-
Augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistema – asmens poreikius bei gebėjimus atitinkanti bendravimo sistema, kuriai taikyti reikalingos papildomos priemonės (technologijos) arba bendraujama pasitelkiant natūralias neverbalinio bendravimo priemones. Dažniausiai ši sistema naudojama su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tačiau neretai taikoma ir gyvūnų bendravimo tyrimuose. Šunų atveju daug populiarumo sulaukia garso mygtukai.
Tyrimai apie tarprūšinę komunikaciją turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Bandymai mokyti primatus žmonių kalbos susidūrė su stipria...
-
Turbūt didžioji dalis Lietuvos praėjusį savaitgalį stebėjo šiaurės pašvaistes - jei ne galingąją penktadienį, tai silpnesnę, bet vis dar žavią šeštadienio naktį. Apie šį reginį yra daug nuomonių - kalbama apie poveikį kai kuriems prietaisams (daug kas mini 1859 metais telegrafo laidus paspirginusį Karingtono įvykį), neretai užsimenama apie poveikį ir gyvų būtybių sveikatai. Taigi - kaip magnetinės audros veikia gyvūnus?
Kas yra geomegnetinės audros ir šiaurės pašvaistės?
Kalbant apie geomagnetines audras, pradėti reikia nuo Saulės. Jos audros pasireiškia kaip saulės blyksniai -...
-
Šunys mūsų krašte gyvena bent nuo X a. pab., mezolito laikų. Daugelyje neolito bendruomenių archeologai aptiko šių gyvūnų kaulų. Nors XIII - XIV a. radiniuose jie sudaro vos 1 proc. naminių gyvūnų kaulų, tačiau tai galimai rodo ne mažą šunų kiekį, o faktą, kad mūsų protėviai jų nevalgė - nugaišusius greičiausiai užkasdavo toliau nuo gyvenviečių.
Turbūt pirmasis šunis XIII a. baltų visuomenėje paminėjo Henrikas Latvis. Jis nurodė, kad tyčiodamiesi iš krikščionių apgultieji lybiai ir latviai mėtė į anuos paaukotus šunis bei ožius. XI a. kryžiuočių metraštininkai minėjo, kad kartu su mirusiuoju...
-
Nors gyvūnai, vadinami Siamo katėmis, bene geriausiai pasaulyje atpažįstama kačių veislė, čia taip pat yra tam tikrų niuansų, kadangi tikras siamas - tai rytų trumpaplaukė katė arba orientalas, tik atitinkamos spalvos. Šios katės pakankamai išskirtinės išvaizdos - lieknos, ilgomis uodegomis, ilgomis nosimis bei didelėmis ausimis. Tačiau šį kartą domėsimės katėmis, kurioms būdingas "siamo" spalvinimas - anglų kalba ši spalva vadinama colourpoint.
Pats tradiciškiausias šios spalvos variantas - kreminis kūnas, kurį dabina tamsi kaukė, kojinaitės ir uodega. Tokie ženklai atsiranda dėl 2005...
-
Kosmose pabuvojo daug gyvūnų, tačiau itin didelio atgarsio sulaukė ne visos kelionės. Kviečiame susipažinti su keliais garsiausias žinduoliais, dalyvavusiais pavojinguose ir sunkiuose eksperimentuose.
Dezik ir Cigan - pirmieji išgyvenę kelionę į kosmosą
Dezik ir Cigan, paleisti 1951 m. liepos 22 d. su R-1V raketa, kuri iš esmės buvo sovietinė V2 versija, tapo pirmaisiais žinduoliais, išgyvenusiais kelionę į kosmosą. Šiaip nuo JAV 1949 m. atlikinėjo eksperimentus su beždionėmis V-2 raketoje. Primatai nuolat žūdavo ir pirmasis sėkmingas atvejis pasitaikė tik 1951 m. rugsėjį. ...
-
2014 metais rusai į orbitą išsiuntė 5 gekonus, kurie nusibaigė sugedus šildymo sistemai. Eksperimento dalyviai į kosmosą iškeliavo tiriant nesvarumo poveikį jų seksualiniam gyvenimui, tad sarkastiškai buvo praminti "sexy space geckos". Driežai žuvo likus savaitei iki nusileidimo, tad jų kūnai iš dalies buvo mumifikuoti. Likimo ironija, tačiau drauge keliavusios drozofilos išgyveno ir sėkmingai dauginosi.
Galbūt sexy space geckos pavadinimas pražuvėliams suteikė viešumo, tačiau žmonės jau senokai siunčia gyvūnus į kosmosą. Iš pradžių ten jie keliaudavo tik norint patikrinti, ar tokią kelionę...
-
Nuo špicų iki senbernarų - tarp geriausių žmogaus draugų pastebėsime stebėtinai daug skirtumų. Kaip sugebėjome laukinius vilkus paverti mielais sofinukais? Trumpai apžvelkime pirmųjų prijaukintų gyvūnų - šunų - evoliuciją.
Pirmieji šunys
Šunys (Canis lupus familiaris) ir pilkieji vilkai (Canis lupus) turi bendrą protėvį – vilkų rūšį, išnykusią kažkada vėlyvojo Pleistoceno epochoje. Nors niekas nėra tikras, kada šunys pradėjo genetiškai skirtis nuo vilkų, mokslininkai mano, kad tai įvyko prieš 36 900–41 500 metų. Tai ne visai tas pats, kas prijaukinimas. Skirtumas - genetinis pokytis....
-
Ekscentriškas antropologas Groveris Krantzas (1931-2002) paskyrė savo kūną mokslui su sąlyga, kad šioje avantiūroje sudalyvaus ir jo mylimas vilkogaudis Clyde - vyras norėjo, kad jų ryšys būtų prisimintas, o skeletai padėtų mokslui. Tikrai esate juos matę – Clyde pašokęs džiaugsmingai sveikinasi su šeimininku. Tai būtų visiškai įprastas vaizdelis, jei ne viena smulkmena – glebėsčiuojasi skeletai. O va kultinės archeologės Mary Leakey, praktiškai padėjusios pamatus dabartiniams artefaktų žymėjimo metodams, dalmatinai sekdavo ją į atokiausias vietas Tanzanijoje, kur įspėdavo komandą apie...
-
Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė...
-
Pasvajokime – o jeigu galėtumėte genetiškai modifikuoti katę, kad ji nekeltų žmonėms alergijos? Jokio čiaudulio, slogos ir akių niežulio... dauguma žmonių apie tai gali tik pasvajoti. Bet ši svajonė artėja link realybės – dabar pasitelkdami biotechnologijas mokslininkai kuria hipoalergines kates.
Apie 2000 m. viena biotechnologijų įmonė (Allerca arba Lifestyle Pets) džiugiai pareiškė sukūrusi hipoalergines kates, tačiau tai buvo apgaulė. Kai kurie žmonės, įsigiję minėtų kačių, vis viena kentėjo nuo alergijų. Buvo ir tokių, kurie iš anksto pervedė tūkstantines sumas ir visai negavo jokios...
Augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistema – asmens poreikius bei gebėjimus atitinkanti bendravimo sistema, kuriai taikyti reikalingos papildomos priemonės (technologijos) arba bendraujama pasitelkiant natūralias neverbalinio bendravimo priemones. Dažniausiai ši sistema naudojama su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tačiau neretai taikoma ir gyvūnų bendravimo tyrimuose. Šunų atveju daug populiarumo sulaukia garso mygtukai. Tyrimai apie tarprūšinę komunikaciją turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Bandymai mokyti primatus žmonių kalbos susidūrė su stipria...
Turbūt didžioji dalis Lietuvos praėjusį savaitgalį stebėjo šiaurės pašvaistes - jei ne galingąją penktadienį, tai silpnesnę, bet vis dar žavią šeštadienio naktį. Apie šį reginį yra daug nuomonių - kalbama apie poveikį kai kuriems prietaisams (daug kas mini 1859 metais telegrafo laidus paspirginusį Karingtono įvykį), neretai užsimenama apie poveikį ir gyvų būtybių sveikatai. Taigi - kaip magnetinės audros veikia gyvūnus? Kas yra geomegnetinės audros ir šiaurės pašvaistės? Kalbant apie geomagnetines audras, pradėti reikia nuo Saulės. Jos audros pasireiškia kaip saulės blyksniai -...
Šunys mūsų krašte gyvena bent nuo X a. pab., mezolito laikų. Daugelyje neolito bendruomenių archeologai aptiko šių gyvūnų kaulų. Nors XIII - XIV a. radiniuose jie sudaro vos 1 proc. naminių gyvūnų kaulų, tačiau tai galimai rodo ne mažą šunų kiekį, o faktą, kad mūsų protėviai jų nevalgė - nugaišusius greičiausiai užkasdavo toliau nuo gyvenviečių. Turbūt pirmasis šunis XIII a. baltų visuomenėje paminėjo Henrikas Latvis. Jis nurodė, kad tyčiodamiesi iš krikščionių apgultieji lybiai ir latviai mėtė į anuos paaukotus šunis bei ožius. XI a. kryžiuočių metraštininkai minėjo, kad kartu su mirusiuoju...
Nors gyvūnai, vadinami Siamo katėmis, bene geriausiai pasaulyje atpažįstama kačių veislė, čia taip pat yra tam tikrų niuansų, kadangi tikras siamas - tai rytų trumpaplaukė katė arba orientalas, tik atitinkamos spalvos. Šios katės pakankamai išskirtinės išvaizdos - lieknos, ilgomis uodegomis, ilgomis nosimis bei didelėmis ausimis. Tačiau šį kartą domėsimės katėmis, kurioms būdingas "siamo" spalvinimas - anglų kalba ši spalva vadinama colourpoint. Pats tradiciškiausias šios spalvos variantas - kreminis kūnas, kurį dabina tamsi kaukė, kojinaitės ir uodega. Tokie ženklai atsiranda dėl 2005...
Kosmose pabuvojo daug gyvūnų, tačiau itin didelio atgarsio sulaukė ne visos kelionės. Kviečiame susipažinti su keliais garsiausias žinduoliais, dalyvavusiais pavojinguose ir sunkiuose eksperimentuose. Dezik ir Cigan - pirmieji išgyvenę kelionę į kosmosą Dezik ir Cigan, paleisti 1951 m. liepos 22 d. su R-1V raketa, kuri iš esmės buvo sovietinė V2 versija, tapo pirmaisiais žinduoliais, išgyvenusiais kelionę į kosmosą. Šiaip nuo JAV 1949 m. atlikinėjo eksperimentus su beždionėmis V-2 raketoje. Primatai nuolat žūdavo ir pirmasis sėkmingas atvejis pasitaikė tik 1951 m. rugsėjį. ...
2014 metais rusai į orbitą išsiuntė 5 gekonus, kurie nusibaigė sugedus šildymo sistemai. Eksperimento dalyviai į kosmosą iškeliavo tiriant nesvarumo poveikį jų seksualiniam gyvenimui, tad sarkastiškai buvo praminti "sexy space geckos". Driežai žuvo likus savaitei iki nusileidimo, tad jų kūnai iš dalies buvo mumifikuoti. Likimo ironija, tačiau drauge keliavusios drozofilos išgyveno ir sėkmingai dauginosi. Galbūt sexy space geckos pavadinimas pražuvėliams suteikė viešumo, tačiau žmonės jau senokai siunčia gyvūnus į kosmosą. Iš pradžių ten jie keliaudavo tik norint patikrinti, ar tokią kelionę...
Nuo špicų iki senbernarų - tarp geriausių žmogaus draugų pastebėsime stebėtinai daug skirtumų. Kaip sugebėjome laukinius vilkus paverti mielais sofinukais? Trumpai apžvelkime pirmųjų prijaukintų gyvūnų - šunų - evoliuciją. Pirmieji šunys Šunys (Canis lupus familiaris) ir pilkieji vilkai (Canis lupus) turi bendrą protėvį – vilkų rūšį, išnykusią kažkada vėlyvojo Pleistoceno epochoje. Nors niekas nėra tikras, kada šunys pradėjo genetiškai skirtis nuo vilkų, mokslininkai mano, kad tai įvyko prieš 36 900–41 500 metų. Tai ne visai tas pats, kas prijaukinimas. Skirtumas - genetinis pokytis....
Ekscentriškas antropologas Groveris Krantzas (1931-2002) paskyrė savo kūną mokslui su sąlyga, kad šioje avantiūroje sudalyvaus ir jo mylimas vilkogaudis Clyde - vyras norėjo, kad jų ryšys būtų prisimintas, o skeletai padėtų mokslui. Tikrai esate juos matę – Clyde pašokęs džiaugsmingai sveikinasi su šeimininku. Tai būtų visiškai įprastas vaizdelis, jei ne viena smulkmena – glebėsčiuojasi skeletai. O va kultinės archeologės Mary Leakey, praktiškai padėjusios pamatus dabartiniams artefaktų žymėjimo metodams, dalmatinai sekdavo ją į atokiausias vietas Tanzanijoje, kur įspėdavo komandą apie...
Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė...
Pasvajokime – o jeigu galėtumėte genetiškai modifikuoti katę, kad ji nekeltų žmonėms alergijos? Jokio čiaudulio, slogos ir akių niežulio... dauguma žmonių apie tai gali tik pasvajoti. Bet ši svajonė artėja link realybės – dabar pasitelkdami biotechnologijas mokslininkai kuria hipoalergines kates. Apie 2000 m. viena biotechnologijų įmonė (Allerca arba Lifestyle Pets) džiugiai pareiškė sukūrusi hipoalergines kates, tačiau tai buvo apgaulė. Kai kurie žmonės, įsigiję minėtų kačių, vis viena kentėjo nuo alergijų. Buvo ir tokių, kurie iš anksto pervedė tūkstantines sumas ir visai negavo jokios...