Tinkama katės burnos higiena svarbi jos gyvenimo kokybei ir sveikatai. Kadangi šie gyvūnai instinktyviai geba maskuoti problemas, prasta dantų būklė gali nulemti lėtinį skausmą, infekcijas ir prastinti gyvenimo kokybę. Apie 80% vyresnio amžiaus kačių turi gydymo reikalaujančių dantų ligų, tačiau dauguma savininkų nepastebi jokių akivaizdžių simptomų. Negydomos tokios problemos net gali sutrumpinti gyvenimo trukmę. Todėl burnos sveikata nuo pat jauno amžiaus turi būti neatsiejama katės priežiūros dalis.
Dažniausios kačių dantų ligos
Dantų problemos kelia skausmą, apsunkina maitinimąsi bei gali nulemti sistemines problemas. Laiku nustačius jas dažniausiai galima bent pristabdyti, nors kai kuriais atvejais išeitis tebūna dantų pašalinimas.
Periodonto ligos (gingivitas ir periodontitas). Periodonto ligos – tai dantenų ir kitų dantį supančių audinių uždegimai. Gingivitas yra ankstyva stadija – dantenų uždegimas, atsirandantis dėl apnašų kaupimosi. Ši stadija visiškai išgydoma pašalinus apnašas ir taikant gerą higieną. Negydomas gingivitas progresuoja į periodontitą – lėtinį giluminį periodonto audinių uždegimą. Tokiu atveju bakterijos ir imuninė organizmo reakcija suardo dantį palaikančius audinius. Periodontitas yra labiausiai paplitusi kačių dantų problema. Vystantis periodontitui atsiranda nepataisomi pažeidimai kaip dantenų atsitraukimas, šaknų atsidengimas, klibėjimas, o galiausiai – dantų netekimas. Prarastų audinių atkurti neįmanoma, o burnoje nuolat esantis infekcijos židinys gali turėti rimtų pasekmių visam organizmui. Dėl to svarbu kuo anksčiau užkirsti kelią periodonto ligoms.
Dantų rezorbcija (kačių odontoklastiniai rezorbciniai pažeidimai, angl. Feline Odontoclastic Resorptive Lesions, FORL). FORL – tai kačių dantų rezorbcinės pažaidos, kai pačios organizmo ląstelės (odontoklastai) pradeda ardyti audinius. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad rezorbcija paveikia apie 20–70% kačių. Tiksli priežastis nėra pilnai aiški, tačiau manoma, kad prisideda lėtinis dantenų uždegimas. Pažeidimas dažnai prasideda nuo kaklelio ir progresuoja gilyn. FORL atveju ardomas danties dentinas ir nervai, procesui progresuojant atsiranda stiprus dantų jautrumas ir skausmas kramtant. Pažeisti dantys ilgainiui gali lūžti ar visiškai sunykti. Deja, efektyvaus gydymo nėra – paprastai pažeistus dantis tenka išrauti. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku diagnozuoti (tam būtinas rentgeno tyrimas) ir numalšinti katės patiriamus skausmus.
Katėms taip pat pasitaiko kitų problemų - lūžę ar nudilę dantys, akmenys, stomatitas (visos burnos gleivinės uždegimas) ir kt. Tačiau periodonto ligos, gingivitas ir FORL sudaro didžiausią dalį šio tipo susirgimų.
Profilaktinė katės dantų priežiūra namuose
Apnašų šalinimas šepetėliu – aukso standartas dantimis rūpinantis namų sąlygomis. Kasdienis dantų valymas minkštu šepetėliu ir specialia pasta padeda pašalinti minkštas apnašas. Efektyviausia valyti kiekvieną dieną, o jei tai neįmanoma – bent kas antrą. Moksliniai duomenys rodo, jog šunims valant dantis kas 48 valandas galima sėkmingai kontroliuoti apnašų kaupimąsi. Nors panašių tyrimų su katėmis nedaug, rekomendacija galioja ir joms – valant rečiau nei 2–3 kartus per savaitę apnašos spėja mineralizuotis (virsti akmenimis) ir namų sąlygomis nebus lengvai pašalinamos. Tad nuoseklumas ir dažnumas – kritiškai svarbūs. Geriau valyti kasdien kad ir trumpai, negu retkarčiais po ilgiau.
Visuomet naudokite specialiai gyvūnams skirtą dantų šepetėlį ir pastą. Katėms skirti šepetėliai maži, labai minkštais šereliais, pritaikyti siaurų jų žandikaulių anatomijai ir jautrioms dantenoms. Galima naudoti ir užmaunamą ant piršto šepetėlį, jei su juo patogiau pasiekti paviršius. Žmonėms skirta dantų pasta netinka – joje dažnai būna fluoro, putojančių medžiagų ar net ksilitolio. Prarijus šių medžiagų katė gali apsinuodyti ar patirti virškinimo problemų. Veterinarinė dantų pasta sukurta taip, kad ją saugu nuryti, be to, dažnai būna pagardinta katėms patinkančiu skoniu, todėl valyti su ja daug paprasčiau.
Tiek pasta, tiek šepetėlis turėtų būti priimtini katei – tuomet procedūra bus saugi ir efektyvi. Patinant katę prie dantų valymo svarbiausia – kantrybė. Pradėkite pamažu, pirmomis dienomis tiesiog leiskite katei susipažinti su naujais daiktais, pvz., laižyti dantų pastą nuo piršto ar šepetėlio galo, uostyti šepetėlį. Tuomet bandykite švelniai masažuoti dantenas pirštu, apvyniotu marle ar specialia servetėle, kad katė priprastų prie kontakto burnoje. Iš pradžių užteks vos kelių sekundžių – trumpų seansų, kurie baigiasi skaniu apdovanojimu. Palaipsniui didinkite trukmę ir pereikite prie šepetėlio su pasta. Pozityvi motyvacija labai svarbi, tad po kiekvieno sėkmingo valymo seanso apdovanokite katę skanėstu, pagirkite, galite pažaisti – kad susidarytų teigiamos asociacijos su dantų valymu. Taip katė ims toleruoti (o gal net pamėgs) dantų valymą.
Pratindami venkite stipraus spaudimo – valykite švelniais sukamaisiais judesiais išilgai dantenų linijos. Svarbu valyti išorinį dantų paviršių, kur labiausiai kaupiasi apnašos. Katės pačios liežuviu išvalo vidinius paviršius. Jei gyvūnas labai priešinasi ar stresuoja, grįžkite žingsnį atgal, sutrumpinkite seansą, pagirkite už mažesnį pasiekimą.
Kartais, nepaisant pastangų, katė netoleruoja dantų šepetėlio – ypač jei ji vyresnio amžiaus ir niekada su tokiomis nesąmonėmis nesusidūrė. Vis dėlto net ir tokiais atvejais nereikėtų visiškai atsisakyti burnos higienos, kadangi yra kitų būdų kontroliuoti apnašų kaupimąsi. Taip pat verta pasitarti su veterinaru – jis gali apžiūrėti, ar burnoje nėra skausmingų pažeidimų, kurie galėtų būti aršaus pasipriešinimo priežastimi. Kai kuriais atvejais, jei katė leidžiasi, galima bandyti valyti tiesiog pirštu su tvarsčiu ar specialiu antpirščiu, pamirkytu į pastą ar chlorheksidino tirpalą – šiurkštus tvarsčio paviršius nuvalys dalį apnašų. Svarbiausia – neskriauskite katės ir nesukelkite jai traumos. Verčiau valyti rečiau ar mažiau dantų, bet išsaugoti teigiamą patirtį, nei vieną kartą viską iššveisti per jėgą ir sukelti gyvūnui baimę.
Jei dantų priežiūra šepetėliu neįmanoma, teks ieškoti kitų priemonių. Viena jų - chlorheksidino geliai ir skalavimo skysčiai. Yra specialių katėms skirtų gelių (tepamų ant dantenų) ir burnos skalavimo skysčių. Pavyzdžiui, 0,12% chlorheksidino skystis gali būti pipete suleidžiamas į katės burną ar juo suvilgytu tamponėliu trinamos dantenos. Chlorheksidinas slopina apnašų bakterijų dauginimąsi, mažina dantenų uždegimą. Nors tai nepakeičia mechaninio valymo, gali būti alternatyva su šepetėliu iki mirties pasiryžusioms kovoti katėms.
Kai kurie gyvūnai nemėgsta chlorheksidino skonio. Tokiu atveju galima išbandyti kitus antiseptinius skysčius ar purškalus. Zooparduotuvėse ir veterinarijos klinikose galima rasti specialių servetėlių ar pagalvėlių dantims valyti. Jos paprastai būna padengtos antiseptinėmis ar fermentinėmis medžiagomis. Užvyniojus tokią servetėlę ant piršto, galima patrinti augintinės dantis. Tai turėtų nuvalyti minkštas apnašas. Šios priemonės ypač naudingos gyvūnams, kurie visiškai netoleruoja šepetėlio, arba papildomai tarp valymų šepetėliu. Taip pat egzistuoja kramtomosios higieninės pagalvėlės – nedideli gardėsiai, turintys abrazyvinių savybių arba fermentų. Juos kramtant dantys nuvalomi mechaniškai, o sudėtyje esančios medžiagos tirpdo apnašas ir gaivina. Tyrimų duomenimis, kai kurie kramtukai (pvz., fermentiniai) gali reikšmingai sumažinti apnašų ir akmenų kaupimąsi, nors ir nėra tokie efektyvūs kaip valymas šepetėliu.
Viena iš lengviausių priemonių – specializuotas sausas ėdalas. Šių dietų granulės paprastai didesnės, kietesnės ir tekstūriškesnės negu įprastų pašarų. Kramtydama tokį maistą katė nusivalo dantis mechaniškai – skildamos granulės “nušveičia” apnašas. Pvz., Hill’s t/d granulės turi patentuotą skaidulų matricą, dėl kurios kramtant ji nesubyra, o apgaubia ir mechaniškai nuvalo dantį. Kitas pavyzdys – Royal Canin Dental, kurio granulės didesnės ir kietesnės, be to, į jų sudėtį įdėta natrio tripolifosfato. Ši medžiaga suriša seilėse esantį kalcį, todėl sumažėja dantų akmenų formavimasis. Abu minėti pašarai rekomenduojami periodonto ligų kontrolei. Svarbu atsiminti, kad specialus ėdalas neturi būti vienintelė priemonė – geriausia jį naudoti kaip kompleksinės priežiūros dalį, derinant su kitomis metodikomis.
Nors kačių šėrimą žaliais produktais dažnas laiko pakankama priemone burnos higienai, taip maitinamos katės neturi mažesnės apnašų ar akmenų formavimosi rizikos lyginant su šeriamomis sausu maistu ar mišriu racionu. Minkšta mėsa nevalo dantų. Jei duodami stambūs kaulai (pvz., viščiukų sparneliai, kakleliai) – jie gali turėti mechaninį poveikį, bet nėra vieningo įrodymo, kad tai veiksmingai mažintų apnašas, be to, gali kilti dantų lūžimo rizika. Net kaulinga mėsa nesustabdys FORL pažeidimų. Vienas 2019 metų tyrimas nurodė, kad RAW šeriamos katės turi mažiau apnašų, tačiau tai neapsaugojo nuo periodonto ligų ar uždegimų. Taigi kol kas nėra klinikinių įrodymų, kad RAW/BARF pašarai gerintų dantų būklę.
Dar viena alternatyva gali būti vandens priedai. Tai skysčiai ar milteliai, turintys antibakterinių ar apnašas tirpdančių savybių. Pavyzdžiui, yra produktų su apnašų struktūrą skaidančiais fermentais arba su švelniais antiseptikais, mažinančiais bakterijų kiekį burnoje. Užtenka įpilti atitinkamą dozę į vandens dubenėlį. Geriant veikliosios medžiagos pastoviai dezinfekuoja burną. Tokie priedai padeda kontroliuoti bakterijų dauginimąsi ir gaivina kvapą. Žinoma, jų efektyvumas neprilygsta mechaniniam valymui, tačiau kaip papildoma priemonė jie naudingi.
Nors šios alternatyvos padeda mažinti apnašas ir lėtinta ligų vystymąsi, nė viena jų nebus tokia efektyvi kaip reguliarus valymas šepetėliu. Todėl, jeigu tik yra galimybė, verta stengtis bent dalį dantų nuvalyti mechaniškai, o minėtas priemones naudoti kaip priedą. Taip pat patartina ieškoti produktų, pažymėtų VOHC patvirtinimu, reiškiančiu, kad produktas moksliškai įrodytai mažina apnašų ar akmenų kaupimąsi.
Profesionali kačių dantų priežiūra
Net ir kruopščiausiai prižiūrint dantis namuose, reguliarios veterinarinės apžiūros yra būtinos. Veterinaras įvertins apnašų ir akmenų kiekį, dantenų sveikatą, patikrins, ar nėra pažeistų ar klibančių dantų, navikų bei kitų pakitimų. Rekomenduojama, kad bent kartą per metus katę apžiūrėtų veterinarijos gydytojas, įvertindamas ir dantų būklę. Jei pastebėta problemų – gali prireikti profesionalaus valymo.
Skirtingai nei žmonės, katės nesupranta, kodėl dantis reikia valyti ar taisyti. Dėl jų saugumo ir gerovės visi veterinariniai dantų gydymo ir valymo darbai atliekami taikant bendrąją anesteziją. Narkozė leidžia visiškai išvalyti dantis nuo apnašų ir akmenų tiek virš, tiek po dantenomis, atlikti išsamią apžiūrą ir rentgeno nuotraukas kol gyvūnas nejuda ir nejaučia streso. Kartais galite pamatyti dantų be narkozės valymo pasiūlymų, tačiau toks valymas nepakankamas ir nepriimtinas, kadangi jo metu neįmanoma nuvalyti apnašų po dantenomis, katė patiria didžiulį stresą ir skausmą. Valymas be narkozės nesuteikia realios naudos. Tad norint užtikrinti katės burnos sveikatą, būtina pasitikėti specialistų ir, esant reikalui, sutikti su procedūra taikant anesteziją.
Profilaktinis dantų valymas katėms turėtų būti atliekamas nuo ~1 metų amžiaus. Taip anksti rekomenduojama todėl, kad neretai jau pirmaisiais gyvenimo metais ima formuotis akmenys, kai kurioms katėms būna likę pieninių dantų ar netipiškai išdygusių dantų. Visa tai geriau sutvarkyti kol problemos neprogresavo. Vėliau profesionalių valymų dažnumas individualus, tad vienom užteks apsilankyti kas porą metų, kitoms gali prireikti ir pusmetinių vizitų. Svarbu suprasti, kad be profesionalios higienos namų priežiūra gali būti nepakankama. Jei ant dantų jau susidarė kieti akmenys arba po dantenomis slypi infekcijos židiniai, juos pašalinti gali tik specialistas, turintis ultragarsinį skalerį, instrumentus ir galimybę atlikti procedūrą saugiai. Plika akimi veterinaras mato ~60% danties paviršiaus. Likusi dalis (šaknys, kaulas) slypi po dantenomis. Daug kačių dantų ligų, ypač FORL ar periodontitas, pažeidžia būtent nematomas dalis. Todėl pilnas rentgenologinis ištyrimas būtinas. Rentgeno nuotraukose gydytojas pamatys, ar nėra pažeistų dantų šaknų, pūlinių, kaulo tirpimo, cistų, navikų. Atlikus rentgenogramą dažnai randama pakitimų, kurių nebuvo galima nustatyti apžiūrint vien vizualiai.
Suprantama, daug šeimininkų nuogąstauja dėl narkozės rizikos, ypač jei katė vyresnio amžiaus ar serga kitomis ligomis. Šios baimės - viena dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma dantų procedūrų. Tačiau šiuolaikinė anestezija labai saugi. Prieš narkozę katė paprastai nuodugniai ištiriama, parenkami individualūs vaistų protokolai. Procedūros metu stebimi gyvybiniai požymiai (deguonies kiekis kraujyje, pulsas, kvėpavimas, temperatūra ir t.t.), taikomas šilumos palaikymas – visa tai maksimaliai sumažina komplikacijų riziką. Statistika rodo, kad sveikų gyvūnų planinių narkozės procedūrų komplikacijos labai retos. Tuo tarpu neatlikus būtino gydymo, lėtinis skausmas, infekcija ir prasta gyvenimo kokybė beveik garantuoti.
Burnos ligų ryšys su sveikata
Lėtinės infekcijos burnoje gali veikti kitus organus. Žinoma, tiesioginį priežastinį ryšį įrodyti sudėtinga, tačiau ryšys tarp blogos burnos sveikatos ir prastesnių bendros sveikatos rodiklių stebimas. Periodonto ligomis sergantiems gyvūnams kyla didesnė tam tikrų vidaus organų ligų rizika. Pavyzdžiui, yra duomenų, siejančių kačių periodontitą su širdies ir kraujagyslių, kepenų bei inkstų sutrikimais. Manoma, jog lėtinis dantenų uždegimas ir infekcija gali skatinti bakterijų ir uždegimo mediatorių patekimą į kraujotaką, kas gali neigiamai veikti įvairias organų sistemas. Užsitęsusi periodontito sukelta lėtinė uždegiminė būklė gali prisidėti prie viso organizmo pokyčių, pvz., kraujyje cirkuliuojantys uždegimo baltymai ir toksinai paveikia kraujagysles, audinius, gali sukelti tolimų organų (inkstų, širdies) pažeidimus. Veterinarai pastebi, kad gydant sunkų burnos uždegimą dažnai pagerėja ir kitos lėtinės ligos – pavyzdžiui, katė su lėtine inkstų liga po dantų išrovimo gali pradėti geriau ėsti, sumažėja jos uždegimo rodikliai kraujyje.
Kaip atpažinti burnos ligų simptomus
Katės dažnai nerodo akivaizdžių skausmo ženklų iki būklė pasidaro kritinė. Šie gyvūnai gamtoje yra tiek medžiotojai tiek grobis, todėl instinktyviai slepia bet kokio silpnumo požymius. Be tom sužeista katė kelia pavojų – ją gali pašalinti pati gauja (ar apriboti prieigą prie resursų), todėl net ir namuose jos stengiasi nerodyti skausmo.
Vis dėlto yra keli simptomai, leidžiančios įtarti dantų ar dantenų problemas. Dažniausi kačių dantų problemų simptomai yra blogas kvapas, paraudusios/kraujuojančios dantenos, dantų akmenų sankaupos, seilėtekis, dantų lūžiai. Pastebėjus bent vieną jų, rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į veterinarą.
Blogas burnos kvapas (halitozė). Nemalonus, aštrus kvapas - vienas pirmųjų dantų ligų simptomų. Normalu, jei katės kvapas šiek tiek turi suėsto maisto aromato, tačiau nuolatinis dvokas rodo bakterijų sankaupas, pūlingą procesą ar audinių irimą. Šeimininkai neretai palaiko blogą kvapą „senatvės kvapu“, tačiau tai mitas – sveikos katės burnos kvapas neturi būti atstumiantis.
Dantenų paraudimas, kraujavimas. Sveikos dantenos turėtų būti rausvos spalvos, lygios. Jeigu jos ryškiai raudonos, patinusios ar kraujuoja palietus – tai ženklas, kad vyksta uždegimas (gingivitas arba periodontitas). Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ties dantenų kraštu nėra rusvos linijos apnašų ar gelsvų/baltų dantų akmenų – tai liudija apie prastą higieną. Kraujuojančios dantenos valant dantis ar kramtant taip pat įspėja apie problemą.
Apetito ir ėdimo pokyčiai. Dantų skausmą kenčianti katė gali prarasti apetitą arba keistai elgtis. Pvz., ji gali prieiti prie maisto, bet pauosčiusi nesiryžti ėsti. Taip pat katė gali vengti kramtyti skaudama puse, išmesti maistą iš burnos. Kai kurios pradeda lėtai, atsargiai kramtyti arba pirmenybę teikia minkštam maistui (konservams). Dėl lėtinio skausmo sumažėjęs ėdimas ilgainiui sukelia svorio kritimą ir bendrą silpnumą, todėl pastebėjus, kad katė liesėja ar ėsdama elgiasi neįprastai verta patikrinti jos burną.
Seilėtekis ir laižymasis. Padidėjęs seilėtekis gali signalizuoti apie burnos problemą, ypač jeigu seilės su kraujo priemaiša arba katė laižosi snukį, letena trina prie burnos, kas rodo diskomfortą. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar seilės netapo tirštos, dvokiančios – tai infekcijos požymis.
Pakitęs elgesys. Skaudant dantims katė gali tapti mažiau aktyvi, irzlesnė, vengti snukio ar galvos lietimo. Kartais katės su burnos skausmais rečiau prausiasi, nes joms skauda laižant. Dėl to tokia katė gali atrodyti pasišiaušusi, netvarkingu kailiu. Taip pat gali pasireikšti vangesnis temperamentas, slėpimasis – lėtinis skausmas mažina aktyvumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Akivaizdžiai pažeisti dantys. Kartais apžiūrint galite pastebėti nuskilusius ar patamsėjusius dantis. Lūžęs dantis yra labai skausmingas ir gali sukelti infekciją. Patamsėję, rudi dantų vainikų plotai gali rodyti FORL pažeidimus. Jei pastebite, kad suaugusiai katei staiga dingo dantis, tai ženklas, kad jis galbūt dėl rezorbcijos nunyko arba iškrito dėl periodontito. Bet kuriuo atveju yra tikimybė, kad šaknys liko ir jas teks pašalinti.
Kačių dantų sveikata reikalauja nuolatinio dėmesio ir žinių, tačiau investuotas laikas atsiperka su kaupu. Sveikus dantis turinti katė nepatiria lėtinio skausmo, ėda su apetitu, išlaiko gerą fizinę būklę ir ilgiau gyvens. Rūpestingai prižiūrėdami augintinio burnos higieną ne tik išvengsite nemalonaus kvapo ar brangių gydymo procedūrų, bet ir užtikrinsite katei laimingą ir komfortišką gyvenimą.
