Ar galima plėšrūną paversti vegetaru?

Nemažai žmonių įsivaizduoja, kad vegetariškas maistas yra daug sveikesnis už įprastą lietuvišką, kuriame gausu gyvūninių produktų ir tiki, kad ši taisyklė tinka ir jų augintiniams. Tačiau negalima pamiršti, kad tos sveikatos problemos, dėl kurių žmonės renkasi augalinį maistą, ne visuomet pritaikomos šunims ir katėms.

Pavyzdžiui, šunims ir katėms tikrai taip neaktualus per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ar širdies vainikinių kraujagyslių ligos, kaip vegetarišką maistą dėl tokių problemų besirenkantiems žmonėms. Dėl to gyvūnams tikrai nėra gerai, kai iš jų dubenėlio dingsta mėsa ir racione nebelieka sočiųjų riebalų rūgščių bei cholesterolio. Kitais atvejais gyvūnų savininkams neramu, kad ėsdamas mėsą jų gyvūnas neapsikrėstų pavojingomis bakterijomis. Tačiau šis dalykas aktualus tik šeriant žalia ar nepakankamai apdorota mėsa, o pramoninis sausas ėdesys ar konservai tikrai yra mažiau pavojingi ligų perdavimo atžvilgiu, nei žalios daržovės ar vaisiai.

Dar viena priežastis, dėl kurios žmogus gali rinktis vegetarišką ar veganišką racioną yra filosofinė – jis paprasčiausiai yra prieš gyvūnų žudymą ir auginimą maistui, netgi jei tas maistas yra skirtas jo šuniui ar katei. Jei tikrai yra taip, toks gyvūnų augintojas turėtų suprasti, kad neetiška gyvūną šerti tuo, kas prieštarauja jo prigimčiai. Iš tiesų visi komerciniai ėdesiai daugiau ar mažiau yra „nenatūralūs“ – juk nė viena firma kaip kačių ėdesio neparduoda gyvų graužikų ar paukščiukų. Tuo labiau, nuosprendis ištraukti gyvūninius produktus iš šuns ar katės dubenėlio vien tam, kad tai atitiktų kažkieno mąstymą, nežiūrint, kokie bebūtų to žmogaus norai ir tikslai, gali tikrai prastai atsiliepti augintinio sveikatai. Tikrai nėra sąžininga versti savo gyvūną gyventi būtent pagal jūsų valgymo įpročius. Galų gale, yra pakankamai naminių gyvūnėlių, kurie tikrai pilnai gali misti vegetariškai – tai, pavyzdžiui, paukščiai, graužikai, triušiai, ropliai.

Ar šunys ir katės gali gyventi pilnavertį gyvenimą misdami vegetarišku maistu? Kad atsakyti į šį klausimą, pirmiausiai galima patyrinėti šuns ir katės anatomiją bei fiziologiją. Abi gyvūnų rūšys kol kas dar priskiriamos plėšrūnų (lot. Carnivora – „mėsą valgantys“) šeimai, nors pastaruoju metu šunį jau labiau galima laikyti visaėdžiu – mintančiu tiek gyvūniniais, tiek augaliniais produktais. Tačiau palyginus šunų ir kačių dantis su žmonių ar žolėdžių gyvūnų (galvijų, arklių) dantimis, akivaizdu, kad jų dantys skirti smulkinti daugiau gyvūninio maisto turintį racioną. Trumpas šuns ir katės virškinimo traktas (lyginant su žmogaus ar žolėdžių gyvūnų) taipogi rodo, kad jis neskirtas daug augalinių produktų turinčiam ėdesiui. Šuns ir katės mitybiniai poreikiai (jiems su ėdesiu reikia gauti santykinai daug baltymų ir kalcio) taip pat atitinka šias anatomijos subtilybes.

Kačių poreikiai yra dar specifiškesni, jas galima apibūdinti kaip „tikrąsias mėsėdes“. Pvz., kačių organizmas dėl trumpo žarnyno negali paversti augaluose (morkose, tamsiai žaliose daržovėse) esančio beta karoteno į vitaminą A. Netgi atvirkščiai, joms yra būtinas „jau suformuotas“ vitaminas A, toks, koks jis aptinkamas kepenyse ar žuvų taukuose. Augaluose taip pat paprastai nėra gyvūnų organizmui reikalingo vitamino B12.     

Augalėdžiams gyvuliams (karvėms, avims) yra paprasčiau – jos šį vitaminą pasigamina savo žarnyne, tuo tarpu kačių organizme tokie procesai paprasčiausiai nevyksta. Katėms taipogi su maistu būtina gauti nepakeičiamųjų amino rūgščių – taurino (jis būtinas akies tinklainei, trūkstant taurino katės gali apakti, joms gali išsivystyti širdies raumens išsiplėtimas, sutrikti reprodukcinės funkcijos, sustreikuoti imuninė sistema) ir arginino (trūkstant jo katės prastai auga, pradeda kristi svoris, gali atsirasti traukuliai, sutrikti kvėpavimas) bei nepakeičiamųjų riebalų rūgščių – arachidono rūgšties (būtinos sveikai odai ir kailiui), dokozaheksaeno rūgšties (užtikrinančios sveikas akis ir smegenų veiklą), eikozapentaeno rūgšties (būtinos hormonų pusiausvyrai organizme). Šios medžiagos katėms tinkamais kiekiais būna tik gyvūniniuose audiniuose.

Gan dažnas gyvūnų augintojų klausimas: ar trūkstamų medžiagų negalima būtų pakeisti sintetiniais analogais ir šerti papildomai? Taip, teoriškai tai įmanoma, tačiau papildai kainuoja – dėl to ženkliai didėja ėdesio kaina ir sąlyginai mažėja jo įsisavinimas. Popieriuje surašyta tokio ėdesio formulė ne visuomet pilnai įsisavinama ir praktikoje gaunasi kitaip. Pavyzdžiui, augaluose yra daug fitatų, medžiagų, kurios suriša kalcį bei kitus mineralus ir taip mažina jo pasisavinimą organizme. Gaunasi, kad netgi sudėjus visus reikiamus mineralus atrodo reikiamais kiekiais, jie nėra tinkamai pasisavinami ir organizmui jų ilgainiui pradeda trūkti. Kai kurios firmos turi savas rekomendacijas, kiek reikia padidinti į ėdesį dedamo sintetinio papildo kiekį, kad atitiktų dienos normą, tačiau jos irgi yra skaičiuojamos remiantis bendru gyvūninio ir augalinio pašaro naudojimo. O pasakyti, ar šie kiekiai tinka visiškai vegetariškam ėdesiui, labai sunku.

Negalima pamiršti, kad kačių racione turi būti daug baltymų (daugiau nei 25 %) ir mažai ląstelienos, o šeriant vegetariškai šias medžiagas subalansuoti gana sunku. Visos sudėtinės ėdesio dalys turi būti subalansuotos, kad jas organizmas jas galėtų tinkamai pasisavinti.

Galų gale, netgi kruopščiausiai suformuotas racionas, kuriame yra visų reikalingų medžiagų reikiamais kiekiais yra visiškai bevertis, jei šuo ar katė jo neėda dėl skoninių savybių. Jei šuo tikrai mėgaujasi čiaumodamas retkarčiais paduodamą sausainio ar vaisiaus gabalėlį, jei katė su malonumu kramto žolytę ar kitokius augalus, tai dar nereiškia, kad jiems patiks ėdesys be gyvūninių produktų. Netgi jei jau šuo ar katė sutinka ėsti vegetarišką ėdesį, jie vis vien gali jo suėsti nepakankamai, kad gautų reikiamą maisto medžiagų kiekį.
    Dėl to, nors abu gyvūnai gali ėsti ir virškinti augalinius produktus (šunys labiau nei katės), jiems paprasčiausiai gamtos neskirta ėsti tik augalus, kaip pvz., galvijams ar avims. Taigi, vegetarui ruošiantis įsigyti naminį gyvūnėlį katė nėra geras pasirinkimas.

Aišku, kai kuriais atvejais veterinarai gali rekomenduoti vegetarišką dietą netgi šuniui ar katei. Odos alergijos ir virškinimo problemos dažnai atsiranda dėl mėsos produktų, tačiau alergijas sukelia baltymai ir augalų baltymai – ne išimtis, jie lygiai taip pat gali netikti konkrečiam gyvūnui. Kai kurios odos problemos, pvz., niežulys ar plaukų slinkimas gali išnykti paprasčiausiai pagerinus gyvūno racioną.

Amerikiečiai rašo, kad kuo ilgiau šuo šeriamas vegetarišku ar veganišku ėdesiu, tuo didesnė tikimybė, kad jo sveikata bus gera, tuo retesnės infekcinės ligos, vėžys ar skydliaukės sutrikimai. Bet jei šuo sunkiai virškina augalinius baltymus, tokie nepilnai suskaidyti baltymai gali kauptis organizme ir sukelti artritus bei alergijas – tokiu atveju rekomenduotina šuniui pastoviai duoti virškinimo fermentų. Taip pat pastebėta, kad vegetariškai šeriami šunys lengviau pažeidžiami šlapimo takų infekcijų, nes jų šlapimas yra šarmingesnis. Šuns šlapimo pH ištirti labai nesudėtinga ir šunis, kurių šlapimas yra šarmingesnis, būtina pastoviai stebėti dėl šlapimo takų ligų. Jau sirgusiems šunims su maistu rekomenduojama šerti spanguolių kapsules, kurios skirtos tokių ligų profilaktikai. Taipogi jei vegetariškai ar veganiškai šeriamo šuns raciono pastoviai nepapildyti amino rūgštimis taurinu ir L-karnitinu, didėja širdies raumens išsiplėtimo (tuo pačiu – širdies ligų) pavojus: visi tirti vegetarai šunys, sirgę širdies ligomis, buvo šerti veganiškai ne mažiau kaip 4 metus ar vegetariškai ne mažiau kaip 10 metų. Jei jau šerti vegetarišku maistu, reikėtų rinktis produktus, neturinčius sojų, nes sojų neėdantys vegetarai šunys paprastai jaučiasi geriau.

Parduotuvėse jau pasirodžiusios veganiško šunų ir kačių ėdesio pakuotės jau vilioja vegetarišką gyvenimo būdą pasirinkusius žmones, tačiau tai nereiškia, kas šis ėdesys pilnai atitinka šuns ar katės mitybinius poreikius. Tačiau kartkartėmis pasiūlyti savo draugui daržovių ar vaisių kąsnelius (morkų, pupelių, bananų ar kt.) yra tikrai geras dalykas.

Ar mes turime moralinę teisę versti mūsų mėsėdžius draugus kankintis veganiška dieta vien tik todėl, kad mes pasirinkome tokį gyvenimo būdą? Daugumai žmonių tai labai sunkus sprendimas ir tobulo atsakymo nėra. Veterinarai yra matę vegetarus šunis ar kates atrodančius taip pat puikiai, kaip ir šeriamus mėsa. Yra žmonių, kurie gali papasakoti apie savo vegetariškai šeriamus gyvūnus, kurie pragyveno labai ilgą ir pilnavertį gyvenimą. Kiekviena taisyklė turi savo išimčių, tačiau asmeniškai savo gyvūno sveikata dėl to tikrai nerizikuočiau.

 

© Autoriaus teisės priklauso UAB Vetvila. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Ačiū.