-
Kosmose pabuvojo daug gyvūnų, tačiau itin didelio atgarsio sulaukė ne visos kelionės. Kviečiame susipažinti su keliais garsiausias žinduoliais, dalyvavusiais pavojinguose ir sunkiuose eksperimentuose.
Dezik ir Cigan - pirmieji išgyvenę kelionę į kosmosą
Dezik ir Cigan, paleisti 1951 m. liepos 22 d. su R-1V raketa, kuri iš esmės buvo sovietinė V2 versija, tapo pirmaisiais žinduoliais, išgyvenusiais kelionę į kosmosą. Šiaip nuo JAV 1949 m. atlikinėjo eksperimentus su beždionėmis V-2 raketoje. Primatai nuolat žūdavo ir pirmasis sėkmingas atvejis pasitaikė tik 1951 m. rugsėjį. ...
-
2014 metais rusai į orbitą išsiuntė 5 gekonus, kurie nusibaigė sugedus šildymo sistemai. Eksperimento dalyviai į kosmosą iškeliavo tiriant nesvarumo poveikį jų seksualiniam gyvenimui, tad sarkastiškai buvo praminti "sexy space geckos". Driežai žuvo likus savaitei iki nusileidimo, tad jų kūnai iš dalies buvo mumifikuoti. Likimo ironija, tačiau drauge keliavusios drozofilos išgyveno ir sėkmingai dauginosi.
Galbūt sexy space geckos pavadinimas pražuvėliams suteikė viešumo, tačiau žmonės jau senokai siunčia gyvūnus į kosmosą. Iš pradžių ten jie keliaudavo tik norint patikrinti, ar tokią kelionę...
-
Nuo špicų iki senbernarų - tarp geriausių žmogaus draugų pastebėsime stebėtinai daug skirtumų. Kaip sugebėjome laukinius vilkus paverti mielais sofinukais? Trumpai apžvelkime pirmųjų prijaukintų gyvūnų - šunų - evoliuciją.
Pirmieji šunys
Šunys (Canis lupus familiaris) ir pilkieji vilkai (Canis lupus) turi bendrą protėvį – vilkų rūšį, išnykusią kažkada vėlyvojo Pleistoceno epochoje. Nors niekas nėra tikras, kada šunys pradėjo genetiškai skirtis nuo vilkų, mokslininkai mano, kad tai įvyko prieš 36 900–41 500 metų. Tai ne visai tas pats, kas prijaukinimas. Skirtumas - genetinis pokytis....
-
Ekscentriškas antropologas Groveris Krantzas (1931-2002) paskyrė savo kūną mokslui su sąlyga, kad šioje avantiūroje sudalyvaus ir jo mylimas vilkogaudis Clyde - vyras norėjo, kad jų ryšys būtų prisimintas, o skeletai padėtų mokslui. Tikrai esate juos matę – Clyde pašokęs džiaugsmingai sveikinasi su šeimininku. Tai būtų visiškai įprastas vaizdelis, jei ne viena smulkmena – glebėsčiuojasi skeletai. O va kultinės archeologės Mary Leakey, praktiškai padėjusios pamatus dabartiniams artefaktų žymėjimo metodams, dalmatinai sekdavo ją į atokiausias vietas Tanzanijoje, kur įspėdavo komandą apie...
-
Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė...
-
Pasvajokime – o jeigu galėtumėte genetiškai modifikuoti katę, kad ji nekeltų žmonėms alergijos? Jokio čiaudulio, slogos ir akių niežulio... dauguma žmonių apie tai gali tik pasvajoti. Bet ši svajonė artėja link realybės – dabar pasitelkdami biotechnologijas mokslininkai kuria hipoalergines kates.
Apie 2000 m. viena biotechnologijų įmonė (Allerca arba Lifestyle Pets) džiugiai pareiškė sukūrusi hipoalergines kates, tačiau tai buvo apgaulė. Kai kurie žmonės, įsigiję minėtų kačių, vis viena kentėjo nuo alergijų. Buvo ir tokių, kurie iš anksto pervedė tūkstantines sumas ir visai negavo jokios...
-
Tingią šeštadienio popietę ramiai gulit ant sofos ir su kate žiūrit Netflixą. Katė patenkinta, įsitaisius jums ant pilvo ir jį minko. Pats tokio elgesio stilius gali labai skirtis – vienos būna švelnios, kitos mėgsta išleisti nagučius. Mėgstamiausios vietos – jūsų rūbai ir patalynė. Įdomu tai, kad šis akivaizdžiai mielas elgesys turi gilias evoliucines šaknis.
Minkymas labai primena judesius, kuriuos daro kačiukai žindymo metu. Toks minkymas skatina pieno gamybą. Kates prijaukinus, jos išlaikė tam tikrą elgesį, padėjusį išgyventi jaunystėje. Suaugusiai katei minkymas asocijuojasi su komfortu...
-
Ar kada atkreipėt dėmesį į katės pilvą? Net ir pačių ploniausių jis greičiausiai bus truputį padribęs – lyg rainoji neseniai būtų numetusi daug svorio ir po tokio drastiško įvykio jai liko išsitampiusi oda. Bėgant ar šuoliuojant netgi matyti, kaip tas pilvukas tabaluoja. Aišku, jo dydis gali skirtis – vienų jis didesnis, kitų mažesnis, tačiau kodėl toks lengvas ir grakštus gyvūnas pasižymi tokia savotiška anatomine detale? Nors kai kurie žmonės mano, kad tas pilvas atsirado dėl antsvorio ar po kastracijos, išties tai normali katės kūno dalis. Angliškai šis odos ir riebalų atvartas vadinamas...
-
Beveik 100 Aliaskos kinkinių šunų dalyvauja 4,2 mln. dolerių vertės projekte. 2018 m. Baker institute pradėtas tyrimas ieško vieno iš medicinos šventųjų gralių – būdo senėjimui sustabdyti. Nusitaikyta į vaistą, slopinantį fermentą atvirkštinę transkriptazę. Aiškinamasi, ar jis gali suvelninti senėjimą ir prailginti vyresnio amžiaus šunų gyvenimo trukmę. Projektas finansuojamas privačios lėšomis per Vaika Foundation - ne pelno siekiančia mokslininkų ir veterinarų grupę, kurių misija - prailginti naminių gyvūnų gyvenimo trukmę bei pagerinti jų sveikatą.
Virusai, kažkada užkrėtę tolimus...
-
Ar gali kas nors labiau atpalaiduoti negu jaukus ir palaimingas katės murkimas? Dauguma net neauginančių kates tam pritars. O pats murkimas labai ilgą laiką buvo laikytas itin paslaptingu dalyku. Ir, atrodo, jis naudingas žmonėms. Jeigu kenčiat skausmą ar kamuoja artritas, nevykit šalin katės – jei ir nepagydys, tai bent nuramins.
Murkimas – dviejų garsinių impulsų kaitaliojimasis, kurie pasigamina prieš įkvėpiant ir iškvėpiant. Murkimo tonas bei garsumas gali būti labai įvairus. Šį garsą skleidžia kai kurių rūšių katinių šeimos atstovai ir dviejų rūšių genėtos. Panašius į murkimą garsus...