarų netoleravimo, tačiau tų priežasčių gali būti ir daugiau. Tai gali būti:
Šuo ėda labai greitai ir priryja daug oro. Rijimo greitį galima sumažinti augintinį šeriant iš dubenėlio su specialiu dugnu, dėl kurio šuo negali ryti didesniais kąsniais. Tie indai vadinami „Brake Fast" arba “Slow Down” dubenėliais, jų galima rasti didesnėse naminių gyvūnėlių parduotuvėse ar įsigyti internetu. Specialūs šėrimo žaislai taip pat gera išeitis...
RAW ar BARF? „Natūralų“ šėrimą galima būtų skelti į dvi kryptis – RAW ir BARF. RAW imituoja plėšrūno modelį, BARF šifruojamas kaip „Biologically Appropriate Raw Food“ arba „Bones and Raw Food“. Kaip žinia, daugiausia diskusijų kyla dėl to, ar šuo plėšrūnas, ar visaėdis. RAW atstovai sako, kad plėšrūnas, BARF – kad visaėdis. Greičiausiai šunis galima traktuoti kaip prisitaikančius plėšrūnus – geriausiai jie jaučiasi, kai ėda žalią mėsą, tačiau prisitaiko ir prie kitokių šėrimo būdų. BARF siūlo, kad meniu sudarytų 50 proc. kaulų ir 50 proc. mėsos, arba 60 – 80 proc. mėsingų kaulų, tokių kaip...
Teobromino galima rasti šokolade, kakavoje, arbatoje, acai uogose ir kai kuruiose kituose maisto produktuose. Jis naudojamas šiuolaikinėje medicinoje, pvz., kaip diuretikas, kraujotakos ligoms gydyti, tačiau žinoma ir tai, kad ši natūrali medžiaga gali būti nuodinga žmonėms, katėms, šunims, žiurkėms ir pelėms. Toksiškumas naminiams paukščiams nežinomas, tačiau manoma, kad šokoladas jiems itin pavojingas. JAV chemikai tiria teobrominą, tikėdamiesi jį panaudoti kojotų, puldinėjančių naminius gyvulius, populiacijos dydžio koregavimui. Pavojingos dozės Kakavos pupelėse teobrominas sudaro apie 1...
Nemažai žmonių įsivaizduoja, kad vegetariškas maistas yra daug sveikesnis už įprastą lietuvišką, kuriame gausu gyvūninių produktų ir tiki, kad ši taisyklė tinka ir jų augintiniams. Tačiau negalima pamiršti, kad tos sveikatos problemos, dėl kurių žmonės renkasi augalinį maistą, ne visuomet pritaikomos šunims ir katėms. Pavyzdžiui, šunims ir katėms tikrai taip neaktualus per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ar širdies vainikinių kraujagyslių ligos, kaip vegetarišką maistą dėl tokių problemų besirenkantiems žmonėms. Dėl to gyvūnams tikrai nėra gerai, kai iš jų dubenėlio dingsta mėsa ir...
Vanduo - gyvybės pagrindas, būtinas visų organizmų išlikimui. Nors šuo ar katė gali prarasti beveik visus savo riebalus ir pusę baltymų, vis dar gali išgyventi, o 10 proc. vandens netekimas sukelia sunkią ligą, 15 proc. – mirtį. Nors skystas vanduo labai reikalingas, yra gyvūnų, prisitaikiusių prie sąlygų, kada jų aplinkoje šios medžiagos būna nedaug. Kai kurie šiaurės kinkinių šunys gali mėnesius ištverti be skysto vandens – jie vartoja sniegą ir ledą; liūtai ilgoką laiką geba nesukti galvos ir vandens gauti gali tik iš grobio; žiemos miegu mieganti lokė pusmetį neieško skysčių ir dar žindo...
„Šuo ėda žolę, turbūt lis“ – taip byloja liaudies išmintis, nors neįrodyta, kad prieš lietų šunys tą žolę ėstų dažniau. Augalus mėgsta ir laukiniai mūsų augintinių giminaičiai – vilkai, kojotai, dingai... Augalų randama maždaug 6 proc. vilkų išmatų turinio pavyzdžiuose. Net plėšrūnės katės pagarsėjusios kaip didelės tam tikrų augalų rūšių mėgėjos. Žinoma, kad leopardai taip pat kartais smaguriauja augalais, 7 proc. jų neatsisako augalinio maisto, dažniausiai žolių tipo augalų. Suprantama, dažnas susimąsto – na kodėl gi šunys ėda tą žolę, nors, atrodo, pievoje augalus rupšnojančios karvutės...
Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas. Jų stiebai tvirti, gauruoti, lapai žalios ar pilkšvai žalsvos spalvos. Katžolės žydi liepos – rugsėjo mėnesiais baltais,...
Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos. Jei šuo sauso pašaro suėda mažiau, negu nurodyta ant pakuotės, tačiau neatrodo prastai ir sveria tiek, kiek jam priklauso, nebūtina nerimauti – dalis sveikų šunų įveikia tik...
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo. Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu. Ėdalų rūšys Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai....
Skanėstai tinka ne tik pamaloninti augintinį, patenkinti jo poreikį graužti ar paskatinti jį už tinkamai atliktą komandą – jie gali būti ir papildomas vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau išrinkti tinkamus skanėstus gali atrodyti gana sudėtinga. Kad būtų lengviau, galite pasinaudoti šiais patarimais: Skaitykite sudėtį. Geriausi skanėstai, turintys kuo mažiau priedų ir kuo daugiau mėsos. Visada ieškokite skanėstų, kurių sudėtyje esantys produktai gerai virškinami ir kurie turi kuo mažiau dirbtinių konservantų. Rinkitės tokius, kuriuose mažiau grūdų. Nespjaukite į sudėtyje...
Kaip ir daugelis kitų mūsų šunų problemų, vidurių pūtimas dažniausiai pasireiškia kaip priežastinių veiksnių derinys. Jis gali atsirasti dėl alergijos maistui, pašarų netoleravimo, tačiau tų priežasčių gali būti ir daugiau. Tai gali būti: Šuo ėda labai greitai ir priryja daug oro. Rijimo greitį galima sumažinti augintinį šeriant iš dubenėlio su specialiu dugnu, dėl kurio šuo negali ryti didesniais kąsniais. Tie indai vadinami „Brake Fast" arba “Slow Down” dubenėliais, jų galima rasti didesnėse naminių gyvūnėlių parduotuvėse ar įsigyti internetu. Specialūs šėrimo žaislai taip pat gera išeitis...