Lėtinis skausmas - sudėtingas įvairių, dažnai persidengiančių, tipų skausmo derinys, įskaitant lėtinį uždegiminį skausmą kartu su neuropatiniu ir (arba) funkciniu skausmu. Jokia klinikinė lėtinė skausmo būklė nėra nulemta tik vienos skausmo „rūšies“. Žmonėms lėtinis skausmas apibrėžiamas kaip išliekantis ilgiau nei tikėtasi gijimo/ūmios ligos eigoje, paprastai jis tęsiasi ilgiau negu 3–6 mėnesius. Tačiau šio termino negalima taikyti katėms, kadangi jų gyvenimas trumpesnis. Jų atveju lėtinį skausmą geriausiai apibrėžia jo atsiradimo vieta, taip pat ar jis lokalizuotas, ar plačiai išplitęs, ar turi “tikslą”. Kalbant apie lėtinį skausmą dažnai vartojamas terminas „neadaptyvus skausmas“, taip siekiant pabrėžti, kad nėra akivaizdaus jo tikslo ir kad jį sukelia periferinės ir (arba) centrinės somatosensorinės sistemos disfunkcija.

Neuropatinis skausmas kyla dėl didelio nugaros smegenų ar periferinių nervų pažeidimo arba dėl periferinės neuropatijos, tiesiogiai pažeidžiant audiniuose esančias nervų galūnes arba dėl padidėjusios inervacijos, lydinčios sąnario remodeliavimąsi ir angiogenezę. Funkcinis skausmas neturi periferinio pažeidimo ar uždegimo požymių, tačiau pastebimas padidėjęs jautrumas dirgikliams, spontaniškumas ir nenormalus somatosensorinis apdorojimas.

Lėtinio skausmo paplitimas tarp kačių nežinomas. Tačiau jos dabar gyvena ilgiau, tad lėtinio skausmo ir gretutinių ligų paplitimas išaugo.

Lėtinio skausmo pavyzdžiai

Lėtinį skausmą dažniausiai sukelia chroniška liga ar sužalojimas, taip pat gali veikti ir negydytas ar nepakankamai gydytas ūminis skausmas. Lėtinis skausmas gali egzistuoti be konkretaus ar identifikuojamo šaltinio ir gali būti nesusijęs su uždegimu.

Lėtinį skausmą dažnai sukelia nuolatiniai kenksmingi dirgikliai su patologiniais pokyčiais ir neuroplastiškumu, nulemiančiu vadinamąjį „centrinį įjautrinimą“. Pastarasis dažniausiai pasireiškia hiperalgezija (perdėta skausmo reakcija į silpną dirgiklį) ir alodinija (skausmo reakcija į neskausmingą stimulą). Lėtinis skausmas dažniausiai neturi jokio naudingo tikslo - jis pats yra liga. Tokio skausmo pavyzdžiai - degeneracinė sąnarių liga, navikai, lėtinės ausų ar akių ligos, odos ligos, diabetinė neuropatija, hiperstezijos sindromas, nuolatinis pooperacinis skausmas, kačių idiopatinis cistitas ir t.t.

Degeneracinė sąnarių liga

Šis terminas platus, jis apima sinovinių ir nesinovinių sąnarių degeneraciją, pvz., deformuojančią spondilozę. 60% visų kačių turi > 1 vietą (apendikulinį sąnarį arba stuburo segmentą) su skausminga degeneracine sąnarių liga, o 46% - daugiau kaip 2 tokias skausmingas vietas. Su degeneracine sąnarių liga susijęs skausmas sukelia struktūrinius pažeidimus, funkcinius sutrikimus, sumažėjusį aktyvumą, mobilumą ir prastesnę gyvenimo kokybę. Degeneracinė sąnarių liga apima tokius veiksnius kaip genetiniai, uždegiminiai, metaboliniai ir biomechaniniai pokyčiai.

Skirtingai nuo šunų, kurių sinovinių sąnarių osteoartritą dažniausiai sukelia vystymosi ligos, kačių atveju šių problemų etiologija nėra gerai suprantama, todėl liga dažnai vadinama idiopatine. Ji dažnai apima kelis sąnarius. Deja, bet rentgenogramomis ne visada pavyksta aptikti sąnarių skausmą, todėl jos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į paciento istoriją, mobilumo pokyčius ir fizinės apžiūros rezultatus.

Senėjimas, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas ir medžiagų apykaitos ligos - vieni iš sąnarių ligų rizikos veiksnių žmonėms, tad panašiai turėtų būti ir katėms.

Piktybiniai navikai

Sudėtingi mechanizmai susiję su navikų keliamu skausmu. Žmonėms skausmas galimas visų vėžio stadijų metu. Jo intensyvumas kinta atsižvelgiant į vėžio tipą, dydį, vietą ir agresyvumą. Skausmas gali būti susijęs su pirminiu ar metastazavusiu naviku bei jų gydymo terapija (pvz., amputacija, chemoterapijos sukelta neuropatija, spinduliuotės sukeltas toksinis poveikis odai). Skausmas stiprėja esant gretutinėms ligoms.

Lėtinės akių ligos

Gali atsirasti dėl traumų, infekcijų, neoplazmų, autoimuninių ar kitų ligų (pvz., entropijos, uveito, ragenos opos, glaukomos).

Lėtinis otitas

Daugiafaktorinė būklė, kuri gali būti susijusi su infekcija, uždegimu, alergine odos liga, imuninės sistemos sukeliamomis ligomis ar obstrukcinėmis ligomis. Požymiai - skausmas liečiant, galvos drebulys, draskymaisi prie ausų, ausų hematomos ir nemalonus kvapas.

Lėtinės odos problemos

Bet kokia lėtinė odos liga gali būti skausminga, įskaitant žaizdas, atsiradusias dėl nudegimų, pooperacinių komplikacijų, infekcijų ar autoimuninių ligų. Skausmą sukelia lėtinis uždegimas, odos tempimas/traukimas žaizdoms gyjant ir randai. Atopinis dermatitas gali sukelti bėrimus ir niežulį.

Diabetinė neuropatija

Šis sindromas apibūdinamas kaip cukrinio diabeto komplikacija, siejama su dubens galūnių silpnumu ir neuropatiniu skausmu. Apie kates šiuo klausimu žinoma nedaug, greičiausiai problema susijusi su somatosensoriniais bei elgesio pokyčiais, tokiais kaip per didelis distalinių galūnių laižymas ir sutrikęs gebėjimas šokinėti.

Hiperestezijos sindromas

Šiai problemai daug veiksnių gali turėti įtakos, įskaitant padidėjusio jautrumo dermatitą, židininius epilepsijos priepuolius, neuropatinį niežulį ar skausmą ir elgesio pokyčius. Skausmą įvertinti sunku, nes tenka atmesti kitas poblemas kaip užsikrėtimas blusomis, alergija maistui, kompulsinis sutrikimas ir t.t. Esant šiam sindromui katė gali vaikytis uodegą, per daug užsiiminėti savipriežiūra, juosmens srityje jai gali trūkčioti oda, taip pat gali būti pastebimas skausmas liečiant.

Nuolatinis pooperacinis skausmas

Tai - lėtinio skausmo išsivystymas po operacijos, trunkąs ilgiau nei 2 ar 3 mėnesius, gal net metus arba visą likusį gyvenimą. Žmonėms gali prasidėti praėjus kelioms dienoms, mėnesiams ar metams po operacijos, panašiai turbūt būna ir katėms. Paprastai pastebima klinikinių centrinio jautrumo požymių, kuriuos iš dalies sukelia nervų pažeidimai ir ilgalaikis operacinis audinių pažeidimas (pvz., uodegos ar galūnės amputacija, mastektomija). Ūmaus pooperacinio skausmo sunkumas, prasta pooperacinė priežiūra, nerimas laikomi rizikos veiksniais.

Dažna nuolatinio pooperacinio skausmo priežastis būna amputacija traumos, negyjančių lūžių arba vėžio, apimančio galūnes, pirštus ar uodegą, atvejais. Pati amputacija yra invazinė procedūra, ji apima audinių pažeidimą, nervų rezekciją ir sunkų uždegiminį poveikį.

Kačių idiopatinis cistitas

Jam būdingas uždegiminio ir funkcinio skausmo, susijusio su stresoriais, derinys. Veiksniai, susiję su stresu, pvz., pagrindinių kačių poreikių netenkinimas, įtampa ir gyvenimo būdas gali turėti įtakos idiopatinio cistito vystymuisi.

Skausmingos burnos būklės

Lėtinis gingivostomatitas

Paveikia nemažai kačių, susijęs su sunkiu ir nuolatiniu burnos uždegimu. Apima gleivinės uždegimą, o periodonto audiniai sukelia erozijas ir kraujavimą.

Periodonto liga

Tai viena labiausiai paplitusių kačių ligų, sukeliančių lėtinį burnos skausmą ir uždegimą, elgesio pokyčius, svorio kritimą ir savaiminį kraujavimą. Gydymas reikalauja kruopštaus įvertinimo taikant bendrąją nejautrą, įskaitant visos burnos dantų rentgenografiją, dantų pašalinimą ir skausmo valdymą.

Dantų rezorbcija

Dantų rezorbcija - laipsniškas danties struktūros irimas, susijęs su lėtiniu skausmu. Dantų rezorbcija kankina 25 - 75% kačių. Dažniausiai skausmo jos nejaučia kol liga neįsibėgėjusi, tad šiems gyvūnams būtina periodiškai tikrinti burną. Gydymą sudaro pažeistų dantų šalinimas.

Orofacialinio skausmo sindromas

Panašiai kaip žmonių trišakio nervo neuralgija, šis sindromas apima ūmius skausmo sukelto elgesio epizodus, kuriuos gali sukelti stresas. Požymiai susiję su burnos judesiais maitinantis ir atsiranda spontaniškai. Tada pastebima vokalizavimai, kasymasis, kandžiojimasis ir sumažėjęs apetitas.

Kitos dažnos burnos skausmo priežastys yra trauma, pulpitas, neoplazija, abscesai, dantų lūžiai ir invazinės chirurginės procedūros (pvz., žandikaulių pašalinimas).

Lėtinio skausmo įvertinimas

Lėtinio skausmo įvertinimas atliekamas pasitelkiant veterinarijos gydytojo vertinimus bei fizinę apžiūrą. Vis dažniau rekomenduojama naudoti patvirtintas skausmo vertinimo priemones ir kontrolinius sąrašus. Apskritai, lėtinio skausmo vertinimas atliekamas dalyvaujant katės savininkui, kadangi šie geriausiai pažįsta savo augintinius. Tačiau lėtinį skausmą kenčiančioms katėms kartais galimi subtilūs ar laipsniški elgesio pokyčiai, kuriuos sunku pastebėti.

Ankstyvas skausmo aptikimas sumažins kančias ir paskatins tinkamą gydymą (farmakologinius, nefarmakologinius ir aplinkos pokyčius), kurisgreičiausiai bus sėkmingesnis ankstyvose stadijose, kol audinių, sąnarių ar organų pažeidimai dar nėra pažengę.

Klinikinės metrologijos instrumentai arba kliento praneštų rezultatų matavimai yra klausimynu grįstos priemonės, skirtos kiekybiniam lėtinio skausmo vertinimui. Jos apima skirtingus katės kasdieninės veiklos, funkcijų ir kai kuriais atvejais gyvenimo kokybės vertinimus.

Lėtinio skausmo gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti skausmą. Pagrindinis veiksmingo nuskausminimo komponentas - žinojimas, kad skausmas yra dinamiškas ir jį reikia nuolat vertinti iš naujo. Skausmo apibūdinimas kaip „dinaminis“ reiškia, kad skausmas laikui bėgant gali tiek didėti, tiek mažėti.

Skausmas pagal apibrėžimą turi ir jutimo, ir emocinį komponentus, kurie taip pat labai svarbūs veiksmingai terapijai. Kitaip sakant, skausmo valdymas nėra vien vaistų vartojimas, bet ir paciento gerovės palaikymas. Parenkant terapiją reikia ne tik ieškoti veiksmingų vaistų bei įvertinti skausmo stiprumą, bet ir atsižvelgti į katės savininko biudžetą. Esant stipriam skausmui, jo sunkumą reikia vertinti kasdien, o kai jis vidutinio sunkumo - maždaug kas savaitę.

Farmakologinis gydymas

Renkantis gydymo būdus, jų veiksmingumas turi būti didžiausias - taip jie greičiausiai sumažins skausmą.

Monokloniniai antikūnai (mAb): dėl didelio veiksmingumo laikomi pirmos eilės gydymu esant su lėtiniu osteoartritu susijusiam skausmui. Kartą per mėnesį švirkščiami po oda sumažina kasdienes problemas, bet reikalauja nuolatinių lankymųsi veterinarijos klinikoje.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: dėl didelio veiksmingumo laikomi pirmos eilės gydymu esant daugeliui lėtinio uždegiminio skausmo priežasčių.

Gabapentinoidai: gabapentinas, pregabalinas kai kuriems pacientams gali suteikti lengvą ar vidutinio sunkumo nuskausminimą, tačiau geriausia juos naudoti kaip daugiarūšio protokolo dalį. Daugumai gabapentiną reikia vartoti tris kartus per parą, o pregrabaliną - du kartus paroje.

N-metil-D-aspartatas (NMDA): ketaminas ir amantadinas mažina centrinį jautrumą, blokuodami NMDA receptorius nugaros smegenyse. NMDA receptorių aktyvumas svarbus centrinio jautrumo, taigi ir nuolatinio skausmo, variklis. Ketaminas ir amantadinas mažina NMDA receptorių aktyvumą ir sumažina centrinio jautrumo kiekį. Šie vaistai gali būti naudojami kaip daugiarūšio protokolo, apimančio nesteroidinius vaistus arba monokloninius natikūnus, dalis.

Opioidai: nerekomenduojami lėtiniam skausmui gydyti, nes yra mažiau veiksmingi lyginant su kitais vaistais. Ilgalaikio opioidų vartojimo šalutinis poveikis gali sukelti problemas, kurios neigiamai veiks katės sveikatą (pvz., anoreksija, vidurių užkietėjimas). Taip pat yra pagrįsto susirūpinimo dėl galimo kačių savininkų  piktnaudžiavimo (kitaip sakant, bijoma, kad kačių augintojai vogs veterinarinius opoidus ir jais mėgausis).

Injekciniai „chondroprotektoriai“: dažnai naudojami injekciniai preparatai, tokie kaip polisulfatuoti glikozaminoglikanai. Trūksta įrodymų apie jų analgetinį poveikį katėms, nors yra tam tikrų įrodymų apie tokią naudą kitoms rūšims.

Maisto papildai:  jie dažnai vartojami tikintis, kad padės suvaldyti skausmą. Šiuo metu yra labai mažai įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą esant skausmingoms problemoms. Manoma, kad omega-3 riebalų rūgštys gali palengvinti nedidelį ar vidutinį sąnarių skausmą.

Jei reikia daugybės vaistų, pasirinkite tuos, kurie atneš greičiausią naudą. Daug vaistų, ypač geriamųjų, gali apsunkinti gydymą bei - verta atsižvelgti - pakenkti savininko ir jo katės santykiams. Jei yra galimybė, rinkitės gaminius, sukurtus atsižvelgiant į kates. Jos garsėja savo išrankumu, tad bandant tabletes paslėpti maiste teks naudoti kitus negu įprasta patiekalus, kad nebūtų pažeisti įprasti augintinės mitybos įpročiai - ypač jei speciali gydymoji dieta jai tiko ir patiko. Jei veterinarinių produktų nėra arba preparato sudavimas sunkus, apsvarstykite kitas galimybes, įskaitant mažesnes tabletes, kapsules, kvapiuosius kramtukus, tirpias tabletes, kvapiąsias medžiagas, miltelius, skysčius. Visada tiekite vaistus su skaniais patiekalais. Priešingu atveju gali reikėti įšvirkšti 1–3 ml vandens į katės burną, kad būtų pagerintas rijimas ir sutrumpėtų praėjimo per stemplę laikas.

Nefarmakologinė terapija

Integruotos medicinos metodai gali būti laikomi plano dalimi. Ne visoms katėms tiks nemedikamentinė terapija, todėl ją taikant teks periodiškai lankytis veterinarijos klinikoje. Apie šių metodų naudą katėms dažniausiai trūksta įrodymų.Jie apima fizinę mediciną, tradicinę kinų veterinarinę mediciną, mitybą ir maistines medžiagas, vaistažoles ir aromaterapiją. Naudojant multimodalinį metodą, ypač jei skausmas vidutinio sunkumo ar stiprus, jį galima dar labiau sumažinti, kadangi gydymas veiks skirtingose kelio vietose arba sustiprins kitų gydymo būdų poveikį.

Mityba

Renkantis maistą, teks įvertinti ne tik su sveikatos būkle susijusius poreikius, bet ir skonį. Kartais gali tekti katę skatinti suvartoti daugiau maisto, pvz., jį pašildyti (tai sustiprina kvapą), parinkti tinkamą tekstūrą ir šviežumą. Apetito stoką ar pykinimą geriau pastebėti kuo anksčiau ir jų imtis greitai - gal net rinktis į tai nusitaikiusius vaistus. Kalbant apie pykinimą, katė nebūtinai vems - ji tiesiog gali būti nevalgi, išranki ar nusisukti, laižytis lūpas kai gauna maisto. Jei augintinė plaukų kamuoliuką atryja dažniau negu kartą savaitėje, gali kentėti nuo pykinimo, nesusijusios su tais plaukų gumulais.

Namuose, kuriuose gyvena daug kačių, maitinkite jas atskirai viena nuo kitos. Siūlykite augintinei dažnus užkandžius taip imituodami įprastą jų maitinimosi elgesį. Skonio stiprikliai kaip laižomi skanėstai, tuno sultys arba sultinys (be svogūnų ar svogūnų miltelių), gali skatinti apetitą. Tikslas šiou atveju - pagerinti skonį neskiedžiant kalorijų ar maistinių medžiagų.  Tinkama hidratacija itin svarbi katėms, sergančioms lėtine inkstų liga, jei reikia vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Gerinkite jos skysčių suvartojimą katei duodami konservų, hidratacijos papildų, parinkite jos mėgstamus vandens indus (gal net fontanus ar palikite varvančius maišytuvus).

Atsižvelkite į katės gerovę namuose

Pirmiausia reikėtų mažinti katės patiriamą baimę ar nerimą. Tam gali prireikti atlikti gyvenamosios aplinkos pakeitimus, pvz., patiesti neslystančių kilimėlių ar įrengti laiptus, suteikti lengvą prieigą prie išteklių kaip maistas ir tualetas ten, kur katė praleidžia daugiausiai laiko. Esant reikalui, katei teks vartoti ir anksiolitinius vaistus (pvz., gabapentiną, trazodoną, pregabaliną). Aplinka turi būti komfortiška (minkštas guolis, ramios poilsio vietos). Kartais gali tekti įvertinti katės kontaktus su kitais gyvūnais priklausomai nuo to, ar jie duoda naudos, ar kenkia. 

Apsvarstykite, ką iš tikrųjų galima kontroliuoti. Laikui bėgant iš naujo tai įvertinkite (pvz., pasikeitus finansinei situacijai).

Pritaikykite namus prie katės poreikių:

• Lengvai prieinamos kraiko dėžės (pvz., viena žemesnė sienelė, ar giliau įleistos, padėtos arčiau vietos kur katė mėgsta leisti laiką). Jei namas kelių aukštų - mažiausiai vienas tualetas viename aukšte.
• Laiptai/pandusai į lovą ir/ar poilsio vietas, ant palangių ir pan.
• Gali teikti keisti draskykles - pvz., daug vyresnio amžiaus kačių renkasi minkštesnius paviršius.
• Vandens šaltiniai – vadovaukitės „vienai katei pora girdyklių“ rekomendacija ir paskirstykite jas namuose. Venkite vandenį dėti šalia maisto ar kraiko, kad sumažintumėte jo užteršimo riziką.
• Parinkite katei tinkamus indus - pvz., vienos mėgsta gilesnius, kitos platesnius.
• Naktinės lemputės, skirtos pagerinti senstančios ar lėtinėmis ligomis sergančios katės regėjimą.
• Katėms patinka 30–38 °C aplinkos temperatūra, tad apsvarstykite saugius šildomus guolius.
• Apsvarstykite galimybę pakelti maisto indą, kad katei nereikėtų pasilenkti ėdant, kas kartais sukelia skausmą.

Streso/stresorių mažinimas

• Užtikrinkite, kad būtų pasiekiama „saugi vieta“ (skausmą kenčiančioms katėms gali būti apribota galimybė „pabėgti“).
• Tęskite įprastą dienotvarkę, kad katei padidėtų saugumo bei kontrolės jausmas. Rutina yra svarbi, tad viskas turi būti nuoseklu - šerimo grafikas, sąveikos, vaistų davimas ir t.t.
• Įvertinkite katės bendravimą su šeimos nariais.
• Įvertinkite kačių skaičių namuose, jų tarpusavio santykius, nustatykite ir pašalinkite tarpusavio įtampą.
• Švelniai bendraujant su kate galimi glostymai, švelnus kalbėjimas ar lengvas rankos padėjimas.

Tinkamai parinkus ir suderinus įvairias priemones, nuo lėtinio skausmo kenčiančios katės gyvenimas gali tapti lenvesnis. Svarbu kuo anksčiau dentifikuoti problemą ir parinkti geriausius gydymo būdus.