-
Augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistema – asmens poreikius bei gebėjimus atitinkanti bendravimo sistema, kuriai taikyti reikalingos papildomos priemonės (technologijos) arba bendraujama pasitelkiant natūralias neverbalinio bendravimo priemones. Dažniausiai ši sistema naudojama su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tačiau neretai taikoma ir gyvūnų bendravimo tyrimuose. Šunų atveju daug populiarumo sulaukia garso mygtukai.
Tyrimai apie tarprūšinę komunikaciją turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Bandymai mokyti primatus žmonių kalbos susidūrė su stipria...
-
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis – siuntėju. Pati informacija vadinama pranešimu. Šuns dresūra, treniravimas – viena iš galimybių bendrauti su gyvūnu.
Vokalinis bendravimas – žodinių komandų perdavimas. Treniruojant sportinius šunis...
-
Įvairiose kultūrose pasisveikinimo ar kiti gestai gali skirtis. Mes paspaudžiame ranką, o japonai nusilenkia. Kas vienoje kultūroje laikoma draugišku pasisveikinimu, kitoje gali būti į nepatogią situaciją įstumiančiu ar net nepagarbiu gestu. Tas pats galioja bendraujant skirtingų rūšių gyvūnams. Tai, ką mes laikome draugišku pasisveikinimu, gyvūnui gali atrodyti kaip grėsmė.
Kiekvienas gyvūnų augintojais labai gerai žino, kad jie nekalba mūsų kalba ir naudoja nedaug mūsų gestų, tačiau kažkodėl manome, kad jiems mūsų judesius ir gestus interpretuoti paprasta – lyg būtume ta pati rūšis. Prie...
Augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistema – asmens poreikius bei gebėjimus atitinkanti bendravimo sistema, kuriai taikyti reikalingos papildomos priemonės (technologijos) arba bendraujama pasitelkiant natūralias neverbalinio bendravimo priemones. Dažniausiai ši sistema naudojama su asmenimis, turinčiais kalbos ir komunikacijos sutrikimų, tačiau neretai taikoma ir gyvūnų bendravimo tyrimuose. Šunų atveju daug populiarumo sulaukia garso mygtukai. Tyrimai apie tarprūšinę komunikaciją turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Bandymai mokyti primatus žmonių kalbos susidūrė su stipria...
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis – siuntėju. Pati informacija vadinama pranešimu. Šuns dresūra, treniravimas – viena iš galimybių bendrauti su gyvūnu. Vokalinis bendravimas – žodinių komandų perdavimas. Treniruojant sportinius šunis...
Įvairiose kultūrose pasisveikinimo ar kiti gestai gali skirtis. Mes paspaudžiame ranką, o japonai nusilenkia. Kas vienoje kultūroje laikoma draugišku pasisveikinimu, kitoje gali būti į nepatogią situaciją įstumiančiu ar net nepagarbiu gestu. Tas pats galioja bendraujant skirtingų rūšių gyvūnams. Tai, ką mes laikome draugišku pasisveikinimu, gyvūnui gali atrodyti kaip grėsmė. Kiekvienas gyvūnų augintojais labai gerai žino, kad jie nekalba mūsų kalba ir naudoja nedaug mūsų gestų, tačiau kažkodėl manome, kad jiems mūsų judesius ir gestus interpretuoti paprasta – lyg būtume ta pati rūšis. Prie...