Augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistema – asmens poreikius bei gebėjimus atitinkanti bendravimo sistema, kuriai taikyti reikalingos papildomos priemonės (technologijos) arba bendraujama pasitelkiant natūralias neverbalinio bendravimo priemones. Dažniausiai ši sistema naudojama su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tačiau neretai taikoma ir gyvūnų bendravimo tyrimuose. Šunų atveju daug populiarumo sulaukia garso mygtukai.
Tyrimai apie tarprūšinę komunikaciją turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Bandymai mokyti primatus žmonių kalbos susidūrė su stipria kritika dėl metodologinių neatitikimų, pervertintų rezultatų ir neigiamo poveikio gyvūnų gerovei. Nors kai kurios istorijos, pvz., kai šimpanzė Washoe pamačiusi gulbę sujungė gestus „vanduo“ ir „paukštis“ traktuotos kaip kalbos produktyvumo įrodymai, kai kurie mokslininkai pareiškė, kad primatai tiesiog imituoja žmonių veiksmus.
Vėlesni eksperimentai leido išplėsti tyrimus ne tik su primatais, bet ir su papūgomis bei kitomis rūšimis. Daug dėmesio skirta papildomoms komunikacijos technologijoms kaip leksigramos, magnetiniai čipai ir garso mygtukai. Tai leido sumažinti žmogaus įtaką ir taikyti griežtesnius duomenų rinkimo metodus. Kai kurie gyvūnai, įskaitant beždžiones, delfinus ir šunis gali naudoti šiuos įrenginius komunikaciniams prašymams išreikšti. Tačiau net ir ši metodika susidūrė su kritikomis dėl elgesio perinterpretavimo ir "protingojo Hanso" efekto (jei nežinot - Hansas buvo atseit kalbėti mokėjęs arklys), kai gyvūnai nesąmoningai reaguoja į žmonių signalus.
Pastaraisiais metais vis daugiau šunų šeimininkų pradėjo mokyti keturkojus naudotis garso mygtukais. Kai kurie teigia, kad jų augintiniai net naudoja abstrakčius terminus, tokius kaip „daugiau“, „vėliau“ ar „pagalba“, taip pat kuria dviejų ar daugiau mygtukų sekas.
Šunys supranta, ką “sako” garso mygtukai
Pirmiausia šiame įdomiam lauke mokslininkai domėjosi, ar tokį komunikacijos būdą gali įsisavinti šeimų auginami šunys. 2024 metais paskelbti tyrimo duomenis, kuriame atlikti du eksperimentai: vieną vykdė mokslininkai, kitą – to paties metodo laikydamiesi paprasti šunų šeimininkai. Analizuota, ar šunys geba atpažinti ir tinkamai reaguoti į su maistu, žaidimais ir buvimu lauke susijusius žodžius, pateikiamus garsinių mygtukų lentoje. Be to, vertinta ar šunų reakcijos priklausė nuo to, kas pateikė žodį (pažįstamas ar nepažįstamas asmuo) ir kokiu būdu jis pateiktas (tariamas balsu ar grojamas paspaudus mygtuką).
Eksperimentai grįsti trimis dažniausiai naudojamais žodžiais mygtukų lentose - „OUT“ arba „OUTSIDE“ (ėjimui į lauką), „PLAY“ arba „TOY“ (žaidimui), „FOOD“, „EAT“, „DINNER“ arba „HUNGRY“ (maistui). Taip pat įtrauktas nesąmoningas žodis „DAXING“, kad būtų galima patikrinti, ar šunys į jį reaguoja. Tyrėjai stebėjo, ar šunys elgiasi pagal numatomą rezultatą (pvz., ar eina prie durų išgirdę „OUTSIDE“), ar skirtingai reaguoja į savininkų ir nepažįstamų žmonių tariamus žodžius. Jie taip pat lygino mygtuko paspaudimo ir savininko balso poveikį elgesiui bei analizavo, ar šunys palenkia galvą išgirdę pažįstamus žodžius Paprastų šunų augintojų duomenys iš esmės sutapo su laboratorinio eksperimento rezultatais. Tai reiškia, kad tokio tipo tyrimai gali būti atliekami remiantis naminių gyvūnų savininkų pateiktais duomenimis.
Šunys kontekstualiai tinkamai reagavo į žodžius, susijusius su žaidimu ir išėjimu į lauką, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu būdu juos pateikė (tiek sakant, tiek atkuriant per mygtukus). Tai yra, jie suvokia žodžius kaip signalus, o ne tik reaguoja į mygtukų buvimo vietą ar kitas užuominas. Mūsų keturkojus draugus galima išmokyti susieti garso mygtukuose įrašytus žodžius su realiais veiksmais ir tinkamai į juos reaguoti net tada, kai nėra papildomų užuominų, tokių kaip šeimininko kūno kalba. Įdomu, kad šunys ne visada palenkdavo galvą išgirdę pažįstamus žodžius. Tai gali reikšti, kad egzistuoja skirtingi mokymosi mechanizmai. Taip pat jie nedemonstravo aiškios reakcijos į su maistu susijusius žodžius. Tai gali būti susiję su tyrimo laiku – eksperimentai dažniausiai vyko darbo valandomis, kai šunys paprastai neėda.
Garsiniais mygtukais šunys kuria prasmingas kombinacijas ir išreiškia poreikius
Kito tyrimo autoriai bandė išsiaiškinti, ar garsinių mygtukų naudojimą iš tiesų galima laikyti tikra tarprūšine komunikacija. Tam keliami tam tikri kriterijai:
-
Neatsitiktiniai paspaudimai – šunų veiksmai neturi būti atsitiktiniai, atsirandantys dėl neplanuotų elgesio reakcijų.
-
Neatsitiktinis mygtukų pasirinkimas – šunys neturėtų spaudyti bet kokius mygtukus norėdami atlygio.
-
Ne vien šeimininko paspaudimų imitacija – mygtukų paspaudimai neturi būti vien socialinio mokymosi ar imitacijos rezultatas.
Tyrime naudota didelė duomenų bazė, kurioje registruoti tiek šunų, tiek šeimininkų mygtukų paspaudimai. Analizuojant 152 šunų duomenis, per 21 mėnesį užfiksuota daugiau nei 260 000 mygtukų paspaudimų, iš kurių 195 000 atlikti pačių šunų. Šeimininkai mokė augintinius pasekmių demonstravimo metodu (pvz., paspaudžia „išeiti“ ir tada atidaro duris). Su laiku šunys pradėjo spaudyti mygtukus patys.
Dažniausiai naudoti mygtukai susiję su būtiniausiais poreikiais, tokiais kaip „laukas“, „skanėstas“, „žaisti“, „tualetas“. Pastebėta, kad kombinacijos, pavyzdžiui, „laukas“ + „tualetas“ arba „maistas“ + „vanduo“, pasitaikydavo dažniau nei atsitiktinai, kas rodo, kad šunys naudojo šiuos mygtukus prasmingai. Šios kombinacijos dažniau kartojosi nei kitos, net jei atskiri mygtukai buvo paspaudžiami skirtingu dažniu. Tai neatitinka atsitiktinio spaudimo modelio. Nors šunys galėjo būti netiesiogiai skatinti paspausti tam tikras kombinacijas (jei šeimininkai geriau reagavo į specifinius paspaudimus), vargu ar visi šeimininkai būtų nuosekliai skatinę tas pačias kombinacijas. Didelis paspaudimų skaičius leidžia manyti, kad šunys nemaigė mygtukų tik dėl skatinimo. Jei šunys būtų spaudę mygtukus vien kaip išmoktas komandas, jų paspaudimai turėjo būti atsitiktiniai ir nesusiję su įrašytais žodžiais.
Taip pat paaiškėjo, kad keturkojai neimituoja žmonių. Pvz., mygtuką “myliu tave” žymiai dažniau spaudė žmonės nei šunys, tad šunys nespaudinėja atsitiktinai ar mėgdžiodami. Kadangi tyrime dalyvavo tik patyrę šunys, socialinio mokymosi efektas (kai pradedantieji mėgdžioja šeimininkų veiksmus) liko neaiškus. Taip pat pastebėta individuali variacija tarp šunų, vienų modeliai buvo beveik atsitiktiniai, o kiti rinkosi nuoseklias kombinacijas.
Nors šunys bendrauja įvairiais būdais, garsiniai mygtukai gali suteikti daugiau aiškumo. Vietoj lojimo ar durų krapštymo šuo gali tiksliai pasakyti, ko nori – pavyzdžiui, derindamas „laukas“ su „parkas“ ar “tualetas“. Vėliau bus bandoma aiškintis, ar šunys geba naudoti mygtukus ne tik dabartiniams poreikiams išreikšti, bet ir kalbėdami apie praeities ar ateities įvykius – pavyzdžiui, pranešti apie dingusį žaislą ar paprašyti vėliau išeiti pasivaikščioti. Šunys reaguoja į paspaustų mygtukų žodžius, bet dar reikia daugiau įrodymų apie jų gebėjimą susieti konkrečius žodžius su abstrakčiomis reikšmėmis. Be to, nežinia, ar kiekvienas šuo gali išmokti tokio komunikacijos būdo, ar tai prieinama tik „gabesnių“ grupei.
Plačiau:
How do soundboard-trained dogs respond to human button presses? An investigation into word comprehension; Amalia P. M. Bastos, Ashley Evenson, Patrick M. Wood et all, Published: August 28, 2024
Soundboard-trained dogs produce non-accidental, non-random and non-imitative two-button combinations. Amalia P. M. Bastos, Zachary N. Houghton, Lucas Naranjo, Federico Rossano. Scientific Reports, 2024
