-
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio?
Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros?
Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
-
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.
Jukios žiurkės
Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
-
Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų.
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...
-
Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo...
-
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos...
-
Katės geba būti ne tik paslaptingomis slapukėmis ar snausti šeimininkams ant kelių – kai kurios jų svarbius mokslo žmones įkvėpė netikėtiems atradimams, o kitos dalyvavo keistuose eksperimentuose. Jūsų dėmesiui – mokslui svarbiausios katės.
Klonuota katė
2001 metų gruodį pasaulį išvydo pirmoji klonuota katė CC (“Carbon Copy” arba „CopyCat“). Trispalvės katės, vardu Rainbow, DNR perkelta į kiaušialąstę pašalintu branduoliu. Embrionas implantuotas į Allie, surogatinę motiną. Nors rainai balta CC genetiškai identiška Ranbow, jos visiškai nepanašios. Taip yra dėl to, kad kačių spalvą...
-
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose. Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.
Tyrimai
Psichoakustika - mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome...
-
Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir...
-
Dažnai sakoma, kad šunys negali žiūrėti televizoriaus, kadangi nesuvokia jame rodomų vaizdų. Ar tai tiesa, ypač kai šiais laikais daugumoje namų išdidžiai stovi naujoviški televizoriai su itin raiškiais ekranais? Gal dabar šunys jau gali matyti, kas rodoma?
Gali būti, kad šunys mato, kas vyksta naujųjų televizorių ekranuose – apie tai pasakoja daugybė šeimininkų. Televizijos principas toks - greit besikeičiančius vaizdus mūsų akys registruoja kaip filmą. Gyvūnai skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek kadrų per sekundę jie gali pamatyti, kol akys ir smegenys apgaunamos, kad tai judantis vaizdas,...
-
Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes.
Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio? Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros? Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti. Jukios žiurkės Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų. Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...
Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo...
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi? Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos...
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose. Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas. Tyrimai Psichoakustika - mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome...
Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir...
Dažnai sakoma, kad šunys negali žiūrėti televizoriaus, kadangi nesuvokia jame rodomų vaizdų. Ar tai tiesa, ypač kai šiais laikais daugumoje namų išdidžiai stovi naujoviški televizoriai su itin raiškiais ekranais? Gal dabar šunys jau gali matyti, kas rodoma? Gali būti, kad šunys mato, kas vyksta naujųjų televizorių ekranuose – apie tai pasakoja daugybė šeimininkų. Televizijos principas toks - greit besikeičiančius vaizdus mūsų akys registruoja kaip filmą. Gyvūnai skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek kadrų per sekundę jie gali pamatyti, kol akys ir smegenys apgaunamos, kad tai judantis vaizdas,...
Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes. Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....