Priežiūra

  • Dažnai informacija apie tai, kaip šuniuką nuo mažylio raciono pervesti prie suaugusio, būna prieštaringa. Kada šuniukas suaugs, priklauso nuo jo tipo – mažų veislių atstovai bręsta greičiau, stambių – lėčiau. Vis dėl to rekomendacijos labai skiriasi  – vieni specialistai siūlo „perėjimą“ pradėti nuo gan ankstyvo amžiaus, kiti - išlaukti kol šuo visiškai subręs (pvz., iki 18 mėn.), dar kiti rekomenduoja laukti iki 12 mėn. Labai sunku suprasti, kokiomis gairėmis naudotis. Šėrimo „pervedimas“ iš šuniukų į suaugusių labai svarbus, nes mažyliui bręstant pakinta kalorijų ir maistinių medžiagų...
  • Triušiai – mielai atrodantys, gražūs gyvūnėliai, vis dažniau pasirenkami kaip augintiniai. Atsiminkite, kad kaip naminiai gyvuliukai jie auginami palyginti trumpai, tad norint susidraugauti su nulėpausiu teks šiek tiek pasistengti. Be to, būtina užtikrinti kasdienius jų poreikius, kurie iš esmės nėra įspūdingi - triušiams reikia gerai subalansuoto raciono, didelio gyvenamojo ploto, mankštos, taip pat kasdienio socialinio kontakto. Triušiai – daugelio plėšrūnų persekiojami gyvūnai, tad bandant su jais bendrauti, jie dažnai gali bandyti nuo mūsų slėptis lyg nuo didžiausios grėsmės....
  • Maisto prašinėjimas – bene dažniausia drausmės problema, su kuria tenka susidurti šunų augintojams.  Gerai žinom, kad valgant užtenka vos kartas nuo karto „sušelpti“ žavųjį „elgetautoją“ menku kąsneliu ir po kurio laiko tas meilybė pavirs į erzinantį teroristą. Neverta labai nusiminti – pasitelkus šiek tiek valios ir disciplinos iš Jūsų pusės prašinėjimas  bus viena lengviausiai ištaisomų problemų. Atlikite šiuos pratimus ir Jūsų gauruotas erzintojas vėl taps padoriu šeimos nariu:   Neduokit maisto prašinėjančiam šuniui. Tai atrodo savaime suprantama, tačiau greičiausiai tai...
  • Kartais šeškų savininkams tenka susirūpinti augintinių kailio būkle, tačiau paprastai tai, ką jie palaiko  problemomis, būna normalūs dalykai. Vis dėl to kai kurie pakitimai iš tiesų gali rodyti sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnelyje sužinosit, kokie šeško kailio pakitimai laikomi normaliais, o kokie – pavojaus signalu. Šėrimasis Fotoperiodas – šviesių valandų skaičius paroje – gali paveikti šeško kailį. Pats akivaizdžiausias požymis – šėrimasis. Kiekvieną pavasarį šeškas tankius ir pūkuotus žiemos kailinius keičia į lengvą vasaros kailiuką. Rudenį vasaros kailiukas krenta lauk ir...
  • Šunų pėdos nuolat dalyvauja vaikštant, bėgiojant, šokinėjant, žaidžiant ir t.t. Dėl to neretai jos patiria traumas – tokias kaip nutrintos pirštų pagalvėlės, plyšę nagai, lūžę ar išnarinti pirštai, pėdų įpjovos, kaulų lūžiai ir t.t. Skiriant letenoms šiek tiek papildomo dėmesio, daugumos šių traumų galima išvengti, o jei jos pastebėtos anksti – greičiau išgydyti. Nutrinti padukai Dažniausiai tai atsiranda dėl greito bėgimo ir slydimo ant kietų, gruoblėtų paviršių, taip pat vaikštant karštu šaligatviu (dėl nudegimo ant pirštų pagalvėlių iškyla skausmingos pūslės, kurios vėliau nusilupa). Kai...
  • Niekas nepaprieštaraus, kad šeškai – smagūs ir pasiutę padarėliai, dėl ko jie ir yra tokie įdomūs augintiniai. Tačiau kartais siausdami jie persistengia. Laimei, yra keletas būdų agresijai pažaboti. Visų pirma, jei įsigijote šešką, atsiminkite, kad tai saviti gyvūnai. Apsvarstykite, ar norite aktyvaus ar tylaus gyvūno. Jei taip – šeškas ne jums. Jeigu turite šešką ir jis elgiasi agresyviau negu pageidautumėt, svarbiausia numatyti, kada jo pyktis prasideda. Šeškai gali supykti dėl daugybės priežasčių, galinčių paveikti ir žmones – baimės, nusivylimo, alkio. Priežasčių išsiaiškinimas –...
  • Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad  pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir...
  • Mėšlungis - neretai labai skausmingas nevalingai užsitesęs raumens ar raumenų grupės spazmas. Mėšlungis gali atsirasti kai su šunimi sportuojama gerai nežinant jo poreikių bei nesuteikiant kokybiško raciono. Mėšlungis gali atsirasti dėl to, kad prireikia papildomų pastangų įvykdyti sėkmingą posūkį ar kitą užduotį. Kai kuriems šunims jis atsiranda karštą dieną dėl dehidrtacijos, taip pat dėl senų traumų (normaliai nepasveikus). Pamačius, kad šuniui mėšlungis, būtinas masažas - tik atsargus, nes dažnai net patikimiausiems šunims nepatinka, kai liečiama skausminga ir labai jautri vieta. Kaip...
  • Žaisdami su kai kuriais žaislais, šunys tampa laukiniais – pliušiniams meškiukams be gailesčio perdreskiami pilvai ir iškratoma vata, o cypiantys kamuoliukai taršomi, kol nutyla amžiams... Itin daug laimės šunims suteikia daiktai, kurie graužimo metu skleidžia cypimo garsus. Pastarieji žaislai gan populiarūs, nors yra pakankamai trumpalaikiai. Cypiantys žaislai – lyg grobis... Šunų palankumas cypiantiems žaislams aiškinamas tuo, kad kai jie dar buvo laukiniai medžiotojai, smulkų grobį (visokias peles ir pan.) aptikdavo pagal cypsėjimą. Tai - dalis jų natūralaus medžioklės instinkto. Be to,...
  • Kiekviename sporte ar darbe siekiant užtikrinti optimalius šuns organizmo poreikius būtinos specialios treniruotės ir tinkamas šėrimas. Labai svarbu suprasti, kaip šuo atlieka tam tikrą darbą. Būtina suvokti individualios šuns sandaros stipriąsias bei silpnąsias vietas pasirinktoje veikloje – kas gali suteikti pranašumą, o kas - kelti problemas, taip pat ką galima padaryti siekiant sumažinti galimų traumų tikimybę. Pavyzdžiui, korgis ir toipudelis turi įveikti tas pačias rungtis Agility varžybose – šokti į tą patį aukštį, įveikti tuos pačius posūkius. Toipudelis iš biomechaninės pusės už...