Įdomybės

  • Alpakos Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių gyvūnų išliko. Alpakų yra dvi veislės: Suri (sudaro mažąją dalį populiacijos) ir Huacaya (sudaro 93 proc.). Huacaya kerpamos vieną kartą metuose. Jų vilna tanki, pūkuota, švelni, plaukas trumpas, tiesus...
  • Žiurkėnas iš pažiūros paprastas augintinis – nedidelis, neįnoringas, žiūri sau kampe mažom akutėm ir vis triauškia kokį skanėstą, tačiau prieš planuojant įsigyti šį gyvūnėlį vis viena reikėtų tam pasiruošti. Be to, atsiminkit - žiurkėnai nėra „nuobodi smulkmė“ - galbūt priešingą nuomonę padės pakeisti šie įdomūs faktai: Žiurkėnas gali išmokti savo vardą – jeigu jį dažnai kartosi. Žiurkėnų gera uoslė, bet ne tokia gera rega (jie trumparegiai ir nemato spalvų). Ant šonų (kai kurių rūšių - ir ant pilvų) žiurkėnai turi kvapų liaukas, kurias patrina į pagrindą, taip palikdami užuodžiamą taką...
  • Džekis, atidžiai išanalizavęs patvorį, susikaupęs pakelia koją, o po šios užduoties energingai ir visai džiugiai užpakalinėmis kojomis pradeda kapstyti žemę. Grumstai ir žolės lekia sutrikusiam šeimininkui į galvą. Kas čia atsitiko? Džekis bandė nusivalyti kojas? O gal slėpė šlapimą panašiai kaip tai daro katės (tiesiog neturi tiek patirties)? O gal dėl kažko supyko ant šeimininko ir nusprendė jį apmėtyti purvais? Pasirodo, tokiam elgesiui yra keli paaiškinimai. Žinoma, Džekis kalbėti nemoka, tad asmeninio paaiškinimo iš jo nesulauksime. Tačiau galime daryti tam tikras prielaidas. Tad...
  • Bendraudamos katės naudoja mažiausiai 25 įvairiausius vizualius signalus ir jų derinius. Kačių pozų reikšmę ne visada išeina teisingai interpretuoti, tad svarbu atsižvelgti į visas smulkmenas. Nors katės ir šunys – skirtingos rūšys, žmonės dažnai šunų elgesį pritaiko katėms, taip sukeldami daugybę nesusipratimų. Daugybė kačių augintojų mano, kad ant nugaros atsigulusi katė pageidauja, kad jai būtų paglostytas pilvukas. Išties tai rodo pasitikėjimą žmogumi, tačiau pilvo kutenimas viską sugadina. Populiarus ir tikėjimas, jog murkimas visada rodo laimę – nors murkia ir tos katės, kurioms skauda...
  • Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Negalime teigti, kad kitos rūšys mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką kiti gyvūnai regi taip, kaip reikia. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas. Akies tinklainę sudaro sluoksniai, vienas jų – kūgelių bei stiebelių sluoksnis, kuriame išsidėstę tinklainės fotoreceptoriai. Kūgeliai (kolbelės) atsakingi už matymą ryškioje šviesoje bei spalvų juslę, stiebeliai – už matymą patamsyje. Žmonės (kaip ir senojo...
  •  „Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje. Hirschman yra apibūdinęs kelias motyvacijas šunų auginimui – jie gali būti vartotojiškas aplinkos...
  • Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi. Realiame pasaulyje taip pat yra chimerų, tačiau tai ne mitologinės būtybės. Chimerizmu vadinama kelių skirtingų organizmų (kilusių iš skirtingų zigotų) ląstelių (ko)egzistavimas viename organizme. Tasai terminas vartojamas hematologijoje (apie tai šiame straipsnyje nekalbėsime) ir genetikoje (apibūdinant organizmus, kurie dėl įvairių priežasčių turi skirtingų individų...
  • Katės – įprasti daugybės namų gyventojai.  Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Atrinkome įdomiausius faktus apie kates:   Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina - kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos. Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys  prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta...
  • Daug šunų veislių buvo sukurtos kenkėjų medžioklei. Dalis jų turėdavo lįsti po žeme ir žvėrelius sudoroti iškart arba išvilkti lauk. Šioms tradicinėms „lįsk po žeme“ veislėms priklauso Džeko ir Parsono Raselo terjerai, kernterjerai, taksai ir t.t. Kadangi turėdavo lįsti po žeme, šie medžiotojai buvo nedidelio ūgio. Tuo pačiu šunys naudoti ir „ant žemės“ gyvenančių parazitų naikinimui. Žiurkes persekiojantys keturkojai būdavo bet kokio dydžio, tačiau dauguma nuo vidutinio iki mažo... ir labai greiti. Šiuos šunis Pirmojo pasaulinio karo metais netgi naudojo žiurkių populiacijų kontrolei...
  • Stebėti šuniukų motinas labai įdomu. Smagiausia, jeigu tai daryti galima kuo natūralesnėje aplinkoje, pvz., tokiose vietose kaip Afrikos ar Tailando kaimai. Kaimo šunys – naminiai, ne laukiniai, nors neišmanantys turistai iš Vakarų juos dažnai vadina benamiais. Apsišuniavusios kalės elgesys apima daugiau, negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas. Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis. Natūrali atranka sudarė sąlygas...