Šunų gyvenimo trukmės tyrimų nemažai, tad žinome kad ji labai skiriasi priklausomai nuo veislės, dydžio, genetikos ir net gyvenimo būdo. Vieni sulaukia vos kelerių metų, o kiti drąsiai tempia ir iki 20. Turbūt visi girdėjo apie tuos itin ilgaamžius čihuahua mišrūnus, kurie daugiau kaip pusę gyveno slampinėja bedančiai su iš per mažų snukių išvirtusiais liežuviais, pusryčiam skanauja nagetsus, pietums - makaronus, o vakarienei - konservus ir, atrodo, joks velnias jų neima. Kodėl taip yra? 

Vidutinė šunų gyvenimo trukmė

Vidutiniškai šunys gyvena 10–13 (12) metų. Tokia informacija pateikia tik bendrą vaizdą, kadangi realybėje tie skaičiai labai varijuoja. Jungtinėje Karalystėje atlikta 5663 nugaišusių šunų savininkų apklausa nustatė, jog bendras medianinis jų amžius siekė 10,3 metų. Kitas veterinarijos klinikų duomenimis paremtas tyrimas nurodė 12,5 metų vidutinę gyvenimo trukmę. Toks atotrūkis galimas dėl skirtingų tyrimo metodų, tačiau akivaizdu, kad dauguma šunų sulaukia dviženklio amžiaus.

Ne paslaptis, kad mažesnių veislių atstovai gyvena ilgiau, o dideli ar milžiniški šunys – trumpiau. Pastebima tendencija, kad kūno dydis atvirkščiai proporcingas gyvenimo trukmei. Nors tarp žinduolių stambesni gyvūnai (pvz., drambliai) gyvena ilgiau už smulkius (peles), šunų rūšies atveju viskas atvirkščiai. Paprastai ilgiausiai gyvena maži, lengvi šunys (terjerai, nedideli skalikai, dekoratyviniai šunys). Trumpiausiai gyvenančios veislės yra didelio ūgio arba masyvios kūno sandaros, neretai su ekstremaliais bruožais. Milžiniškų veislių atstovai senjorais neretai tampa sulaukę vos 6–7 metų. Žinoma, kiekvienas individas unikalus, tačiau statistiškai veislė – svarbus rodiklis renkantis augintinį, jei norite, kad jis gyventų kuo ilgiau.

Pati ilgaamžiškiausia veislė skirsis nuo to, kokį tyrimą analizuosite, tačiau galimai bus ir pasikartojimų. Kai kurie darbai kaip itin ilgaamžius keturkojus pristato taksus (net 15,2 metų), ši cu (15,08 m.) ar čihuahua (15,01 m.). Kiti pirštu rodo į pudelius (miniatiūriniai 9,3 m., standartiniai - 9,1 m.), miniatiūrinius taksus, auksaspalvius retriverius ar tiesiog mišrūnus. Japonijoje vienas darbas nurodė  šiba inu (15,5 m.,), ši cu (15 m.) ir biglius (14,8 m.). Danijoje išskirti šelčiai (12 m.), koliai (11 m.) ir trumpaplaukiai taksai (11 m.). 2024 m. JK kaip ilgaamžiškiausios veislės nurodyti Lankašyro hileris (15,4 m.), Tibeto spanielis (15,4 m.), šiba inu (14,6 m.), papiljonas (14,5 m.), Leiklendo terjeras (14,2 m.), šiperkė (14,2 m.), borderterjeras (14,2 m.), levretė (14,0 m.) ir miniatiūrinis taksas (14,0 m.). 2022 m. VetCompass (taip pat JK) kaip ilgaamžiškiausius nurodė Džeko Raselo terjerus (12,7 m.), Jorkšyro terjerus (12,5 m.), borderkolius (12,1 m.) ir springerspanielius (11,9 m.). 

2024 m. JK atliktame tyrime kaip trumpiausiai gyvenančios veislės nurodyti Kaukazo aviganiai (5,4 m.), Kanarų dogai (7,7 m.), Cane Corso (8,1 m.) mastifai (9,0 m.), senbernarai (9,3 m.), bladhaundai (9,3 m.), afenpinčeriai (9,3 m.), Neapolio mastifai (9,3 m.), anglų buldogai (9,8 m.), prancūzų buldogai (9,8 m.). 2022 m. VetCompass lentelėse JK prancūzų buldogams suteikta vos 4,5 m., anglų buldogams - 7,4 m., mopsams 7,7 m. amerikiečių buldogams 7,8 m., čihuahua 7,9 m. Viename darbe nurodyta, kad rotveileriai gyvena vos 3,5 m., dogai - 4,6 m., buldogai - 4,6 m. Japonijoje kaip trumpiausiai gyvenantys nurodyti prancūzų buldogai  (10,2 m.), čihuahua (11,8 m.) ir žaisliniai pudeliai (12,7 m.). 2003 m. Danijoje atlikus populiacinį tyrimą nurodyta, kad trumpiausiai gyvena Berno zenenhundai (7 m.), čiau čiau (8 m.), niufaundlendai (8 m.). 

Kai kurių veislių gyvenimo trukmė (šiuo atveju - JK, Italijos ir Portugalijos šunys, duomenys kiekvienai veislei pateikiami iš eilės atitinkamai):

Lankašyro hileris 15.4 Maltos bolonė 14.9; 11; - Šiba inu 14.6 Havanos bišonas 14.5 Leiklando terjeras 14.2 Tulearo bišonas 14.2 Borderterjeras 14.2 Šiperkė 14.2 Lasos apsas  14 Švedų valhundas 14 Vokiečių špicas (vidutinis) 14 Norvičo terjeras 14 Pudelis 14; -; 10,96 Kernterjeras 14 Levretė 14 Miniatūrinis taksas 14 Terviurenas 13.8 Parsono Raselo terjeras 13.8 Australų aviganis 13.7 Cvergpinčeris 13.7; 11; 8,88 Airių kviečiaspalvis švelniaplaukis terjeras 13.7 Bedlingtono terjeras 13.7 Ispanų vandens šuo 13.7 Šiurkščiaplaukis foksterjeras 13.5 Anglų springerspanielis 13.5, 9.5; - Airių terjeras 13.5 Norfolko terjeras 13.5 Vižlas 13.5 Vipetas 13.4 Šeltis 13.4 Vakarų Škotijos baltasis terjeras 13; 13.4 Kurtsharas 13.4; 10; 8,93 Mitelšnauceris 13.3 Amerikiečių kokerspanielis 13.3 Ilgaplaukis kolis 13.3 Džeko raselo terjeras 13.3; 8; - Jorkšyro tejeras 13.3; 13; 10.89 Anglų kokerspanielis 13; 13.3; 11.13 Tibeto mastifas 13.3 Salukis 13.3 Pekinas 13.3 Taksas  13.2; 11,5; 10,89 Naujosios Škotijos retriveris 13.2 Valų korgis (ir pembrukas, ir kardiganas) 13.2 Auksaspalvis retriveris 13.2; 10; 10.87 Anglų seteris 13.1; 10; 10.45 Borderkolis 13.1; 9; - Labradoro retrieveris 13.1; 11; 9.88 Samojedas 13.1 Maltos bolonė 13.1 Dratharas 13 Miletšnauceris 13 portugalų vandens šuo 13; -; 10.25 Airių seteris 12.9

Veimaro paukštšunis 12.8 Ši cu 12.8; 12; - Škotų terjeras 12.7 Biglis 12.5; 11; 8,96 Amerikiečių Stafordšyro terjeras 12.5; 8; - Miniatiūrinis bulterjeras  12.2 Pamarėnų špicas 12.2; 10.5; - Garbanotasis retriveris 12.2 Čiau čiau  12.1 Basendžis 12.1 Ryzenšnauceris 12.1 Mišrūnas 12; 11; 9.64 Erdelio terjeras 12 Bulterjeras 12 Stafordšyro bulterjeras 12 Belgų malinua 12 Rusų kurtas 12 Rodezijos ridžbekas  12 Sibiro haskis 11.9 Čihuahua 11.8; 8,5; 8.40 Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis 11.8; 10; - Bostono terjeras 11.8 Lygiaplaukis retriveris  11.7 Mopsas 11.6; 11; - Česapyko įlankos retriveris 11.6 Greihaundas 11.5 Vokiečių aviganis 11.3; 10; 8.39 Bokseris 11.3; 9; 9.22 Aliaskos malamutas 11.3 Dobermanas 11.2; 8; - Afganų kurtas 11.1 Bordo dogas 11.1 Niūfaundlendas 11 Romanijos vandens šuo -; 11; - Rusų juodasis terjeras 10.9 Airių vandens spanielis 10.8 Šarpėjus 10.6 Rotveileris 10.6; 9; 9.31 Vokiečių dogas 10.6; -; 7.05 Škotų dirhaundas 10.5 Bulmastifas 10.2 Berno zenenhundas 10.1; 7; - Leonbergeris 10 Airių vilkogaudis 9.9 Anglų buldogas 9.8; 6 ; - Prancūzų buldogas 9.8; 8; 6.27 Senbernaras 9.3 Mastifas 9 Pointeris -; 9; 10.8 Cane Corso  8.1; 9; - Kanarų dogas 7.7 Amerikiečių pitbultejeras -; 7; - Kaukazo aviganis 5.4; -; - Amerikiečių buldogas -; 5; -

Šie duomenys yra iš didelių, daug veislių apimančių tyrimų, tačiau vis tiek ir tokiuose darbuose kai kurių veislių imtys būna itin mažos, tad rezultatai gali neatspindėti realios situacijos. Kai kurių veislių gyvenimo trukmė remiantis skirtingais tyrimais skiriasi drastiškai - ją veikia vieta, tyrimo metodika, metai. Štai naujausias didelės imties JK modelis rodo, kad tikėtina Bordo dogų gyvenimo trukmė - 11,1 metų, o snesni duomenų rinkiniai pateikia gerokai liūdnesnius skaičius, vos 3,8–5,5 metų. Duomenų apie tokių veislių kaip amerikiečių pitbulterjeras gyvenimo trukmę turima tik iš italų tyrimo, ten itin daug šių šunų nugaišo nuo infekcinių ligų - dalis sulaukę vos 3 metų amžiaus. 

2014 metais Jungtinės Karalystės dobermanai gyveno 7,67 m. 2023 m. nurodyta, kad tikėtina šios veislės gyvenimo trukmė -  9,1 m., beveik trečdalis gaišta nuo širdies ligų. 

Šveicarijoje atlikto tyrimo duomenimis, Berno zenenhundai gyvena 8,4 m., o Švedijos draudikų duomenys pateikė gerokai mažiau - 5,5 m.  

2024 m. JK tyrimas parodė, kad auksapalvių retriverių gyvenimo trukmė yra 13,2 metų. Naujausio italų darbo duomenimis, šie šunys gyvena 10 metų. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad 22% aauksiukų nugaišo iki 10 metų amžiaus. Veterinarinių duomenų bazėse Šiaurės Amerikoje nurodomas vidutinis šios veislės amžius yra 6,6 m. Didžiausiame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 9000 auksaspalvių retriverių, vidutinė gyvenimo trukmė buvo mažesnė nei 12,5 metų.

JK Labradoro retriveriai gyvena 13,1 m., Danijoje - 12 m., o Japonijoje - 12,8 m (ar net 14,1 m.). Šokoladinės spalvos labradorai JK gyvena trumpiau (10,7 m.). Šios veislės atstovams ketvirtadaliu apribojus gaunamas kalorijas, jų gyvenimo trukmė prailgėja 1,8 m. 

Dažniausiai tyrimuose iš JK nurodoma, kad rotveileriai gyvena 9–10,5 metų. Italijoje šiai veislei nurodyta 9 metų gyvenimo trukmė, JAV 9,5 m., Suomijoje - 8,5 m., Švedijoje 7,1 m. Vieno 2023 m darbo duomenimis, sterilizuotų patelių gyvenimo trukmė apie 10 metų, o neliestų - 9,2 m. 

Senėjimą lemiantys biologiniai ir genetiniai veiksniai

Vienas pagrindinių šunų senėjimo greitį lemiančių biologinių veiksnių yra kūno dydis. Mažų veislių (iki 10 kg) vidutinė gyvenimo trukmė siekia 12,7 metų, o didelių (virš 30 kg) – tik 11,9 metų. Didelių veislių atstovai turi 1,2 karto didesnę riziką mirti anksčiau nei smulkūs šunys (ypač lyginant didelius patinus su mažų veislių patelėmis). Ši atvirkštinė dydžio ir ilgaamžiškumo priklausomybė aiškinama tuo, kad intensyvus augimas ir didelė kūno masė sukuria didesnį oksidacinį bei metabolinį krūvį ląstelėms, skatina spartesnį telomerų trumpėjimą ir ląstelių senėjimą. Italų tyrimo duomenis, maži grynaveisliai šunys gyvena 11 metų, vidutinio dydžio - 10 m., dideli 9 m., o labai dideli - 7 metus. 

Galvos forma taip pat siejama su ilgaamžiškumu. Ypač išsiskiria trumpasnukės, brachicefalinės veislės – mopsai, prancūzų ir anglų buldogai, bokseriai. Jų plokščią snukį dažnai lydi kvėpavimo takų problemos, širdies sutrikimai, šilumos netoleravimas. Visa tai neigiamai atsiliepia gyvenimo trukmei. Brachicefaliai šunys statistiškai gyvena trumpiau nei vidutinį ar ilgą snukį turintys (mezocefaliniai ir dolichocefaliniai) šunys. Vienas didelio masto tyrimas parodė, kad vidutinis brachicefalinių veislių amžius grynaveislių populiacijoje siekia 11,2 metų, kai mezocefalinių veislių – 12,8 metų. Trumpasnukių šunų mirtingumo rizika 1,4 karto didesnė lyginant su turinčiais normalų snukio ilgį. 

Ypač pavojingas stambaus kūno ir brachicefalinės galvos derinys. Čia galima paminėti įvairius mastifų atstovus, kadangi dažnai jie ir dideli, ir linkę į brachicefaliją. Daug tyrimų nurodo, kad tokių šunų medianinis amžius siekia 8 metus.

Genetinė įvairovė ir veislės grynumas – dar vienas svarbus aspektas. Daug grynaveislių linijų patyrė tam tikrą įvaisos lygį. Maža genetinė įvairovė gali lemti polinkį tam tikroms paveldimoms ligoms ir trumpesnį gyvenimą. Intensyvus veislių kūrimas, ypač XIX a. Vakarų šalyse, lėmė kai kuriose veislėse susikaupė daug žalingų alelių. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių būtų dobermanų širdies sveikata ar kai kurių retriverių linijų susirgimai piktybinėmis ligomis. Dėl to pastebima tendencija, kad mišrūnai gyvena kiek ilgiau. JAV atliktas 2,37 mln. naminių šunų tyrimas parodė, kad mišrūnai vidutiniškai gyvena ilgiau už grynaveislius, ir šis skirtumas ypač ryškus tarp stambesnių šunų. Didesnė genetinė įvairovė (heterogeniškumas) siejasi su ilgesne vidutine gyvenimo trukme.  Žinoma, ne visose populiacijose tie skirtumai vienodi, bet tikėtina, kad atsakingi kryžminimai veislių ilgaamžiškumui gali būti naudingi. 

Paskutiniu metu tyrinėjami ir epigenetiniai veiksniai, kuriuos galima apibūdinti kaip vidinius molekulinius laikrodžius. Epigenetiniai pokyčiai kaip DNR metilinimas bėgant metams kaupiasi ląstelėse ir atspindi biologinį amžių. Nustatyta, kad skirtingų veislių epigenetinio senėjimo tempas skiriasi, ir čia labai svarbus kūno dydis. Milžiniškų veislių šunys iki 40% greičiau kaupia su amžiumi susijusius DNR pokyčius negu miniatiūriniai. Atrodo, kad molekuliniu lygiu didelių šunų biologinis laikrodis tiksi greičiau. Įdomu ir tai, kad skirtingos veislės turi savitus epigenetinius parašus. Pavyzdžiui, auksaspalviai retriveriai senstant patiria spartesnį tam tikrų DNR segmentų (LINE-1 pasikartojančių elementų) hipometilinimą, kuris siejamas su genominio nestabilumo didėjimu ir didele vėžio rizika. Tuo tarpu laboratoriniai bigliai demonstruoja vidutinį epigenetinio senėjimo modelį, atitinkantį normą. Pačios epigenetinės senėjimo žymės (CpG vietos) įvairiose veislėse daugiausia sutampa, skiriasi tik jų pokyčių greitis. Tai reiškia, kad visi šunys dalijasi iš esmės bendra senėjimo programa.

Pagrindinės šunų gaišimo priežastys 

Nuo ko dažniausiai miršta šunys? Bendroje šunų populiacijoje dažniausios mirties priežastys yra kelios. Savininkų apklausų bei veterinarinių tyrimų duomenimis pirmauja senatvė kai  gyvūnas gaišta dėl bendro organizmo senėjimo, įvairios vėžinės, širdies ligos. Taip pat minimos neurologinės bei raumenų-skeleto sistemos ligos. Žinoma, traumos ir nelaimingi atsitikimai (automobilių sužeidimai, kritimai) taip pat sudaro reikšmingą dalį, ypač jaunų šunų struktūroje. 

Mirtis nuo senatvės, kai šuo nugyvena ilgą gyvenimą ir miršta nuo bendro organizmo išsekimo, pasiskirsto nevienodai. Mažesni, ilgaamžiai šunys turi žymiai didesnę tikimybę nugaišti būtent nuo senatvės, kadangi jie dažnai išvengia ankstyvos mirties nuo specifinių ligų. Barzodtieji koliai turi net 25% tikimybę gaišti nuo senatvės, kai Berno zenenhundai – tik 3,8% (dauguma jų nugaišta nuo ligų dar nesulaukę tikros senatvės). 

Kai kurios veislės turi polinkį gaišti nuo tam tikrų ligų, jų silpniausios vietos atsispindi ir statistikoje. Didelių veislių šunims onkologija yra ypatinga grėsmė. Mastifų tipo (didelio kūno ir brachicefaliniams) šunims vėžys sukelia 47% mirčių. Polinkiu į piktybines ligas garsėja ir lygiaplaukiai retriveriai (anie lemia apie 20% gaišimų). 

Ekstremali anatomija susijusi su tam tikromis gaišimo priežastimis. Brachicefalinėms veislėms būdingos kvėpavimo takų problemos, tiesiogiai lemiančios nemažai ankstyvų mirčių – šie šunys gali žūti uždusus, ištikus šilumos smūgiui ar dėl lėtinių plaučių bei širdies komplikacijų. Mopsai ir prancūzų buldogai dažnai gaišta nesulaukę 10 metų amžiaus būtent dėl kvėpavimo arba širdies nepakankamumo, susijusių su jų kaukolės forma. Kitos specifinės priežastys – didelių, giliakrūtinių veislių skrandžio apsisukimas, tokių veislių kaip šarpėjai inkstų nepakankamumas, tiap pat atsispindi konkrečių veislių statistikose, bet bendrame kontekste jos retesnės. 

Kai kurie nedidelių veislių atstovai kenčia nuo širdies ligų. Geriausias pavyzdys čia būtų kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, turintys polinkį į mitralinio vožtuvo degeneraciją. Be to, ši veislė išsiskiria mirštamumu nuo širdies nepakankamumo (20% mirčių).

Elgesio problemos (agresija, nekontroliuojamas elgesys) gali būti vertinama kaip netiesioginė priežastis. Danijoje 6,4% veislinių šunų mirčių priežasčių priskirta elgesio problemoms“ (dažniausiai tai eutanazija dėl agresijos ar nevaldomo elgesio).

Šunų gyvenimo trukmę lemiantys aplinkos ir elgsenos veiksniai

Sveika gyvensena šunims tokia pat svarbi kaip ir mums. Subalansuota mityba, judėjimas, streso nebuvimas, socialiniai ryšiai ir tinkama priežiūra gali reikšmingai prailginti augintinio gyvenimą bei pagerinti jo kokybę. Daugumą šių veiksnių galime kontroliuoti patys.

Psichologinė būklė daro poveikį fizinei sveikatai bei gyvenimo trukmei. Stipri svetimų žmonių baimė (socialinė fobija) siejasi su trumpesne gyvenimo trukme ir gali paaiškinti apie 16% jos variacijų. Šunys, kuriuos savininkai apibūdino kaip labai gerai besielgiančius (ko tikimasi, jei šuo subalansuotas, nelabai nerimastingas), gyveno ilgiau. Nuolatinis nerimas ir baimė palaiko streso hormonų (pvz., kortizolio) lygį, kas ilgainiui alina organizmą. Paprastai tada silpnėja imunitetas, atsiranda uždegiminių ligų Yra duomenų, kad lėtinis stresas spartina ląstelių senėjimą. Šunims su rimtomis nerimo ar baimių problemomis dažnesnės tokios bėdos kaip odos alergijos. Taigi tikėtina, kad rami aplinka, tinkama socializacija ir nerimo kontrolė gali pratęsti augintinio gyvenimą.

Šėrimas – turbūt tvirčiausiai šeimininkų rankose esantis veiksnys, veikiantis gyvūno gyvenimo trukmę. Įrodyta, kad liesesni šunys gyvena ilgiau. Daug kas girdėjo apie Labradoro retriverių tyrimą, kur nustatyta, kad duodant 25% mažiau maisto nei šuo suėstų laisvai, jų gyvenimo trukmė pailgėjo 1,8 metų. Turint omenyje, kad labradorų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 12 metų, vien mitybos korekcija ją prailgino apie 15%. Akivaizdu, kad nutukimas ir antsvoris pastebimai trumpina gyvenimą. Antsvoris gaišimo riziką šunims padidina 1,35–2,86 karto priklausomai nuo veislės, o gyvenimo trukmę sutrumpina vidutiniškai nuo kelių mėnesių (stambiems šunims) iki 2,5 metų (mažiems kaip Jorkšyro terjerai). Šį rizikos veiksnį lengva koreguoti - pašaro kiekio kontrolė ir svorio valdymas suteiks keturkojui galimybę gyventi ilgiau. Taip pat svarbu paminėti subalansuotą ėdalo sudėtį, kadangi tinkamas maistinių medžiagų balansas stiprina organizmą ir gali apsaugoti nuo su mityba susijusių ligų (cukrinio diabeto, tam tikrų sąnarių problemų).

Aktyviai judantys šunys rečiau kenčia nuo viršsvorio, be to, judėjimas tiesiogiai stiprina širdies-kraujagyslių sistemą, raumenis, gerina medžiagų apykaitą. Pakankamas fizinis krūvis net gali nusverti neigiamą antsvorio efektą - sportuojantis šuo turi didesnę tikimybę išlikti sveikas ir kompensuoti nedidelį antsvorį. Žinoma, kiekvienai veislei fizinio aktyvumo poreikis skiriasi. 

Vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos veiksniams, pvz., kokioje šeimoje ir kokiomis sąlygomis šuo gyvena, kokią priežiūrą patiria. Sveikatą veikia netgi šeimininko socioekonominė padėtis. Tokie faktoriai kaip finansinis nepriteklius siejasi su prastesne bendra šunų sveikata ir mažesniu judrumu. Kai šuo gyvena su kitais šunimis, šeimininkai skiria jam daug dėmesio, jo sveikata būna geresnė net atmetus amžiaus ir svorio veiksnius. Teigiamas socialinės aplinkos poveikis net 5 kartus viršija neigiamą finansinių sunkumų poveikį. Meilė ir rūpestis gali kompensuoti kitus trūkumus. Be to, socialūs šunys būna aktyvesni, labiau stimuliuojami protiškai, kas lėtina kognityvinį senėjimą ir palaiko gyvybingumą.

Kaip prailginti šuns gyvenimą

Nors tokių dalykų kaip genai nepakeisime, yra priemonių, padedančių pailginti augintinių gyvenimo trukmę. Pirmiausia šerkite šunį visaverčiu pašaru ir nepermaitinkite – palaikykite optimalų svorį. Venkite nutukimo, kadangi antsvoris padidina ankstyvos mirties riziką kelis kartus ir gali sutrumpinti gyvenimą net iki 2,5 metų. Pasirūpinkite, kad šuo kasdien judėtų. Net jeigu šuo nedidelis ar vyresnio amžiaus, raskite jam tinkamą mankštą, pvz., lėtus pasivaikščiojimus.

Stenkitės, kad augintinis gyventų ramioje, saugioje aplinkoje. Socializuokite jį, kad nebijotų žmonių ar kitų gyvūnų. Jei augintinis patiria išsiskyrimo baimę ar triukšmo fobiją, kreipkitės į veterinarą ar dresuotoją. Skirkite laiko bendravimui su juo, duokite žaislų, užduočių.

Reguliariai lankykitės pas veterinarą ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai. Nepamirškite skiepų, kadangi pagrindinės vakcinos net 56% sumažina šuniukų mirtingumą. Taip pat rūpinkitės parazitų kontrole (dehelmintizacija, priemonės nuo erkių), kas saugo nuo sunkių susirgimų. Veterinarinių patikrinimų metu ligos gali būti pastebėtos anksti, kol dar pagydomos.

Dantų akmenų valymas bei dantenų ligų prevencija dažnai pamirštama, bet labai svarbi ilgaamžiškumo dalis. Prasta burnos higiena gali sukelti lėtinį uždegimą, pažeisti širdį, inkstus. Todėl valykite šuns dantis, duokite kramtukų dantims ir, esant reikalui, atlikite dantų valymą klinikoje. 

Veterinarinė medicina ir mokslas nestovi vietoje –  senėjimo tyrimuose šunys tapo modeline rūšimi. Vykdomi bandymai su vaistais, kurie galbūt sulėtintų senėjimą. Epigenetiniai senėjimo matavimai padeda stebėti tokių intervencijų poveikį. Ateityje galbūt sulauksime naujų rekomendacijų kaip prailginti šunų ir žmonių gyvenimo trukmę – tai gali būti specialios dietos, papildai ar vaistai, ląsteliniu lygiu lėtinantys senėjimą. 

 

Šunų gyvenimo trukmė – kompleksiškas reiškinys. Smulkūs šunys gyvena ilgiau nei dideli, o ekstremalūs bruožai kaip trumpas snukis gali atimti kelis metelius. Įtakos taip pat turi aplinka ir priežiūra. Tinkamai šerdami augintinius ir rūpindamiesi jų sveikata galime gerokai pailginti jų amžių. Žinoma, visų ligų ar nelaimių nesukontroliuosime, tačiau didelė dalis rizikos veiksnių yra mūsų rankose. 

 

Šaltiniai

 

Watowich, M.M., MacLean, E.L., Hare, B. et al. Age influences domestic dog cognitive performance independent of average breed lifespan. Anim Cogn 23, 795–805 (2020). https://doi.org/10.1007/s10071-020-01385-0

Urfer, S.R., Kaeberlein, M., Promislow, D.E.L. et al. Lifespan of companion dogs seen in three independent primary care veterinary clinics in the United States. Canine Genet Epidemiol 7, 7 (2020). https://doi.org/10.1186/s40575-020-00086-8 

Risk Factors Associated with Lifespan in Pet Dogs Evaluated in Primary Care Veterinary Hospitals Available to Purchase; Silvan R. Urfer, DVM; Mansen Wang, PhD, MS; Mingyin Yang, BVMS, MS; Elizabeth M. Lund, DVM, MPH, PhDCorresponding Author; Sandra L. Lefebvre, DVM, PhD; J Am Anim Hosp Assoc (2019) 55 (3): 130–137. https://doi.org/10.5326/JAAHA-MS-6763

Wallis LJ, Szabó D, Erdélyi-Belle B and Kubinyi E (2018) Demographic Change Across the Lifespan of Pet Dogs and Their Impact on Health Status. Front. Vet. Sci. 5:200. doi: 10.3389/fvets.2018.00200

Turcsán, B., Kubinyi, E. Differential behavioral aging trajectories according to body size, expected lifespan, and head shape in dogs. GeroScience 46, 1731–1754 (2024). https://doi.org/10.1007/s11357-023-00945-9 

Kraus, C., Snyder-Mackler, N. & Promislow, D.E.L. How size and genetic diversity shape lifespan across breeds of purebred dogs. GeroScience 45, 627–643 (2023). https://doi.org/10.1007/s11357-022-00653-w 

McMillan, K.M., Bielby, J., Williams, C.L. et al. Longevity of companion dog breeds: those at risk from early death. Sci Rep 14, 531 (2024). https://doi.org/10.1038/s41598-023-50458-w 

Ko WH, Shin S. Diverse breeds, diverse lifespans: understanding longevity in domestic dogs. J Vet Sci. 2025 Oct;26(S1):S22-S33. https://doi.org/10.4142/jvs.25175

Lewis, T.W., Wiles, B.M., Llewellyn-Zaidi, A.M. et al. Longevity and mortality in Kennel Club registered dog breeds in the UK in 2014. Canine Genet Epidemiol 5, 10 (2018). https://doi.org/10.1186/s40575-018-0066-8

The effects of fear and anxiety on health and lifespan in pet dogs; Nancy A. Dreschel; Applied Animal Behaviour Science; Volume 125, Issues 3–4, July 2010, Pages 157-162

Longevity of UK Dog Breeds; O’Neill, Church, McGreevy, Thomson, Brodbelt 

Life tables of annual life expectancy and mortality for companion dogs in the United Kingdom; Kendy Tzu-yun Teng, Dave C. Brodbelt, Camilla Pegram, David B. Church & Dan G. O’Neill; Scientific Reports volume 12, Article number: 6415 (2022) 

Mariana Roccaro, Romolo Salini et al; Factors related to longevity and mortality of dogs in Italy, Preventive Veterinary Medicine, Volume 225, 2024, 106155

Diverse breeds, diverse lifespans. Ko, Won Hee; Shin, Seunggwan Journal of Veterinary Science, 2025, Vol 26, pS22 ISSN 1229-845X

Egenvall, Agneta & Bonnett, Brenda & Shoukri, Mohamed & Olson, Pekka & Hedhammar, Ake & Dohoo, Ian. (2000). Age pattern of mortality in eight breeds of insured dogs in Sweden. Preventive Veterinary Medicine. 1-14. 

Life expectancy and causes of death for insured dogs and cats in Japan; Mai INOUE1,2, Atsuhiko Hasegawa3 1:Anicom Holdings, Inc. 2:The University of Tokyo, Department of Global Agricultural Sciences, Graduate School of Agricultural and Life Sciences 

Labadie J, Swafford B, DePena M, Tietje K, Page R, Patterson-Kane J. Cohort profile: The Golden Retriever Lifetime Study (GRLS). PLoS One. 2022 Jun 9;17(6):e0269425. doi: 10.1371/journal.pone.0269425. PMID: 35679242; PMCID: PMC9182714.

Joonè, C.J., Konovalov, D.A. The effect of neuter status on longevity in the Rottweiler dog. Sci Rep 13, 17845 (2023). https://doi.org/10.1038/s41598-023-45128-w

O’Neill, D.G., Seah, W.Y., Church, D.B. et al. Rottweilers under primary veterinary care in the UK: demography, mortality and disorders. Canine Genet Epidemiol 4, 13 (2017). https://doi.org/10.1186/s40575-017-0051-7

Geraz, H.; Pinello, K.; Mendonça, D.; Severo, M.; Niza-Ribeiro, J. Investigating the Life Expectancy at Birth of Companion Dogs in Portugal Using Official National Registry Data. Animals 2024, 14, 2141. https://doi.org/10.3390/ani14152141

O'Brien J, McCullough A, Sexton C, Ruple A. Genetic, epigenetic, and environmental factors influencing dog lifespan: a systematic review. J Vet Sci. 2025 Oct;26(S1):S34-S59. https://doi.org/10.4142/jvs.25215