Priežiūra

  • Katės pasižymi itin stipriu potraukiu švarai. Tai viena priežasčių, kodėl jos tokios populiarios kaip augintiniai. Kadangi katės geba savarankiškai susitvarkyti su namuose padėtomis kraiko dėžutėmis, tai leidžia savininkams ramiai eiti į darbą ar mėgautis laisvalaikiu nesirūpinant, kad gyvūnui tuoj sprogs pūslė. Dauguma katiniukų nuo mažų dienų puikiai naudojasi tualetais namuose ir dėl šios priežasties jų auginimas paprastesnis negu šuniukų. Tačiau kartais, deja... katė pradeda tualeto reikalus atlikinėti kitur. Ji atsisako tūptis į dėžutę, ir pasirenka lovą, spintą ar kilimą. Keisčiausiose...
  • „Antivakserių“ judėjimas plinta tarp naminių gyvūnų – ir tai yra pavojingos naujienos. JAV mažėja šunų, gaunančių „pagrindines“ vakcinas (nuo pasiutligės, parvoviruso, maro, adenoviruso). Jungtinėje Karalystėje problema taip pat gan rimta. 2018 m. apie 25 proc. ten gyvenančių šunų ir apie 35 proc. kačių nebuvo paskiepyti jauname amžiuje. Dažniausia priežastis, kodėl žmonės apsisprendė neskiepyti augintinių - „tai nebūtina“. Tokios tendencijos išaugo po išplitusių gandų apie tai, kad vakcinos visiškai beprasmės (maždaug „farmacininkų išmislai“) ir gali sunkiai susargdinti ar net nužudyti....
  • Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų: Kailis šunis saugo nuo šalčio. Ne visi šunys lygūs kalbant apie toleranciją šalčiui. Kaukazo aviganis sniegui bus geriau pasirengęs negu čihuahua, tačiau storas kailis nereiškia, kad esant ekstremalioms oro sąlygoms šuo nesušals. Dėl to rūbai šunims...
  • Kai kurios katės žiemą turi storesnį, putlesnį kailio sluoksnį, tai būdinga ir daugumai gyvenančių lauke – taip jos prisitaiko prie atšiauresnių sąlygų. Tai priklauso ir nuo nuolatinės augintinės „šukuosenos“ - štai Norvegijos miškų katė turi puikų kailį ir jai žiema ne tokia baisi, tačiau Siamo katė atėjus šalčiams gali truputį nuliūsti. Pasiūlykite katei šiltą vietą Kalbant apie šaltį, efektyviausia gyvūnu rūpintis laikant jį patalpoje, tačiau tai ne visada pavyksta. Kai kurios katės nuolat gyvena lauke (pvz., benamės), kitos pasižymi itin „klajoklišku“ būdu ir, jei bent vieną dieną nebus...
  • Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai. Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite tarpupirščius - gal ten prilindo ledukų ar sniego, gal reikia įtrūkusias, paraudusias vietas patepti specialiu tepalu ar pėdučių vašku (juk ir savo veido bei rankų oda žiemą rūpinamės labiau). Kai...
  • Kad ir kaip mums tai nepatiktų, traumos – visų gyvybės formų, tarp jų ir šunų, gyvenimo dalis. Nors neįmanoma sužalojimų visiškai išvengti, dėl tinkamų prevencinių veiksmų jų tikimybė gali sumažėti net ketvirtadaliu. Toji prevencija – tinkamos treniruotės, apšilimai, atsigavimai, tempimo pratimai, reguliari šuns sveikatos patikra bei, jei reikia, palaikomoji priežiūra, pvz., masažas. Apšilimas Tyrimais įrodyta, kad žmonių sportininkams apšilimai prieš treniruotę naudingi. Ta pati teorija taikoma ir šunims. Apšilimas prieš krūvį akivaizdžiai mažina traumų tikimybę, pagerina darbines...
  • Mintis reabilitaciją taikyti gyvūnams rimčiau vystytis pradėjo nuo 1990 m. JAV. Didėjantys gyvūnų savininkų lūkesčiai padidino susidomėjimą fiozioterapija ir reabilitacija.  Dėl teigiamo pooperacinių užsiėmimų poveikio reabilitacija veterinarinėje praktikoje tapo įprasta ir dažna. Sporto varžybose dalyvaujančių šunų savininkai paprastai tikisi greito ir pilno atsigavimo po ortopedinių traumų. Aktyviems traumą patyrusiems šunims nerekomenduojamas narvo režimas, o reabilitacijos programa apima visus gydymo būdus – ledo bei karščio terapiją, terapinius pratimus, hidroterapiją ir t.t...
  • Katės agresiją, skirtą apsigynimui, galite pastebėti tada, kai ji pajunta grėsmę, nuo kurios negali pasprukti. Kitaip tariant, į kampą įsprausta katė ginsis.  Šios rūšies agresiją galima atpažinti iš  tipiškos kūno padėties – prie žemės prigludęs kūnas, priplotos ausys, šnypštimais, pašiauštas kailis, viksinti uodega.  Šie akivaizdūs signalai labai akivaizdžiai perspėja, kad nekreipiant į juos dėmesio katė bandys apsiginti.  Tęsiant provokaciją katė puls, o grėsmės šaltiniui atsitraukus ji nurims. Geriausias būdas susitarti su katinu, kuris ruošiasi gintis - palikti jį...
  • Sportiniai šunys dažniausiai pažeidžiami pečių, riešų, klubo srityse, jiems dažnos minkštųjų audinių traumos. Traumų tipai skiriasi priklausomai nuo sporto šakos. Sporto veiksniai, galintys prisidėti prie traumų: treniruočių/hendlingo technikos; įrangos charakteristikos; šuolio – nusileidimo kombinacijos; paviršiai  (purvas, nesuderinamas su sukibimu, kilimėliai ant betono, netolygūs žolės laukai); greitis, pertreniravimas, nuovargis, pernelyg dažnas dalyvavimas varžybose, kritimai, neteisingi nusileidimai; hiperekstenzija, pertempimas, staigus stiprus susitraukimas, blogas...
  • Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai. Paminėtos reabilitacijos priemonės naudingos daugeliu atvejų, tačiau sėkmingiausiai jos taikomos...