Ar ankstyvoji neurologinė stimuliacija veikia?

Ankstyvosios neurologinės stimuliacijos (Early Neurological Stimulation, ENS, lietuviškai ANS) ištakos siekia XX a. vidurio gyvūnų elgsenos tyrimus, atskleidusius nedidelio ankstyvo streso naudą vėlesniam organizmo atsparumui. Teigta, kad trumpi itin jaunų gyvūnų atskyrimai ar kiti lengvi stresoriai pagerindavo vėlesnį jų atsparumą. Pvz., kasdien vos 3 min. iš lizdo paimtų žiurkiukų kūno temperatūra nukrisdavo, dėl ko suaktyvėdavo hormoninė, antinksčių ir posmegeninės liaukos (hipofizės) sistemos. Užaugę tokie gyvūnai į stresą reagavo tolygiau, o nestimuliuoti vados kolegos – impulsyviau. Pastebėta ir tai, kad nestimuliuoti jaunikliai greičiau pervargdavo ir net įgydavo opas, tuo tarpu patyrę ankstyvas stimuliacijas likdavo atsparesni. ANS patyrę gyvūnai greičiau pasiekdavo lytinę brandą, rečiau sirgo kai kuriais vėžiniais ar infekciniais susirgimais, ilgiau ištverdavo nepalankias sąlygas kaip šaltis ar badas. Tokie pastebėjimai apie ankstyvo lengvo streso naudą paskatino ieškoti būdų, kaip siekiant ilgalaikių teigiamų rezultatų tinkamai stimuliuoti gyvūnų jauniklius. 

Šunų veisime ANS principus pradėta taikyti praėjusio amžiaus antroje pusėje. JAV ginkluotosios pajėgos sukūrė specialią ankstyvojo stimuliavimo metodiką, pavadintą „Bio Sensor“ (vėliau ana išpopuliarėjo kaip  „Super Dog“). Kariuomenė kaip ir išsiaiškino, kad yra konkretus periodas, kada tokia stimuliacija duoda optimalų efektą – tai laikotarpis nuo trečios iki maždaug šešioliktos gyvenimo dienos. Tuo metu vyksta ypač sparti nervų sistemos raida. Šiuo periodu šuniukai labai imlūs tam tikriems aplinkos veiksniams, tad kontroliuojami nedideli dirgikliai vėlesnei raidai gali turėti neproporcingai didelę naudą.

„Bio Sensor“ programoje sukurta pratimų seka, kurią vykdant šuniukai kritiniu laikotarpiu būdavo kasdien trumpai stimuliuojami. Programos kūrėjų teigimu, tokie ankstyvi pratimai padėdavo užauginti superšunis – sveikesnius, greičiau besimokančius ir geriau su stresu susidorojančius nei auginti įprastai. Tiesa, nors kariškių rezultatai plačiajai visuomenei pristatyti kaip sėkmės istorija, pirminiai duomenys apie šių metodų efektyvumą nebuvo viešai skelbti recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Visgi koncepcija išpopuliarėjo, ANS pradėta taikyti paprastuose veislynuose, o 2000-aisiais dr. Carmen L. Battaglia apibendrino turimus duomenis ir parengė rekomendacijas. 2009 m. C.L. Battaglia rekomendavo “Bio Sensor” programa paremtą ANS protokolą taikyti 3 -16 dienų amžiaus šuniukams. Siekiant geriausių rezultatų šie pratimai turėtų būti derinami su tolesne socializacija ir praturtinta aplinka.

Išties šunims įrodymų bazė silpna ir nevienareikšmė. Švelnus kasdienis rankinis kontaktas duoda bent jau tokį pat efektą kaip specifinės ANS procedūros. Aiškaus, patvaraus ANS pranašumo prieš paprastą, nuosaikų glostymą nėra įrodyta. Galimai taip yra todėl, kad komerciniuose ar dideliuose, tarnyboms skirtų šunų veislynuose kontakto šunyčiai patiria mažiau, tad bet koks kontaktas lyginant su jo nebuvimu turės poveikį. Namų aplinkoje, nedideliuose veislynuose auginant šuniukus jie dažniausiai kasdien būna liečiami, apžiūrimi ir sveriami, tad papildomo lietimo programos jų vystymuisi neturi įtakos.  

Ankstyvosios neurologinės stimuliacijos protokolas 

Klasikinis ANS protokolas susideda iš penkių trumpų pratimų, kiekvienam šuniukui individualiai atliekamų kartą dienoje. Šie pratimai pradedami ne anksčiau kaip trečią gyvenimo dieną, kad netrikdytų adaptacijos pirmosiomis dienomis, ir tęsiami iki 16-os dienos. Kiekvienas pratimas trunka 3–5 sekundes, o visa seka atliekama per maždaug pusę minutės. 

Ankstyvosios neurologinės stimuliacijos pratimai:

Visus pratimus atlikus vienam šuniukui, pereinama prie kito jauniklio. Pratimus būtina dozuoti tiksliai pagal rekomendacijas – kiekvienas dirgiklis taikomas labai trumpai (kelias sekundes), nes per didelis arba per ilgas stresas ankstyvame amžiuje gali turėti ne teigiamą, o neigiamą poveikį. Mažomis dozėmis stresas ankstyvuoju periodu naudingas, tačiau per didelis gali lėtinti vystymąsi ar sukelti patologini pakitimų.

Nors klasikinis protokolas apibrėžia 3–16 dienų intervalą, egzistuoja ir tikri variantai. Kai kurie veisėjai ar tyrėjai pratęsia stimulacijos periodą iki 3 savaičių amžiaus. Pvz., viename eksperimente ANS pratimai buvo taikyti nuo 1 iki 21 dienos kasdien, kitame – nuo 3 iki 21 dienos po du kartus dienoje. Taip siekta apimti ir vadinamąjį perėjimo periodą iki aktyvios socializacijos pradžios. Naujausi tyrimai su darbinių linijos šunimis išplėtė ANS net iki 24 dienų amžiaus. Visgi šie išplėtimai labiau susiję su moksliniu smalsumu (patikrinti, ar ilgesnė stimuliacija duos ryškesnį efektą). Standartinėje praktikoje dažniausiai apsiribojama pora savaičių. 

Kai kurios programos ANS terminą naudoja plačiau, aprėpiant bet kokį ankstyvą rankų kontaktą ar pratinimą prie įvairių paviršių. Tačiau siaurąja prasme ANS paprastai reiškia būtent minėtąją Bio Sensor 5 pratimų schemą, išpopuliarintą dr. Battaglia. Šie pratimai neužima daug laiko ir yra lengvai įterpiami į kasdienę veisėjo rutiną. Būtent dėl paprastumo ir potencialiai didelės naudos metodika plačiai paplito tarp veisėjų ir dresuotojų, nors mokslininkai vis dar tiria, ar tokia stimuliacija tikrai naudinga.

Įrodymai apie ANS naudą

ANS galima nauda remiasi ankstyvo nedidelio streso įtaka gyvūno raidai. Jau klasikiniais tapę tyrimai su laboratoriniais gyvūnais pateikė įrodymų, kad ankstyva stimuliacija gali turėti ilgalaikių naudų. Trumpai kasdien rankomis veikti jaunikliai vėliau rodydavo didesnį atsparumą stresui, geresnę sveikatą ir net mokymosi gebėjimus. Šunų ir kačių tyrimuose taikant elektroencefalogramą (EEG) nustatyta, kad anksti stimuliuotų jauniklių smegenų vystymasis ir brandos rodikliai progresuoja sparčiau, jie geriau sprendžia tam tikras problemas. Dėl to pradėta tikėti, kad tinkamai taikoma ankstyva neurologinė mankšta gali užgrūdinti šuniukus, padaryti juos psichologiškai atsparesnius ir fiziškai pajėgesnius. 

Patys ANS šalininkai mini daugybę galimų naudų. Pasak jų, ANS poveikis šuniukams apima kelis svarbius fiziologinius ir elgsenos aspektus. Teigiama, kad taip paveikti šuniukai pasižymi geresne širdies ir kraujagyslių sistemos veikla (stabilesniu širdies ritmu),  stipresniais širdies susitraukimais, stipresne antinksčių reakcija, geresne streso tolerancija bei atsparumu ligoms. Taigi fiziologiniu požiūriu jiems priskiriamas tvirtesnis organizmas. 

Kalbant apie elgseną, teigiama, kad taip stimuliuoti šuniukai būna aktyvesni ir smalsesni,  konkurencinėse situacijose dominuoja prieš nestimuliuotus vados brolius. Atliekant paprasto problemų sprendimo testus (pvz., labirinte su kliūtimis), nestimuliuoti kontrolinės grupės šuniukai greičiau susijaudindavo, cypdavo iš frustracijos ir pridarydavo daugiau klaidų, tuo tarpu ANS veikti broliai ir seserys būdavo ramesni, padarydavo mažiau klaidų, tyrimo aplinkoje likdavo santūresni. Šie pastebėjimai leidžia manyti, kad ANS prisideda prie didesnio psichologinio atsparumo. 

Kai kurie tyrimai patvirtina tam tikrą ANS naudą. Pvz.,, Gazzano ir kt. (2008) atliko tyrimą, kuriame vienos vados šuniukus nuo 3 iki 21 gyvenimo dienos kasdien trumpai švelniai glostė ir ėmė ant rankų, o kitos vados pupikų tuo metu visai nelietė. Sulaukę 8 savaičių amžiaus elgsenos testuose glostyti šuniukai buvo ramesni, mažiau bijojo aplinkos ir per atskyrimo nuo vados bandymus rodė didesnį judrumą bei smalsumą lyginant su neliestais. Iš esmės jie pasirodė emociškai stabilesni. Taigi ankstyvas rankų kontaktas ir lengvi pojūčiai (taktiliniai, poziciniai) gali teigiamai paveikti šuniuko charakterio raidą. Kitas pavyzdys – tyrimai su darbinių veislių šunimis. Gazit ir kolegos (2022) tyrė ANS programos poveikį belgų aviganių malinua šuniukams, auginamiems kaip būsimi karo tarnybos šunys. Iki 10 mėnesių amžiaus tarp ANS paveiktų ir nepaveiktų šuniukų elgsenos skirtumų nepastebėta, tačiau 10–12 mėnesių amžiaus teste ANS grupės šunys pademonstravo stipresnę motyvaciją ieškoti kvapo šaltinio ir didesnį polinkį į kovinį elgesį (stipresnį sukandimą dresūros metu). Tai rodytų galimą ANS naudą specifiniams darbiniams įgūdžiams, galbūt stimuliuoti malinua tapo energingesni darbinėse užduotyse. Vis dėlto patys autoriai atkreipė dėmesį, kad šie skirtumai išryškėjo gana vėlai ir galėjo būti nulemti ne tiek pačios ankstyvos stimuliacijos, kiek netiesioginių veiksnių. Nepaisant to, minėtas tyrimas prisideda prie požiūrio, kad tinkamai atliekama ANS gali turėti ilgalaikį poveikį, pastebimą tik gyvūnui subrendus. 

Daugelyje tyrimų, kuriuose užfiksuota teigiama ankstyvo poveikio įtaka, stimuliacija neapsiribojo vien pirma gyvenimo savaite. Ilgesnė ankstyva patirtis, trunkanti iki pat socializacijos periodo pradžios, paprastai duoda ryškesnius elgesio pokyčius. Pvz., dar 7-ajame dešimtmetyje Fox ir Stelzner atliko bandymus, kurių metu jie veikė šuniukus arba nuo 3 iki 12 savaičių amžiaus, arba nuo gimimo iki 5 savaičių. Kituose tyrimuose jaunikliai būdavo liečiami ir po gimimo, ir per visą socializaciją iki 14 sav. Paaiškėjo, kad ankstyvi potyriai (ypač jei tęsiami per kritinius raidos tarpsnius) pastebimai formuoja šuns elgesį. 

ANS ar panašios ankstyvos intervencijos suteikia pradinį impulsą, tačiau kad pokyčiai būtų stabilūs būtina juos derinti su vėlesne nuoseklia socializacija ir treniruotėmis. Battaglia irgi pažymi, kad izuoliuotu atveju ANS nėra stebuklinga priemonė. Jją reikia vertinti kaip vieną iš ugdymo komponentų greta socializacijos ir aplinkos praturtinimo. 

Tyrimai, neradę ANS naudos arba fiksavę neutralų/neigiamą poveikį

Nors ANS teorija skamba patraukliai, kontroliuojamų tyrimų išvados verčia į ją žvelgti kritiškai. Keletas mokslinių darbų, specialiai nagrinėjusių programos efektyvumą, nerado aiškios pratimų naudos, ypač lyginant su paprastu šuniukų paėmimu ant rankų be jokios papildomos stimuliacijos. 

Pirmasis toks rimtas tyrimas atliktas Schoon ir Berntsen (2011 m.). Mokslininkai pasitelkė skaldytos vados dizainą – kiekvienoje tirtoje vadoe pusė šuniukų patirdavo kasdienę ANS (nuo 1 iki 21 dienos), o kita pusė tiek pat laiko buvo tik laikomi ant rankų, bet be specialių pratimų. Vėliau jų elgesys testuotas sulaukus 10 sav., o sulaukę vienerių metų amžiaus šunys vertinti po minų paieškos mokymų.Jokio reikšmingo skirtumo tarp ANS veiktų ir tiesiog rankose laikytų šuniukų elgesio nerasta. Abi grupės pasirodė panašiai ir 10 sav., ir vėlesniuose amžiaus bandymuose. ANS pratimai nesuteikė papildomo pranašumo. Abi grupės eksperimento metu augo pakankamai praturtintoje aplinkoje, šuniukai gavo daug socializacijos, buvo reguliariai liečiami žmonių. Galbūt dėl tokios intensyvios socializacijos  visi jie išaugo gerai prisitaikę, ir galbūt kad ir egzistavęs, bet menkas ANS efektas ištirpo bendrame poveikio fone.

Grace Boone (2020) savo magistro darbe ANS poveikį vertino kruopščiai kontroliuojamomis sąlygomis. Tirdama veislyno šuniukų elgesį ji padalijo gyvūnus į tris grupes: ANS, tik laikymo rankose ir kontrolinę (jokių papildomų lietimų, tik įprasta priežiūra). ANS pratimus atlikdavo kasdien po du kartus nuo 3 iki 21 dienos. Vertinant 8 savaičių mažylius, ANS ir rankose laikytų šunyčių grupių elgesys praktiškai nesiskyrė. Nei atsako į trumpą izoliaciją testas, nei reakcija į nepažįstamą žmogų neparodė statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių grupių. Tačiau abi šios grupės elgėsi kitaip nei visai neliesti kontroliniai šuniukai. Tiek ANS veiktų, tiek rankose laikytų grupių šuniukai buvo socialesni ir emociškai stabilesni už visai nieko nepatyrusius. Taigi kasdien šuniukui pakanka, kad jis būtų imamas rankomis, ir specifiniai pratimai nebūtini. Tikėtina, kad ANS nėra geriau už paprastą glostymą, o pastarasis gal net malonesnis ir efektyvesnis. 

Naujausias Boone tyrimas apėmė net 76 komercinio veislyno šuniukus. Jie vėl suskirstyti į tris grupes - ANS, laikomi ant rankų ir kontroliniai. Tyrėjai šįkart pirmąsias 8 savaites analizavo ne tik elgesį, bet ir fiziologinius rodiklius (svorio augimą, sveikatos būklę), testavo elgesį prieš ir po kelionės transportu. Visų grupių šuniukai augo sveiki, o elgesio testuose (reakcija į nepažįstamą žmogų, atskyrimo stresas, transportavimas) tarp grupių skirtumų nerasta. Visi šuniukai, nepriklausomai nuo to, ar buvo veikti ANS, ar laikyti rankose, ar visai neturėjo papildomo kontakto, rodė panašų streso lygį ir socialumą. Pvz., po 3 minučių izoliacijos visi noriau bendravo su žmonėmis. Šį kartą išvadose teigiama, kad ANS pagal taikytą protokolą nesuteikė papildomos naudos lyginant su tiesiog nuosekliu rūpestingu įprastu elgesiu su šuniukais. Gerai prižiūrimi veislynų šuniukai ir taip sugeba adaptuotis, ANS neprideda papildomo atsparumo stresui. 

Nors Gazit ir kolegų (2022) tyrime daugiau ANS grupės šunų pateko į elitinę tarnybą, patys autoriai labai atsargiai vertina šį rezultatą. Jie pažymi, kad ANS veikti šunyčiai galėjo būti šiek tiek labiau socializuoti už kontrolinius, galbūt prižiūrėtojai nesąmoningai praleisdavo su jais daugiau laiko ir skirdavo dėmesio, taip didindami atotrūkį tarp grupių. Kadangi prižiūrėtojai žinojo, kurie šuniukai gavo ANS, jie galėjo tikėtis iš jų geresnių rezultatų ir treniruočių metu elgtis su jais pozityviau bei kantriau – tai klasikinis Pigmaliono efektas. Jei dresuotojas tiki, kad tam tikras šuniukas nuo pat mažens specialiai lavinamas ir bus šaunesnis, jis gali skirti jam daugiau dėmesio, kas ir lems geresnį to šuns pasirodymą. 

Verta susimąstyti, ar ANS nauda nėra perdėta ir ar iš tiesų ankstyvi pratimai savaime pakeičia šuns likią.  Iš esmės dabar turime mažai arba visai neturime patikimų duomenų, kad ANS (be papildomo poveikių) turėtų kokį nors ilgalaikį poveikį šunų elgsenai. dug ANS priskiriamų naudų gali būti pasiekiama ir paprastesnėmis priemonėmis, o kai kuriais atvejais tariamas ANS efektas paaiškinamas kitais veiksniais. 

Nenustatyta jokio tiesioginio neigiamo ANS poveikio, jeigu ji atliekamas teisingai ir saikingai. Pirkėjui, kuris renkasi šuniuką, verta žinoti, kad tokių principų taikymas nereiškia, jog išsirinktas šuniukas ar veislynas yra geresni už to netaikančius. Kai kuriais atvejais teiginiai apie ankstyvosios neurologinės stimuliacijos taikymą gali būti tik reklaminis triukas ar net rodyti neišmanymą. Be to, per intensyvūs ar netinkamai taikomi metodai būti žalingi. Riba tarp naudingo ir žalingo streso pakankamai plona. Per didelė (per ilga ar gruboka) stimuliacija vystymąsi gali sutrikdyti. Todėl ANS protokolo reikia laikytis griežtai.

Ar reakcija į ANS priklauso nuo veislės?

Kyla klausimas – ar visų veislių šuniukai į ANS reaguoja vienodai? Mažų veislių šuniukai paprastai vystosi greičiau, anksčiau pasiekia fiziologinę brandą. Didelių ir milžiniškų veislių atstovai bręsta lėčiau. Teoriškai tai gali lemti ir skirtingą ankstyvos stimuliacijos poveikio lango trukmę. Mokslinių lyginamųjų tyrimų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų konkrečius ANS poveikio skirtumus tarp veislių, beveik nėra. Boone tyrime, kur ANS nedavė rezultatų, tirti mažų veislių šuniukai (bišonų mišrūnai, pinčerai, špicai ir kt.). Gazit darbe, kur ANS nauda lyg ir aptikta, nagrinėta didelė veislė (belgų aviganiai). Negalima atmesti galimybės, jog veislės dydis ir paskirtis turėjo įtakos. 

Kai kurios veislės (dauguma terjerų, aviganiai) pasižymi įgimtu smalsumu, drąsa, aukštu aktyvumo lygiu. Jų jaunikliai galbūt ir be ANS būtų gana tvirto charakterio. Tokių veislių kaip kai kurie kurtai, skalikai ar dekoratyviniai šunys atstovai gali būti jautresni, baikštesni. Yra duomenų, kad veislių skirtumai daro įtaką socializacijos laikotarpio trukmei ir intensyvumui. Analogiškai galima kelti hipotezę, kad ANS poveikis gali sąveikauti su veislės temperamentu. Drąsaus temperamento veislėje ANS efektas gali būti mažiau pastebimas, o atsargesnių veislių šuniukams galbūt duoda daugiau naudos. Deja, lyginamųjų tyrimų, kuriuose tas pats protokolas būtų taikomas skirtingų veislių šuniukams vienodomis sąlygomis nėra. 

 

Iš esmės galima teigti, kad ANS efektas nepranoksta kasdienių trumpų paglostymų ir palaikymų rankose. Daugiau naudos galima tikėtis iš kokybiškos motinos priežiūros, švarios ir šiltos aplinkos, kasdienių trumpalaikių švelnių kontaktų ir nuoseklios socializacijos 3–12(14) sav. laikotarpiu. ANS galima taikyti, bet jos nepervertinti ir nelaikyti panacėja. 





 

  • Foyer, P., Wilsson, E. & Jensen, P. Levels of maternal care in dogs affect adult offspring temperament. Sci Rep 6, 19253 (2016). https://doi.org/10.1038/srep19253

  • Angelo Gazzano, Chiara Mariti, Lorella Notari, Claudio Sighieri, Elizabeth Anne McBride, Effects of early gentling and early environment on emotional development of puppies, Applied Animal Behaviour Science, Volume 110, Issues 3–4, 2008

  • Irit Gazit, Joseph Terkel, Allen Goldblatt, Are there long-term effects of early neurological stimulation (ENS) on working dogs?, Applied Animal Behaviour Science, Volume 249, 2022

  • Boone G, Romaniuk AC, Barnard S, Shreyer T, Croney C.; The Effect of Early Neurological Stimulation on Puppy Welfare in Commercial Breeding Kennels. Animals (Basel). 2022 Dec 24;13(1):71. doi: 10.3390/ani13010071. PMID: 36611681; PMCID: PMC9818019.

  • Carmen L. Battaglia, Periods of Early Development and the Effects of Stimulation and Social Experiences in the Canine, Journal of Veterinary Behavior, Volume 4, Issue 5, 2009

  • Foyer, P., Wilsson, E. & Jensen, P. Levels of maternal care in dogs affect adult offspring temperament. Sci Rep 6, 19253 (2016). https://doi.org/10.1038/srep19253

  • Adee Schoon, Terje Groth Berntsen, Evaluating the effect of early neurological stimulation on the development and training of mine detection dogs, Journal of Veterinary Behavior, Volume 6, Issue 2, 2011

  • WELFARE IMPLICATIONS OF EARLY NEUROLOGICAL STIMULATION FOR PUPPIES IN COMMERCIAL BREEDING KENNELS by Grace Christine Boone; A Thesis Submitted to the Faculty of Purdue University; Department of Comparative Pathobiology, West Lafayette, Indiana, August 2020

  • Early Neurological Stimulation By Dr. Carmen L. Battaglia https://www.ballyhara.net/early_neurological_stimulation_en.pdf

  • Angelo Gazzano, Chiara Mariti, Lorella Notari, Claudio Sighieri, Elizabeth Anne McBride, Effects of early gentling and early environment on emotional development of puppies, Applied Animal Behaviour Science, Volume 110, Issues 3–4, 2008

  • Fox MW, Stelzner D. Behavioural effects of differential early experience in the dog. Anim Behav. 1966 Apr-Jul;14(2):273-81. doi: 10.1016/s0003-3472(66)80083-0. PMID: 5956591

  • Schoon, Adee & Berntsen, Terje. (2011). Evaluating the effect of early neurological stimulation on the development and training of mine detection dogs. Journal of Veterinary Behavior-clinical Applications and Research - J VET BEHAV-CLIN APPL RES. 6. 150-157. 10.1016/j.jveb.2010.09.017. 








 

Žymės: 
ankstyvoji neurologinė stimuliacija
šuniukų socializacija

Grupės

Ėdalai