Priežiūra

  • Kad ir kaip mums tai nepatiktų, traumos – visų gyvybės formų, tarp jų ir šunų, gyvenimo dalis. Nors neįmanoma sužalojimų visiškai išvengti, dėl tinkamų prevencinių veiksmų jų tikimybė gali sumažėti net ketvirtadaliu. Toji prevencija – tinkamos treniruotės, apšilimai, atsigavimai, tempimo pratimai, reguliari šuns sveikatos patikra bei, jei reikia, palaikomoji priežiūra, pvz., masažas. Apšilimas Tyrimais įrodyta, kad žmonių sportininkams apšilimai prieš treniruotę naudingi. Ta pati teorija taikoma ir šunims. Apšilimas prieš krūvį akivaizdžiai mažina traumų tikimybę, pagerina darbines...
  • Mintis reabilitaciją taikyti gyvūnams rimčiau vystytis pradėjo nuo 1990 m. JAV. Didėjantys gyvūnų savininkų lūkesčiai padidino susidomėjimą fiozioterapija ir reabilitacija.  Dėl teigiamo pooperacinių užsiėmimų poveikio reabilitacija veterinarinėje praktikoje tapo įprasta ir dažna. Sporto varžybose dalyvaujančių šunų savininkai paprastai tikisi greito ir pilno atsigavimo po ortopedinių traumų. Aktyviems traumą patyrusiems šunims nerekomenduojamas narvo režimas, o reabilitacijos programa apima visus gydymo būdus – ledo bei karščio terapiją, terapinius pratimus, hidroterapiją ir t.t...
  • Katės agresiją, skirtą apsigynimui, galite pastebėti tada, kai ji pajunta grėsmę, nuo kurios negali pasprukti. Kitaip tariant, į kampą įsprausta katė ginsis.  Šios rūšies agresiją galima atpažinti iš  tipiškos kūno padėties – prie žemės prigludęs kūnas, priplotos ausys, šnypštimais, pašiauštas kailis, viksinti uodega.  Šie akivaizdūs signalai labai akivaizdžiai perspėja, kad nekreipiant į juos dėmesio katė bandys apsiginti.  Tęsiant provokaciją katė puls, o grėsmės šaltiniui atsitraukus ji nurims. Geriausias būdas susitarti su katinu, kuris ruošiasi gintis - palikti jį...
  • Sportiniai šunys dažniausiai pažeidžiami pečių, riešų, klubo srityse, jiems dažnos minkštųjų audinių traumos. Traumų tipai skiriasi priklausomai nuo sporto šakos. Sporto veiksniai, galintys prisidėti prie traumų: treniruočių/hendlingo technikos; įrangos charakteristikos; šuolio – nusileidimo kombinacijos; paviršiai  (purvas, nesuderinamas su sukibimu, kilimėliai ant betono, netolygūs žolės laukai); greitis, pertreniravimas, nuovargis, pernelyg dažnas dalyvavimas varžybose, kritimai, neteisingi nusileidimai; hiperekstenzija, pertempimas, staigus stiprus susitraukimas, blogas...
  • Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai. Paminėtos reabilitacijos priemonės naudingos daugeliu atvejų, tačiau sėkmingiausiai jos taikomos...
  • Paprastai kai kalbam apie augintinių baimes gamtos stichijų ar Naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei: 1. Susimąstykite apie savo kūno kalbą kai esate šalia katės. Jei bijote, nerimas greičiausiai persiduos ir katei. Suvokite savo judesius, kontroliuokite juos, elkitės ramiai. 2. Raskite katei slaptavietę. Saugi slėptuvė audros ar šventės metu –...
  • Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (jie - populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore ir savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga. Sveikas stuburas svarbus dėl daugelio priežasčių – jis padeda išvengti skausmo, stipriai sąveikauja su...
  • Šylant orams natūraliai tampame aktyvesni. Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir saulėtas dienas praleisti gydydamiesi traumas. Prieš pradedant bet kokias rimtas treniruotes šunį turi apžiūrėti veterinaras – taip įsitikinsite, kad gyvūnas yra sveikas ir neturi fizinių problemų. Tam tikras atsargumo priemones reikia apsvarstyti atsižvelgiant į šuns amžių, svorį, kailį bei anatomines savybes.  Pvz., jei auginate brachicefalinės veislės...
  • Tempimo alopecija (traction alopecia) arba išplikimas sutinkama tarp ilaplaukių šunų, kurių kailio priežiūrai naudojami specialūs papuošimai (pvz., gumutės plaukams). Per daug stipriai užveržus gumutę ir (arba) ilgai jas nešiojant tame odos plotelyje (paprastai tai būna galva arba ausys) pasireiškia išemija (plaukų folikulai nepakankamai aprūpinami krauju) ir gali atsirasti aškiai apriboti visiškai pliki ploteliai, kurie lėtiniais atvejais plaukais gali ir nebeapaugti niekada.   Tempimo alopecija ant pudelio galvos Tempimo alopecija ant Jorkšyro terjero galvos   Šaltinis:...
  • Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t. Jei lekavimas tęsiasi ilgai, katės savininkai turėtų užsukti pas veterinarą. Kada lekuojanti katė – normalu? Nors tai retas reiškinys, paprastai šeimininkai žino, kokiose situacijose jų augintinės...