Mityba

  • Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas. Jų stiebai tvirti, gauruoti, lapai žalios ar pilkšvai žalsvos spalvos. Katžolės žydi liepos – rugsėjo mėnesiais baltais,...
  • Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos. Jei šuo sauso pašaro suėda mažiau, negu nurodyta ant pakuotės, tačiau neatrodo prastai ir sveria tiek, kiek jam priklauso, nebūtina nerimauti – dalis sveikų šunų įveikia tik...
  • Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei  ėdalo tipo. Pvz., nuolat namie būnantis asmuo kačiuką ar vyresnio amžiaus katę gali maitinti kelis kartus dienoje konservais, o dirbanti šeima katę greičiausiai šers ryte ir vakare sausu ėdalu. Ėdalų rūšys Daugumai kačių augintojų patogiausi sausi pašarai....
  • Skanėstai tinka ne tik pamaloninti augintinį, patenkinti jo poreikį graužti ar paskatinti jį už tinkamai atliktą komandą – jie gali būti  ir papildomas vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Tačiau išrinkti tinkamus skanėstus gali atrodyti gana sudėtinga. Kad būtų lengviau, galite pasinaudoti šiais patarimais: Skaitykite sudėtį. Geriausi skanėstai, turintys kuo mažiau priedų ir kuo daugiau mėsos. Visada ieškokite skanėstų, kurių sudėtyje esantys produktai gerai virškinami ir kurie turi kuo mažiau dirbtinių konservantų. Rinkitės tokius, kuriuose mažiau grūdų. Nespjaukite į sudėtyje...
  • Kaip ir daugelis kitų mūsų šunų problemų, vidurių pūtimas dažniausiai pasireiškia kaip priežastinių veiksnių derinys. Jis gali atsirasti dėl alergijos maistui, pašarų netoleravimo, tačiau tų priežasčių gali būti ir daugiau. Tai gali būti: Šuo ėda labai greitai ir priryja daug oro. Rijimo greitį galima sumažinti augintinį šeriant iš dubenėlio su specialiu dugnu, dėl kurio šuo negali ryti didesniais kąsniais. Tie indai vadinami „Brake Fast" arba “Slow Down” dubenėliais, jų galima rasti didesnėse naminių gyvūnėlių parduotuvėse ar įsigyti internetu. Specialūs šėrimo žaislai taip pat gera išeitis...
  • Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą. Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
  • Alkoholiniai gėrimai Skirtingi šunys, kaip ir žmonės, alkoholiui turi skirtingus tolerancijos lygius. Paprastai apsinuodijimas alkoholiu atsiranda, kai šuo išlaka 5 – 8 ml gryno alkoholio vienam kg kūno svorio. Mažiems šunims alkoholiu mėgautis pavojingiau. Mažiau paplitęs panašios kilmės apsinuodijimas – duonos tešla. Šuniui suėdus šiuo gardėsio, virškinimo trakte fermentacijos pagalba mielės prigamina alkoholio. 0,5 kg šviežios duonos tešlos gali apkvaitinti 40 kg masės Labradoro retriverį. Apsinuodijimo alkoholiu simptomai gan neapibrėžti, tačiau dažnai jaučiamas būdingas kvapas....
  • Mažų dydžių („žaisliniai“) šuneliai vis labiau populiarėja - jie tinka mažiems butams, nereikalauja didelių fizinių krūvių, daugeliu atvejų yra gana „taupūs“. Tačiau jie turi ir minusų - yra gana pažeidžiami, greitai sušąla, vėmimas ar viduriavimas jiems gali būti mirtinai pavojingi (greit dehidratuoja), gali kentėti nuo hipoglikemijos. Su hipoglikemija dažniausiai susiduria čihuahua, Jorkšyro terjerų, Pamarėnų špicų, Maltos bolonių, žaislinių pudelių savininkai. Itin problemini visai maži šunyčiai, vadinami „miniatiūriniais jorkais“ ar net „miniatiūriniais čihuahua“, kadangi jų nepakankama...
  • Šuniui senstant, jo organizme laipsniškai ryškėja amžiaus pokyčiai. Tai gali būti žylantis kailis (ypač apie snukį), stabarėjantys sąnariai (pabuvus šaltyje ar drėgmėje ar ilgiau pagulėjus) ir sulėtėję refleksai. Kaip ir vyresnio amžiaus žmonių,  senstančių šunų pojūčiai tampa ne tokie aštrūs, prastėja jų klausa, rega ir uoslė. Pirmieji senėjimo požymiai – sumažėjęs aktyvumas ir ištvermė, atsirandantis poreikis ilgiau pamiegoti.  Tokie požymiai didelių veislių šunims gali atsirasti vyresniems kaip 5 m. amžiaus, tuo tarpu ažesniems šunims, tokiems kaip terjerai, senatvės požymiai...
  • Kačių rega, klausa ir uoslė išvystytos gerai, tačiau jų skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, nėra tokie jautrūs. Be to, jų yra mažiau: mes (žmonės) turime apie 900 skonio svogūnėlių, katės – tik 473. Tačiau, žinoma, skonį jos jaučia ir tas pojūtis katėms leidžia spręsti apie maisto patrauklumą bei tinkamumą. Katės geba atskirti rūgštų, kartų, sūrų skonį, tačiau nejaučia saldumo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos nejaučia jokio skirtumo tarp saldinto ir nesaldinto vandens ir nė vienam neteikia pirmenybės. Saldumą jaučiantys receptoriai iš esmės sudaryti iš dviejų baltymų. 2005 m....