-
Skirtingose pasaulio dalyse antsvorio turinčių ir nutukusių šunų paplitimas svyruoja nuo 22 iki 59 proc. Iš esmės sutinkama, kad maždaug trečdalis šunų yra nutukę ar turi antsvorio ir kad jų daugėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, šunų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo atitinkamai 21 % ir 20 %. Pagal 11-oje Europos šalių atliktą tyrimą, 19 proc. šunų kenčia nuo antsvorio, o 49 % nuo nutukimo. Remiantis 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 60 %. šunų turi antsvorio arba yra nutukę. Jų kūno įmitimo balo vidurkis – 3,6 balai 5-balėje sistemoje. Kastruotiesiems, patelėms, vidutinio...
-
Šunų įkandimų statistika – labai platus reikalas ir vienpusiškai ją vertinti nėra teisinga, tad vienos savybės kaip veislė išplėšimas iš konteksto neduos daug naudos. Skirtingi informacijos šaltiniai dažnai padriki, tad norintys rimčiau įsigilinti į šituos reikalus skundžiasi, kad sunku rasti palyginimams tinkamų duomenų. Dauguma rimtesnių darbų atlikti surinkus medžiagą iš gydymo įstaigų – į jas paprastai kreipiamasi esant sunkesniam sužalojimui. Tokie patiriami arba esant „piktesniam“ kandimui, arba apkandžiojus vaiką. Dažniausiai tada vyrauja dideli, stiprūs šunys. Informacija apie „...
-
Visame pasaulyje nedidelių šunų populiacija auga. Tam yra daug priežasčių - mažesnių gyvūnų išlaikymas pigesnis, jie lengviau pritampa miesto aplinkoje, juos paprasčiau transportuoti, dažnai jie gyvena ilgiau. Kai kuriuose kraštuose kaip Japonija, Brazilija ar Filipinai maži šunys visada buvo populiarūs, tačiau nedidelių keturkojų skaičius auga ir ten, kur mėgstamesni buvo dideli šunys. Didžiausio JAV veterinarinių klinikų tinklo Banfield Pet Hospital duomenimis, mažų šunų dalis paskutinį dešimtmetį išaugo 6 proc., o vidutinių ir didelių šunų sumažėjo atitinkamai 8,6 ir 17 proc. Britų...
-
Kraujo tyrimas - svarbus tiek profilaktiškai tikrinant sveikatą, tiek nustatant ligas. Tačiau rezultatai visada turėtų būti aiškinami atsižvelgiant ir į gyvūno ligos istoriją ar kitus tyrimus. Įdomu tai, kad tiriamojo veislė taip pat svarbi. Nors atskiroms veislėms nėra nustatyti konkretūs tyrimų rezultatų atskaitos intervalai, tikrai naudinga žinoti, kada į nukrypimus neverta kreipti dėmesio, o kada iš pažiūros normalus rezultatas turėtų kelti nerimą.
Padidėjęs škotų terjerų ALP
Šarminė fosfatazė (ALP) – fermentas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai. ALP...
-
Katėms, gyvenančioms tik patalpose, yra mažesnė rizika būti sužalotoms transporto priemonių ar kitų gyvūnų, nukentėti dėl agresyvių sąveikų su kitomis katėmis, susirgti infekcinėmis ligomis. Iš esmės gyvenimas tik patalpose yra gan saugus. Tačiau ne visos katės geba prisitaikyti prie tokio gyvenimo būdo, ir joms gali padidėti tam tikrų elgesio ar sveikatos problemų rizika. Norint sėkmingai katę laikyti tik patalpose, reikia patenkinti visus aplinkos ir socialinius poreikius, o kiekvieno gyvūno savijauta turi būti nuolat stebima. Nuspėjamumas, žinomumas, kasdienybė ir kontrolės jausmas yra...
-
Nors gyvendami su mumis augintiniai palengvina stresą, suteikia stabilią rutiną ir pagerina sveikatą, vis dar prieštaringai vertinama, kaip geriausiai prižiūrėti kates, ypač kai atsiranda kultūrinių bei regioninių skirtumų. Dar 1997 metais pusė ar daugiau kaip pusė JAV kačių laikytos tik uždarose patalpose, kai Jungtinėje Karalystėje dauguma jų buvo išleidžiamos laukan. Australijoje (Melburne) 23 % kačių dažniausiai laikytos uždarytos. Kodėl egzistuoja tokie skirtumai? Sprendimas laikyti katę uždaroje erdvėje gali būti praktiškas: gyvenant miesto daugiabutyje sudėtinga patekti laukan...
-
Nors žarnynas žinomas kaip maisto medžiagų virškinimo bei pasisavinimo centras, funkcijų jis turi ir daugiau. Tai nėra tik „dar viena virškinimo sistemos dalis“. Ši sritis taip pat atlieka gyvybiškai svarbų darbą moduliuodama organizmo imuninę sistemą, be to, joje slypi organizmo „antrosios smegenys“. Nervinių ląstelių virškinimo trakte daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Didžioji dalis serotonino ir maždaug pusė dopamino randama žarnyne.
Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – mikrobiota, neretai pavadinama atskiru organu. Mikrobiota reiškia visą mikroorganizmų, kolonizuojančių tam...
-
Šuo – sociali rūšis, kuriai būtini socialiniai kontaktai. Nuo motinos ar vados atskirti šuniukai įvairiais būdais bando atgauti socialinį kontaktą, įskaitant cypimą ir bandymą sekti motiną. Natūralioje aplinkoje dėl tokio elgesio šuniukas vėl susitinka su tėvais ir nemalonios reakcijos baigiasi. Priklausomybė nuo motinos, vados ir gyvenamos vietos atsiranda dėl to, kad šuniukai išmoksta reaguoti į tam tikras aplinkos detales. Laikui bėgant tai suteikia jiems galimybę tyrinėti ir siekti vis daugiau nepriklausomybės. Natūralus nujunkymo procesas priklausomybę nuo motinos dar labiau mažina,...
-
Turbūt pastebėjote, kad jūsų šuo reguliariai rąžosi. Paprastai jis tai daro prieš miegą, taip pat pabudęs ryte ar prieš einant pasivaikščioti. Tai labai normalus elgesys, tačiau retkarčiais gyvūnas rąžytis gali pradėti dažniau, kas gali įspėti apie sveikatos problemas.
Kodėl šunys rąžosi
Pats tempimo jausmas yra malonus, dėl to šunys mėgsta rąžytis, ypač išmiegoję ar ruošdamiesi ką nors nuveikti, pvz., ėjimą laukan. Ką tik prabudęs „tempimo pratimus“ atliekantis šuo tiesiog atpalaiduoja sustingusius raumenis. Toks rąžymasis panašus į sportininko pasiruošimą išbėgimui į aikštelę - jis turi...
-
Praktiškai visi patvirtins, kad socializacija jaunam, besiformuojančiam šuniui yra labai svarbi. Tačiau nereikia suprasti, kad tai - nepasiruošusio jauno gyvūno sviedimas tiesiai į įvykių šėlsmą. Paauglio šuniuko nuvežimas pas šunų „chebrą“ ir pliurpimas sėdint ant suoliuko bei stebint bėgiojančius šunis taip pat nebus socializacija. Socializacija nebus ir bailaus mažylio tįsimas kavinėn, kur aplinkinių prašysite jį paglostyti.
Vykstant natūraliai socializacijai, šalia šuniuko būna mama, ir taip jie drauge (be to, dažnai ir su kitais broliukais bei sesutėmis) sąveikauja su naujais...
Skirtingose pasaulio dalyse antsvorio turinčių ir nutukusių šunų paplitimas svyruoja nuo 22 iki 59 proc. Iš esmės sutinkama, kad maždaug trečdalis šunų yra nutukę ar turi antsvorio ir kad jų daugėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, šunų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo atitinkamai 21 % ir 20 %. Pagal 11-oje Europos šalių atliktą tyrimą, 19 proc. šunų kenčia nuo antsvorio, o 49 % nuo nutukimo. Remiantis 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 60 %. šunų turi antsvorio arba yra nutukę. Jų kūno įmitimo balo vidurkis – 3,6 balai 5-balėje sistemoje. Kastruotiesiems, patelėms, vidutinio...
Šunų įkandimų statistika – labai platus reikalas ir vienpusiškai ją vertinti nėra teisinga, tad vienos savybės kaip veislė išplėšimas iš konteksto neduos daug naudos. Skirtingi informacijos šaltiniai dažnai padriki, tad norintys rimčiau įsigilinti į šituos reikalus skundžiasi, kad sunku rasti palyginimams tinkamų duomenų. Dauguma rimtesnių darbų atlikti surinkus medžiagą iš gydymo įstaigų – į jas paprastai kreipiamasi esant sunkesniam sužalojimui. Tokie patiriami arba esant „piktesniam“ kandimui, arba apkandžiojus vaiką. Dažniausiai tada vyrauja dideli, stiprūs šunys. Informacija apie „...
Visame pasaulyje nedidelių šunų populiacija auga. Tam yra daug priežasčių - mažesnių gyvūnų išlaikymas pigesnis, jie lengviau pritampa miesto aplinkoje, juos paprasčiau transportuoti, dažnai jie gyvena ilgiau. Kai kuriuose kraštuose kaip Japonija, Brazilija ar Filipinai maži šunys visada buvo populiarūs, tačiau nedidelių keturkojų skaičius auga ir ten, kur mėgstamesni buvo dideli šunys. Didžiausio JAV veterinarinių klinikų tinklo Banfield Pet Hospital duomenimis, mažų šunų dalis paskutinį dešimtmetį išaugo 6 proc., o vidutinių ir didelių šunų sumažėjo atitinkamai 8,6 ir 17 proc. Britų...
Kraujo tyrimas - svarbus tiek profilaktiškai tikrinant sveikatą, tiek nustatant ligas. Tačiau rezultatai visada turėtų būti aiškinami atsižvelgiant ir į gyvūno ligos istoriją ar kitus tyrimus. Įdomu tai, kad tiriamojo veislė taip pat svarbi. Nors atskiroms veislėms nėra nustatyti konkretūs tyrimų rezultatų atskaitos intervalai, tikrai naudinga žinoti, kada į nukrypimus neverta kreipti dėmesio, o kada iš pažiūros normalus rezultatas turėtų kelti nerimą. Padidėjęs škotų terjerų ALP Šarminė fosfatazė (ALP) – fermentas, kurį gamina kepenys, inkstai, plaučiai, gimda, žarnynas bei kaulai. ALP...
Katėms, gyvenančioms tik patalpose, yra mažesnė rizika būti sužalotoms transporto priemonių ar kitų gyvūnų, nukentėti dėl agresyvių sąveikų su kitomis katėmis, susirgti infekcinėmis ligomis. Iš esmės gyvenimas tik patalpose yra gan saugus. Tačiau ne visos katės geba prisitaikyti prie tokio gyvenimo būdo, ir joms gali padidėti tam tikrų elgesio ar sveikatos problemų rizika. Norint sėkmingai katę laikyti tik patalpose, reikia patenkinti visus aplinkos ir socialinius poreikius, o kiekvieno gyvūno savijauta turi būti nuolat stebima. Nuspėjamumas, žinomumas, kasdienybė ir kontrolės jausmas yra...
Nors gyvendami su mumis augintiniai palengvina stresą, suteikia stabilią rutiną ir pagerina sveikatą, vis dar prieštaringai vertinama, kaip geriausiai prižiūrėti kates, ypač kai atsiranda kultūrinių bei regioninių skirtumų. Dar 1997 metais pusė ar daugiau kaip pusė JAV kačių laikytos tik uždarose patalpose, kai Jungtinėje Karalystėje dauguma jų buvo išleidžiamos laukan. Australijoje (Melburne) 23 % kačių dažniausiai laikytos uždarytos. Kodėl egzistuoja tokie skirtumai? Sprendimas laikyti katę uždaroje erdvėje gali būti praktiškas: gyvenant miesto daugiabutyje sudėtinga patekti laukan...
Nors žarnynas žinomas kaip maisto medžiagų virškinimo bei pasisavinimo centras, funkcijų jis turi ir daugiau. Tai nėra tik „dar viena virškinimo sistemos dalis“. Ši sritis taip pat atlieka gyvybiškai svarbų darbą moduliuodama organizmo imuninę sistemą, be to, joje slypi organizmo „antrosios smegenys“. Nervinių ląstelių virškinimo trakte daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Didžioji dalis serotonino ir maždaug pusė dopamino randama žarnyne. Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – mikrobiota, neretai pavadinama atskiru organu. Mikrobiota reiškia visą mikroorganizmų, kolonizuojančių tam...
Šuo – sociali rūšis, kuriai būtini socialiniai kontaktai. Nuo motinos ar vados atskirti šuniukai įvairiais būdais bando atgauti socialinį kontaktą, įskaitant cypimą ir bandymą sekti motiną. Natūralioje aplinkoje dėl tokio elgesio šuniukas vėl susitinka su tėvais ir nemalonios reakcijos baigiasi. Priklausomybė nuo motinos, vados ir gyvenamos vietos atsiranda dėl to, kad šuniukai išmoksta reaguoti į tam tikras aplinkos detales. Laikui bėgant tai suteikia jiems galimybę tyrinėti ir siekti vis daugiau nepriklausomybės. Natūralus nujunkymo procesas priklausomybę nuo motinos dar labiau mažina,...
Turbūt pastebėjote, kad jūsų šuo reguliariai rąžosi. Paprastai jis tai daro prieš miegą, taip pat pabudęs ryte ar prieš einant pasivaikščioti. Tai labai normalus elgesys, tačiau retkarčiais gyvūnas rąžytis gali pradėti dažniau, kas gali įspėti apie sveikatos problemas. Kodėl šunys rąžosi Pats tempimo jausmas yra malonus, dėl to šunys mėgsta rąžytis, ypač išmiegoję ar ruošdamiesi ką nors nuveikti, pvz., ėjimą laukan. Ką tik prabudęs „tempimo pratimus“ atliekantis šuo tiesiog atpalaiduoja sustingusius raumenis. Toks rąžymasis panašus į sportininko pasiruošimą išbėgimui į aikštelę - jis turi...
Praktiškai visi patvirtins, kad socializacija jaunam, besiformuojančiam šuniui yra labai svarbi. Tačiau nereikia suprasti, kad tai - nepasiruošusio jauno gyvūno sviedimas tiesiai į įvykių šėlsmą. Paauglio šuniuko nuvežimas pas šunų „chebrą“ ir pliurpimas sėdint ant suoliuko bei stebint bėgiojančius šunis taip pat nebus socializacija. Socializacija nebus ir bailaus mažylio tįsimas kavinėn, kur aplinkinių prašysite jį paglostyti. Vykstant natūraliai socializacijai, šalia šuniuko būna mama, ir taip jie drauge (be to, dažnai ir su kitais broliukais bei sesutėmis) sąveikauja su naujais...