Mokslo katės

Katės geba būti ne tik paslaptingomis slapukėmis ar snausti šeimininkams ant kelių – kai kurios jų svarbius mokslo žmones įkvėpė netikėtiems atradimams, o kitos dalyvavo keistuose eksperimentuose. Jūsų dėmesiui – mokslui svarbiausios katės.

Klonuota katė

2001 metų gruodį pasaulį išvydo pirmoji klonuota katė CC (“Carbon Copy” arba „CopyCat“). Trispalvės katės, vardu Rainbow, DNR perkelta į kiaušialąstę pašalintu branduoliu. Embrionas implantuotas į Allie, surogatinę motiną. Nors rainai balta CC genetiškai identiška Ranbow, jos visiškai nepanašios. Taip yra dėl to, kad kačių spalvą modifikuoja epigenetiniai pakitimai (molekuliniai genų aktyvumą veikiantys mechanizmai). 2006 metais CC atsivedė keturi kačiukus – tai buvo pirmasis kartas, kai klonuotas gyvūnas susilaukė palikuonių. Dabar ji gyvena vieno iš mokslininkų, dirbusių projekte, namuose. CC neturėjo jokių su klonavimu susijusių problemų.

Astronomo katė

Astronomo Edwin Hubble rankose laikoma katė pavadinta Renesanso astronomo Nicolas Copernicus, išdrįsusio teigti, kad Žemė sukasi apie Saulę, garbei. Bibliotekoje rastas Hubble žmonos laiškas rodo, kad Nicolas bandė padėti astronomui atskleisti besiplečiančios visatos paslaptis: „Kai [Edwin] dirbo prie savo didžiojo stalo, Nicolas aplink jį iškilmingai išvartė tiek puslapių, kiek tik galėjo. „Jis man padeda“, - paaiškino E“.

Belaidžio telegrafo katė

Pasakojama, kad Albert Einstein katę pasitelkė norėdamas paaiškinti kaip veikia belaidis telegrafas. „Na matot, laidinis telegrafas tai tokia labai labai ilga katė: jei Niujorke tempsite jai už uodegos, jos galva kniauks Los Anžele. Šitą suprantat? Tai va. Belaidis telegrafas veikia taip pat: siunčiate signalus čia, juos priima ten. Vienintelis skirtumas tas, kad nėra katės.“

Deja, šios citatos autentiškumo patvirtinti negalima.

Katės šnipai

Pamirškite aukštąsias technologijas šnipų reikaluose! 1960-taisiais CŽV pradėjo operaciją „Acoustic Kitty“. Planas buvo išdresuoti kates klausytis rusų pokalbių. Pirmoji katė-šnipė su ausyje implantuotu mikrofonu, siųstuvu antkaklyje ir antena uodegoje drąsiai bėgo per kelią vykdyti savo misijos, tačiau ją iškart nutrenkė taksi. Taigi CŽV 1967 m. paskelbė, kad programos nepavyko įgyvendinti dėl labai specializuotų „šinipių“ poreikių.

Bioninė katė

2010 m. nelaimingo atsitikimo metu letenų netekęs Oscar tapo pirmuoju katinu, kuriam galūnių protezai tiesiogiai pritvirtinti prie čiurnos kaulų. Šios dirbtinės galūnės pagamintos iš titano lydinio ir kaučiuko. Technologija imituoja elnių ragų tvirtinimąsi - kūnas ir metalas panašiu būdu sandariai sujungiami, kad būtų apsaugoti nuo purvo ir bakterijų. Vėliau tokie protezai buvo išbandyti su žmonėmis. Katinui likusį gyvenimą teko praleisti namuose, kadangi jo bioninės galūnės nepritaikytos lauko sąlygoms.

Tamsoje švytinti katė

2011 m. mokslininkai sukūrė tris genetiškai modifikuotas švytinčias kates - suteikė joms genų, galinčių jas padaryti atspariomis kačių ŽIV (FIV). Fluorescencinė žalia spalva rodo, kad reikalingas genas yra katės genome. Jį galima perduoti palikuonims, kurie taip pat paveldės švytėjimą. Jeigu katės taps atsparios FIV, tai atvers naujų kelių ŽIV prevencijai.

Tyrinėtojo katė

Ernest Shackleton - į Antarktidos tyrinėjimus leidęsis drąsuolis. Nuotraukoje matome jį su kate, vadinta ponia Chippy (nors iš tiesų tai buvo katinas). „Ponią“ Chippy laive mylėjo visi (naaa išskyrus kinkinių šunis), o ji atsidėkodama uoliai naikino graužikus. Deja, kai laivas įstrigo lede, įgulai teko skubiai nešdintis lauk ir palikti „papildomą svorį“. Prieš pribaigiant „ponią“ Chippy ji gavo paskutinę vakarienę. Dabar jo atminimas gyvena ant savininko kapo natūralaus dydžio bronzinės skulptūros pavidalu.

Besvorė katė

Ar katės visada nusileidžia ant kojų? 1947 m. JAV vyriausybė nusprendė tai išsiaiškinti – ir reikalo ėmėsi rimtai. Taigi Aviacijos medicinos skyrius kates patupdė į C-131, kur sukuriamas kelių sekundžių nesvarumas. Vargšėms katėms tai tikrai nebuvo geriausia diena gyvenime. Šio absurdiško eksperimento metu paaiškėjo, kad katės ne visada nukrenta ant kojų.

http://youtu.be/O9XtK6R1QAk

Besiboksuojančios katės

Neilgai trukus po to, kai Thomas Edison komanda išrado kinetografą (ankstyvoji vaizdo kamera), 1982 metais pasaulį išvydo pirmasis kačių video. Jame nufilmuota dvi besiboksuojančios katės.

Astrokatė

1963 metais Félicette, švelnaus būdo benamė katė iš Paryžiaus, tapo pirmąja kate kosmose. Ją su kitomis 13 kačių Prancūzų vyriausybė naudojo ne pačiuose maloniausiuose paruošiamuosiuose mokymuose (pvz., suko centrifugoje). Spalio 18 d. Félicette specialioje kapsulėje paleista į kosmosą, o į jos smegenis implantuotas elektrodas įrašinėjo neuronų aktyvumą. Po 160 km kelionės kapsulė atsiskyrė nuo raketos ir katė su parašiutu grįžo žemėn. Ji išgyveno kelionę, tačiau po kelių mėnesių ją vis tiek numarino siekiant ištirti smegenų implantą. Félicette garbei išleista pašto ženklų serija.

Elektrinė katė

Kai augo Kroatijoje, Nikola Tesla dievino Macak, „geriausią katę pasaulyje“. Viename iš savo laiškų Tesla pasakoja, kaip katė įkvėpė jį gyvenimo darbams:

„Vakaro sutemose beglostydamas Macak nugarą išvydau stebuklą, dėl kurio iš nuostabos praradau žadą. Macak nugara švytėjo nuo žaibų, o kiekvienas mano rankos prisilietimas sukeldavo dušą kibirkščių... jos girdėjosi visame name... mano mama neatrodė tuo sužavėta. „Liaukis žaisti su kate“, pasakė ji, - „ji gali sukelti gaisrą“. Tačiau aš galvojau abstrakčiai. Ar gamta – tai gigantiška katė? Jeigu taip, kas tada yra tas žaibas iš nugaros? Negaliu perteikti tos nuostabios nakties poveikio mano vaikiškai vaizduotei. Diena iš dienos vis klausdavau savęs „kas yra elektra?“.

Galbūt be savo katės Tesla niekad nebūtų išradęs kintamosios elektros srovės ir dabar mes negalėtume sėdėti prie kompiuterių.

Kvantinė katė

Mokslo kačių kolekcija būtų niekas be Šredingerio katės. Tai mintinis eksperimentas, dažniau apibūdinamas kaip paradoksas, kurį pateikė Austrijos fizikas Erwin Schrödinger. Eksperimentas nagrinėja katę, kuri yra ir gyva, ir mirusi dėl ankstesnio atsitiktinio įvykio. Eksperimentas vyksta taip: kažkoks niekšas į dėžę valandai patupdo gyvą katę su buteliuku nuodų ir radioaktyvia medžiaga. Radioaktyvi medžiaga palyginus stabili, jos nedaug, todėl radioaktyvus skilimas per tą valandą gali įvykti, gali ir neįvykti. Jei atomo skilimas aptinkamas, buteliukas sudaužomas ir katė nunuodijama. Tokiu būdu pagal kvantinės atomo skilimo tikimybę aprašančias lygtis interpretuojama, jog, kol dėžė neatidaryta, stebėtojui katė tuo pat metu yra ir gyva, ir mirusi. Paradoksu demonstruojami kvantinės mechanikos dėsnių ir įprastinės patirties skirtumai.