-
Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo...
-
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos...
-
Katės geba būti ne tik paslaptingomis slapukėmis ar snausti šeimininkams ant kelių – kai kurios jų svarbius mokslo žmones įkvėpė netikėtiems atradimams, o kitos dalyvavo keistuose eksperimentuose. Jūsų dėmesiui – mokslui svarbiausios katės.
Klonuota katė
2001 metų gruodį pasaulį išvydo pirmoji klonuota katė CC (“Carbon Copy” arba „CopyCat“). Trispalvės katės, vardu Rainbow, DNR perkelta į kiaušialąstę pašalintu branduoliu. Embrionas implantuotas į Allie, surogatinę motiną. Nors rainai balta CC genetiškai identiška Ranbow, jos visiškai nepanašios. Taip yra dėl to, kad kačių spalvą...
-
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose. Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.
Tyrimai
Psichoakustika - mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome...
-
Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir...
-
Dažnai sakoma, kad šunys negali žiūrėti televizoriaus, kadangi nesuvokia jame rodomų vaizdų. Ar tai tiesa, ypač kai šiais laikais daugumoje namų išdidžiai stovi naujoviški televizoriai su itin raiškiais ekranais? Gal dabar šunys jau gali matyti, kas rodoma?
Gali būti, kad šunys mato, kas vyksta naujųjų televizorių ekranuose – apie tai pasakoja daugybė šeimininkų. Televizijos principas toks - greit besikeičiančius vaizdus mūsų akys registruoja kaip filmą. Gyvūnai skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek kadrų per sekundę jie gali pamatyti, kol akys ir smegenys apgaunamos, kad tai judantis vaizdas,...
-
Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes.
Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
-
Šunų vaidmuo visuomenėje, atrodo, niekada nemažės. Tai ne tik populiarūs augintiniai – jie svarbūs karinėms pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo tarnyboms, neįgaliesiems ir t.t. Šunys ilgiau negu bet kuris kitas gyvūnas yra žmonių visuomenės dalis. Tai, ką sužinosime apie jų smegenis, gali padėti suprasti, kaip pasikeitėme mes patys.
Gan neseniai mokslininkų dėmesys nukrypo į šunų „atlygio centrą“. Daugumai šių gyvūnų ranka parodžius signalą, jog tuoj gaus skanėstą (lyginant su rankos signalu, nerodančiu, kad skanėstą šuo gaus), suaktyvėja uodeguotojo branduolio regionas smegenyse.
Eksperimentas...
-
„Vaikų rizika susirgti alergija ir astma sumažėja, jeigu nuo ankstyvos vaikystės jie gyvena kartu su šunimis“. Tai jau žinome – šis faktas įrodytas. Dabar mokslininkai Susan Lynch ir Nicholas Lukas teigia visiškai išsiaiškinę tokio reiškinio priežastį.
Jau anksčiau skelbta, jog su didesniu dulkių kiekiu susiduriančių vaikų imuninė sistema stipresnė ir kad su šunimis augantys vaikai rečiau kenčia nuo alergijų. Bakteriologinei namų aplinkai didelę įtaką daro gyvūnų laikymas. Didesnė bakterijų įvairovė kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti lemiamas faktorius kovojant su astma ir užkertant...
-
Naujausio tyrimo duomenimis, šunys gali gerinti paauglių, gydomų nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui, nuotaiką.
...penktadienio vakarą keturi šunys išvyksta iš Spokane Humaniškos visuomenės teritorijos į Excelsior Jaunimo centrą, kur jų nekantriai laukia grupė paauglių berniukų. Šie jaunuoliai gydosi priklausomybę alkoholiui ar narkotikams, daugelis jų kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, depresijos ar potrauminio streso. Susitikimų berniukai gali šunis šukuoti, maitinti ar su jais žaisti.
Berniukai padalinti į dvi grupes. Viena grupė laisvu laiku plaukioja baseine...
Būna, kad norisi auginti kokį nors gyvūnėlį, tačiau įprastiems gyviams - šunims ar katėms - nėra galimybių (ar noro). Tokiu atveju galima rinktis ne tokį reiklų augintinį, pvz., triušį. Jie neatima tiek daug laiko, tačiau nėra nuobodūs. Su jais galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – štai užsienyje vyksta triušių vikrumo (Agility) ir šuolių varžybos. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje tos varžybos tokios populiarios, kad į jas susirenka po 200 dalyvių. Lietuvoje apie jas girdėti neteko, tačiau, net jei nesvajojama apie didžiąją areną, visada galima treniruotis savo...
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi? Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos...
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose. Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas. Tyrimai Psichoakustika - mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome...
Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir...
Dažnai sakoma, kad šunys negali žiūrėti televizoriaus, kadangi nesuvokia jame rodomų vaizdų. Ar tai tiesa, ypač kai šiais laikais daugumoje namų išdidžiai stovi naujoviški televizoriai su itin raiškiais ekranais? Gal dabar šunys jau gali matyti, kas rodoma? Gali būti, kad šunys mato, kas vyksta naujųjų televizorių ekranuose – apie tai pasakoja daugybė šeimininkų. Televizijos principas toks - greit besikeičiančius vaizdus mūsų akys registruoja kaip filmą. Gyvūnai skiriasi atsižvelgiant į tai, kiek kadrų per sekundę jie gali pamatyti, kol akys ir smegenys apgaunamos, kad tai judantis vaizdas,...
Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes. Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
Šunų vaidmuo visuomenėje, atrodo, niekada nemažės. Tai ne tik populiarūs augintiniai – jie svarbūs karinėms pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo tarnyboms, neįgaliesiems ir t.t. Šunys ilgiau negu bet kuris kitas gyvūnas yra žmonių visuomenės dalis. Tai, ką sužinosime apie jų smegenis, gali padėti suprasti, kaip pasikeitėme mes patys. Gan neseniai mokslininkų dėmesys nukrypo į šunų „atlygio centrą“. Daugumai šių gyvūnų ranka parodžius signalą, jog tuoj gaus skanėstą (lyginant su rankos signalu, nerodančiu, kad skanėstą šuo gaus), suaktyvėja uodeguotojo branduolio regionas smegenyse. Eksperimentas...
„Vaikų rizika susirgti alergija ir astma sumažėja, jeigu nuo ankstyvos vaikystės jie gyvena kartu su šunimis“. Tai jau žinome – šis faktas įrodytas. Dabar mokslininkai Susan Lynch ir Nicholas Lukas teigia visiškai išsiaiškinę tokio reiškinio priežastį. Jau anksčiau skelbta, jog su didesniu dulkių kiekiu susiduriančių vaikų imuninė sistema stipresnė ir kad su šunimis augantys vaikai rečiau kenčia nuo alergijų. Bakteriologinei namų aplinkai didelę įtaką daro gyvūnų laikymas. Didesnė bakterijų įvairovė kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti lemiamas faktorius kovojant su astma ir užkertant...
Naujausio tyrimo duomenimis, šunys gali gerinti paauglių, gydomų nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ar alkoholiui, nuotaiką. ...penktadienio vakarą keturi šunys išvyksta iš Spokane Humaniškos visuomenės teritorijos į Excelsior Jaunimo centrą, kur jų nekantriai laukia grupė paauglių berniukų. Šie jaunuoliai gydosi priklausomybę alkoholiui ar narkotikams, daugelis jų kenčia nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, depresijos ar potrauminio streso. Susitikimų berniukai gali šunis šukuoti, maitinti ar su jais žaisti. Berniukai padalinti į dvi grupes. Viena grupė laisvu laiku plaukioja baseine...