Nors žmonėms nuolat tenka stengtis „susirinkti“ vitaminą C, daugumos gyvūnų organizmai sugeba jį pasigaminti patys. Šunys ir katės – ne išimtis: normalus šio vitamino kiekis šunų organizme palaikomas kepenų sintezės dėka. Nekeista, kad ilgą laiką dietologai šio vitamino į jų racioną neįtraukdavo (o jei sauso ėdalo apraše ir atsirasdavo toks reikalas kaip askorbo rūgštis, tai dėl jos antioksidacinių savybių, skirtų pašaro kokybei užtikrinti). Vitamino C teikiama nauda labai plati, tačiau taip pat šiek tiek pervertinama. Žinome, kad jis padeda atkurti audinius, veikia tam tikrų neutrotransmiterių gamyboje, yra antioksidantas ir svarbus imuninės sistemos funkcijoms. Kalbant apie piktybinius navikus, širdies ir kraujagyslių ligas, demenciją – vis dar nėra tikslių duomenų.
Vitaminas C tikrai padeda stiprinti imuninę sistemą ir yra esminė sveikos mitybos dalis, tačiau kartais jo nauda pervertinama. Dėl to daugelis padaugina papildų, kurie, nors paprastai nėra pavojingi, gali būti laiko ir pinigų švaistymas. Vitamino C supergalybės reputacija iš tikrųjų įsitvirtino aštuntajame dešimtmetyje su chemiku Linusu Paulingu. Labai gerbiamas du kartus Nobelio premijos laureatas skleidė klaidingą nuomonę, kad vitamino C megadozės – iki 3000 mg per dieną žmonėms - padės atsikratyti peršalimo ir kovoti su sunkesniais negalavimais, pvz., širdies ligomis ir vėžiu. Tačiau Paulingo teiginiai niekada neatlaikė griežtų tyrimų.
Kuo šunims naudingas vitaminas C
Pastebėta, kad stresą patiriančių, taip pat sergančių odos ligomis šunų organizmuose vitamino C būna mažiau. Taip pat šio vitamino sumažėja intensyvaus fizinio krūvio metu (medžioklė, pėdsekystė, rogių traukimas, bandų ganymas), po operacijų, sergant, vaikingoms kalėms, laktacijos metu ir t.t. Taip pat vitamino C kraujyje trūkti pradeda ir emocinio streso metu, pvz., kraustantis, keliaujant, nujunkant šuniukus. Yra pranešimų, kad vitaminas C gali padėti gydyti šlapimo pūslės infekcijas. Neįrodyta, kad šis vitaminas padėtų naminiams gyvūnams išvengti vėžinių susirgimų, šlapimo pūslės akmenų ar kitų ligų.
Vitaminas C veikia kaip kofaktorius daugelyje reakcijų, tarpininkaudamas atliekant įvairias svarbias biologines funkcijas, įskaitant žaizdų gijimą ir kolageno sintezę. Žmonėms dėl vitamino C trūkumo sutrinka kolageno sintezė, o tai sukelia skorbuto simptomus. Jis neleidžia automatiškai inaktyvuoti kolageno biosintezės fermentų.
Vitaminas C svarbus imuninės sistemos veiklai - lengvai pasiskirsto imuninėse ląstelėse, veikia antibakteriškai, skatina limfocitų dauginimąsi ir organizmo greitai sunaudojamas infekcijų metu. Vitaminas C palaiko baltymų, vadinamų interferonais, gamybą - jie apsaugo ląsteles nuo virusų atakos, taip pat stiprina baltųjų kraujo kūnelių, ypač fagocitų, funkcijas, taip padėdamas kovoti su patogenais ir stimuliuoti kitų imuninių ląstelių aktyvumą. Profilaktikai vartojamas vitaminas C neužkerta kelio peršalimui, tačiau gali sutrumpinti jo trukmę (8 - 14 proc., gyvenant atšiauriomis sąlygomis - perpus) ir palengvinti simptomus. Jei vitamino C papildų griebiamasi tik pajutus peršalimo pradžią, jie neturi įtakos nei ligos trukmei, nei sunkumui. Galbūt naudinga paminėti, kad didelės askorbo rūgšties dozės gerai pasirodo gydant šunų marą - pvz., jiems sumažėja neurologinių komplikacijų tikimybė.
Remiantis dabartiniais duomenimis, vitaminas C neveikia kaip prevencija nuo piktybinių navikų, nors vieno tyrimo duomenimis, populiacijose, kuriose žmonės kasdien suvartoja 60 mg vitamino C, sumažėja vėžinių susirgimų rizika.
Nėra įrodymų, kad vitamino C papildai mažintų miokardo infarkto, insulto, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nors pastebėta, kad su maistu gaunamas šis vitaminas mažina insulto tikimybę. Pastebėta, kad vitaminas C teigiamai veikia endotelį (kraujagysles dengiantį ląstelių sluoksnį).
Pažintinių sutrikimų turinčių žmonių (pvz., sergantiems Alzheimerio liga) kraujyje vitamino C būna mažiau. Vitamino C papildai nesulėtina ir nesustabdo su amžiumi susijusios kataraktos progresavimo (nors atskiri tyrimai kartais teigia priešingai), taip pat nepastebėta, kad jie kaip nors paveiktų reumatoidinio artrito progresavimą.
Kitas vitamino C biocheminis vaidmuo - jis veikia kaip antioksidantas. Žinome, kad fiziniai pratimai skatina oksidacinį stresą, kas didiną nuovargį ir raumenų ląstelių pažeidimus, gali sutrikdyti imuninės sistemos būklę, kenkia baltymams, nukleino rūgštims, sukelia ląstelių membranų lipidų perosikdaciją. Vitaminas C slopina audinių ir kolageno degeneraciją, veikia drauge su kitais organizmą saugančiais vitaminais ir mineralais. Be to, ištvermės atletams, kurių raciono pagrindą sudaro riebalai, fizinės veiklos metu vykstant riebiųjų rūgščių oksidacijai suvartojamas didelis deguonies kiekis atsako už didelį laisvųjų radikalų atsiradimą.
Paprastai laisvuosius radikalus neutralizuoja ląstelėse gaminami antioksidantai. Taip pat jų gaunama su maistu – tai vitaminai E ir C, polifenoliai, flavanoidai ir t.t. Įrodyta, kad antioksidantai šunų ėdale riboja oksidacinio streso faktorius ląstelėse, gali pagelbėti ląstelių medžiagų apykaitos atkūrimui bei pagerinti tinklainės funkcijas ir sumažinti refrakcijos klaidas (pagerinti regą). Tačiau dalis tyrimų nepatvirtino maistinių antioksidantų naudos raumenims, tad kol kas jų vartojimas sportiniams šunims nėra vertinamas vienareikšmiškai. Buvo iškelta hipotezė, kad antioksidantų kokteiliai turi gebėjimą efektyviau (negu vienas agentas) sumažinti laisvųjų radikalų žalą.
Askorbo rūgšties koncentracija per 1,5 val. trukmės šunų kinkinių lenktynes serume sumažėja daugiau kaip 50 proc., tad manoma, kad gali būti naudinga šio vitamino duoti papildomai. Panašus sumažėjimas pastebėtas tarp lenktyninių greihaundų (iki 1,8 – 2,8 mg/l). Kasdien jiems duodant 1 g askorbo rūgšties, serumo koncentracija grįžta arčiau normalios (5-6 mg/l). Tirta, ar didelė dozė (1 g) askorbo rūgšties gali paveikti greihaundų sportinius gebėjimus ir oksidacinį stresą. Tyrimo metu 4 savaičių laikotarpiu viena grupė negavo jokių papildų, kiti gavo 1 g geriamo askorbato po bėgimo, trečia – tokį pat kiekį, tik prieš bėgimą. Šunys bėgdavo du kartus per savaitę po 500 m. Praėjus valandai po bėgimo treniruotės, kraujyje didžiausia askorbo rūgšties koncentracija buvo tų šunų, kurie papildo gavo iki bėgimo. Tačiau tie patys šunys bėgo ir 0,2 s lėčiau. Tyrimų su kitais gyvūnais metu paaiškėjo, kad didelės dozės vitamino C taip pat gali pabloginti rezultatus. Su žmonėmis tyrimai nėra vienareikšmiai, tačiau dažniausiai rezultatai pablogėja. Tikėtina, kad su pablogėjusiais rezultatais susijusios didesnės dozės. Taigi vitamino C papildų galutinė nauda sportuojantiems šunims dar nežinoma ir paprastai jis nerekomenduojamas, ypač sprinteriams.
Bandymų su kinkinių šunimis metu pastebėta, kad jiems duodant vitamino C, užkertamas kelias plazmos askorbato sumažėjimui. Dėl neoptimalios šio vitamino būklės sumažėja darbingumas, kurį galima normalizuoti organizme atkuriant jo atsargas. Žmonėms mažesnis vitamino C kiekis susijęs su mažesne VO2max verte fizinių pratimų metu, ką papildai šiek tiek padidina. Vitaminai C ir E neturi įtakos raumenų jėgai po jėgos treniruočių ir nespartina raumenų augimo. Manoma, kad arba laisvieji radikalai nedalyvaujant atsigavimo procese po sunkių ištvermės pratimų, arba kad vitamino C preparatų davus po fizinės veiklos, organizmas nesugeba jų pristatyti į reikiamas vietas taip greitai, kad tai pagerintų atsigavimą, nors ilgalaikis vitamino C papildų davimas po fizinio krūvio šiek tiek sumažina raumenų skausmą ir pagerina jų funkcijas. Tikėtina, kad reguliarūs fiziniai pratimai nepadidina vitamino C poreikio. Papildant sportinių šunų racioną antioksidantais, svarbu nepamiršti, kad didelės vieno antioksidanto dozės iš tikrųjų gali turėti prooksidacinį poveikį, todėl jų reikėtų vengti - vitaminai E, vitaminas C ir selenas veikia sinergiškai.
Ar vitaminas C gali pakenkti?
Vitaminas C saugus, kadangi yra tirpus vandenyje, jo pertekus nėra absorbuojamas bei greit išsiskiria su šlapimu. Didesnis kiekis gali bloginti virškinimą, ypač jei išgeriama nevalgius, sukelti viduriavimą. Tačiau natrio ar kalio askorbatas tokio poveikio neturi.
Vitamino C perteklius iš organizmo šalinamas oksalatų pavidalu. Paprastai šis vandenyje tirpus vitaminas neturi neigiamo šalutinio poveikio, tačiau išimtis gali būti gyvūnai, turintys polinkį į kalcio oksalato kristalų ir akmenų susidarymą šlapime. skorbo rūgšties perteklius su šlapimu išsiskiria oksalatų pavidalu, o didelė oksalatų koncentracija gali prisidėti prie kalcio oksalato akmenų susidarymo šlapimo takuose, ypač jeigu šuo jau turi tam polinkį. Šlapimo pūslės akmenų susidarymas toks daugialypis, kad pagrindinį dėmesį visada reikia skirti kristalų tipui ir šlapimo pH. Pvz., kartais šlapimo „rūgštinimas“ naudingas ir vitaminas C gali būti naudingas, o kitais atvejais jis gali tik pabloginti situaciją.
Kai kurių tyrimų duomenimis, vitamino C perteklius lemia hiperkalcemiją, uždelstą kaulų remodeliavimąsi ir lėtina kremzlių brendimą. Be to, itin didelės vitamino C dozės gali padidinti oksidacinį stresą ir vėliau sukelti ląstelių mirtį.
Vitaminas C ir šunų skeleto problemos
Praktika augančių šunų racioną papildyti askorbo rūgštimi atsirado po vieno tyrimo. Ten lygintas hipertrofinės osteodistrofijos (HOD) išsivystymas jauniems šunims ir kaulų sutrikimai, susiję su žmonių skorbutu (vitamino C trūkumu). HOD dažniausiai pasireiškia didelėms ir milžiniškoms šunų veislėms (dogams, senbernarams, bokseriams, Česapiko įlankos retriveriams, airių seteriams, vokiečių aviganiams, Labradoro retriveriams), jai būdinga sulėtėjusi kaulų rezorbcija. Paveikti keturkojai patiria skausmus ir patinimus ilgųjų kaulų galuose, pradeda šlubuoti, retkarčiais karščiuoja, kartais praranda apetitą. Pirmiausia paveikiami sparčiai augantys šunys, pirmieji požymiai pastebimi jiems esant 3 – 6 mėn. amžiaus. Radiografiniai šunų, sergančių HOD, ir žmonių, sergančių skorbutu, tyrimai vaizduoja gan panašius kaulų pažeidimus. Vėliau nustatyta, kad šunims, kenčiantiems nuo HOD, plazmoje ir serume sumažėja askorbo rūgšties kiekis. Dėl to pradėta teorizuoti, kad askorbo rūgštis atsakinga už augančių šunų HOD vystymąsi. Tačiau HOD būdinga osteopetrozė, apimanti perteklinį kaulų nusėdimą metafizėse bei perioste ir sulėtėjusią kaulų rezorbciją. Skorbutas, kita vertus, yra osteoporozinė būklė, apimanti kaulų demineralizaciją, kurią sukelia sutrikęs kolageno susidarymas. Tai rimtas skirtumas, tad abi būklės nėra tas pats sutrikimas.
Vėliau atlikus papildomus tyrimus, kur askorbo rūgšties poveikis tyrinėtas gydant HOD, neaptikta jokios naudos kaulų sveikatai. Tiriant augančius Labradoro retriverius, kasdien nuo nujunkymo iki 4,5 mėn. amžiaus jiems duota po 500 mg askorbo rūgšties. Tai neturėjo jokios įtakos skeleto sutrikimų atsiradimui. Abi tyrime dalyvavusių šunų grupės šertos labai skaniu, daug energijos turinčiu ėdalu pagal laisvo pasirinkimo režimą. Tiek papildo gavusiems, tiek negavusiems šunims atsirado skeleto pažeidimų, susijusių su HOD. Be to, askorbo papildų gavusiems šunims pastebėtas didesnis cirkuliuojančio kalcio kiekis serume. Manoma, kad ši „santykinė hiperkalcemija“ galėjo sukelti padidėjusį kalcitonino kiekį. Nuolatinis hiperkalcitoninizmas gali prisidėti prie kaulų pokyčių, galinčių jauniems šunims sukelti skeleto sutrikimus. Išvadoje teigiama, kad papildomai besivystantiems šunims duodant askorbo rūgšties, ji neturės prevencinio poveikio ar net gali paskatinti kai kurių skeleto pažeidimų riziką. Kaip ir daug kitų besivystantiems šunims būdingų skeleto ligų, HOD greičiausiai išsivysto dėl per "geros" mitybos, pagreitinančios augimo tempus, o ne dėl askorbo rūgšties trūkumo.
Nors pirmiausia askorbo rūgšties papildai sieti būtent su HOD, vėliau ši asociacija labai išplito ir kituose reikaluose. Dabar vitaminas C itin siejamas su klubų displazijos ir osteochondrozės prevencija. Kai kurių tyrimų duomenimis, vitamino C papildai gali užkirsti kelią kaulų retėjimui. Daug veisėjų ir kitų specialistų, siekdami užkirsti kelią šių ligų atsiradimui, augančių šunų racioną papildo askorbo rūgštimi, kartais labai dideliais kiekiais. Tačiau nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad augantiems šunims duodami askorbo rūgšties papildai gali užkirsti kelią kurio nors iš šių sutrikimų vystymuisi.
Vieno tyrimo duomenimis, dietinis vitaminas C ir natrio hialuronato injekcija sumažino uždegimą ir sąnarių skausmą, sustiprino kolageno sintezę ir pašalino radiologinius požymius, susijusius su pradinėmis šunų hipertrofinės osteodistrofijos fazėmis. Šį teigiamą poveikį galėjo lemti padidėjusi kaulų mineralizacija, kurią parodė sumažėjęs kalcio ir fosforo kiekis serume bei sumažėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas. Tačiau vien tik su maistu vartojamo vitamino C poveikis nebuvo įvertintas atskirai.
Kadangi vitamino C įtaka sveikai kolageno sintezei gerai žinoma, anksčiau manyta, kad tokie papildai dideliais kiekiais gali saugoti nuo klubo sąnarių displazijos. Tačiau atliekant kontroliuojamus klinikinius tyrimus, šios teorijos nepavyko patvirtinti. Susižavėjimas vitaminu C displaziją gydančiomis galiomis itin padidėjo po 1976 metų tyrimo, kuriame dalyvavo aštuonios vokiečių aviganių vados nuo displazinių ar duodančių dispalzikus tėvų. Deja, tyrimas nebuvo tęstinis. 16 megadozių askorbato buvo skiriama patelėms (2–4 gramai natrio askorbato kasdien) ir jaunikliams (iki 3 savaičių gimimo-kalcio ir vitamino E papildas; 3 nuo savaitės iki 4 mėnesių-500 gramų askorbato per dieną; Nuo 4 mėnesių iki 1,5–2,0 metų-1–2 gramai askorbato per dieną). Tyrėjų teigimu, nė vienam jaunikliui neišsivystė displazija. Tyrime dalyvavę veisėjai buvo įsitikinę, kad šuniukams displazija neišsivystys, jei askorbato terapiją taikys ir nauji šeimininkai. Deja, tolesnių tyrimų nebuvo. Išties yra mažai rimtų įrodymų, leidžiančių manyti, kad papildymas askorbatu gali užkirsti kelią šunų klubo displazijai arba ją palengvinti ir dabar tyrėjai savo darbuose sutartinai teigia, kad didelės su maistu gaunamo vitamino C dozės kontroliuojamoje klinikinėje aplinkoje teorijos nepatvirtino. Tad didelės vitamino C dozės neturėtų būti laikomos pagrindine problemos profilaktika ar gydymo terapija.
Gali būti, kad tokie papildai gali mažinti skausmą ir uždegimą jau esant displazijai. Vitamino E ir kalcio askorbato papildai nėra naudingi esant ūminiams simptomams, bet jei vartojami kasdien ir nuosekliai, gali sumažinti uždegimą be žalingo šalutinio poveikio. Tokiu atveju rekomenduojama maždaug 80 IU vitamino E ir 50 mg vitamino C, mažesniems šunims proporcingai mažiau, didesniems – daugiau. Kito tyrimo metu 6 mėnesius tris kartus per dieną šunims buvo duodama 30 mg/kg kūno svorio poliaskorbato. Maždaug 77 procentams gydytų šunų po šešių mėnesių pastebėtas ryškus pagerėjimas, o 32 šunims iš 45, kuriems diagnozuota klubo sąnario displazija, simptomai dingo jau po savaitės. Poliaskorbatas - mineralizuota vitamino C forma, padedanti absorbuotis ir susilaikyti audiniuose, o dėl neutralaus pH nesukelianti skrandžio problemų. Kalcio askorbatas - kita vitamino C forma, vartojamas drauge su vitaminu E, taip pat laikomas naudingu mažinant displaziją lydinčius uždegiminius procesus. Šioje formoje vitaminą C kaulai pasisavina kartu su kalciu.
Vitamino C dozavimas bei formos
Daugiausia vitamino C turi citrusiniai vaisiai, kiviai, brokoliai, Briuselio kopūstai, žaliosios paprikos ir braškės. Dėl ilgo laikymo (sandėliavimo) ar virimo maisto produktuose vitamino C kiekis mažėja. Gyvulinės kilmės maiste šio vitamino nedaug. 100 gramų žalių vištienos kepenų jo yra 17,9 mg, virtose - 2,7 mg. Karvės piene - 1 mg/ 100 g. Verdant daržovės vitamino C jose sumažėja apie 60 proc., tačiau brokoliai virimo metu šį vitaminą gali išlaikyti ilgiau nei dauguma kitų daržovių.
Šio vitamino rekomendacijos labai skiriasi, nei žmonės, nei šunys nėra išimtis. Žmonėms įvairios organizacijos siūlo skirtingus vitamino C kiekius - nuo 40 mg iki 110 mg per dieną. Leistina didžiausia paros norma suaugusiems žmonėms - 2000 mg dienai. Reikia turėti omenyje, kad organizmas ne taip efektyviai pasisavina vitaminą C, kai jo dozė viršija 1000 mg, o jo perteklių pašalina su šlapimu. Žmogui per dieną suvartojant 30 – 180 mg vitamino C, jo absorbuojama 70 – 90 proc., o jei dozė padidinama, absorbcija sumažėja iki mažiau kaip 50 proc. Norint, kad vitamino C plazmos koncentracija būtų pastovi, jį reikia vartoti kelis kartus dienoje. Po didelės dozės (1g) žmonėms koncentracija padidėja per porą valandų, tačiau į pradinę padėtį grįžta po 6 valandų.
Šunims ir katėms paprastai siūlomos tik terapinės dozės. Reikia turėti omenyje ir tai, kad vidutinis šuo per dieną pasigamina apie 40 mg vit C 1 kilogramui savo kūno svorio. Todėl šuniui padoria palaikomąja doze laikomas vitamino C papildymas tokia pačia doze. Ją galima tiksliai paskaičiuoti pagal gyvūno kūno masę. Atsižvelgiant į kitus iššūkius, kaip varžybos, užteršta aplinka, ligos ir t.t., galima galvoti apie dozės didinimą.
Kai kurie autoriai priklausomai nuo kamuojančių problemų siūlo skirtingas vitamino C dozes, pvz., susiduriant su užteršta aplinka 100 – 500 mg (priklausomai nuo gyvūno dydžio); sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis mažiems šunims 125 - 500 mg, vidutiniams 250 - 1500 mg, dideliems 500 - 1500 mg; Esant artritui, mažiems šunims 250 - 500 mg, dideliems 500 - 1000 mg; esant odos alergijoms mažiems šunims 125 mg, vidutiniams ir dideliems iki 750 mg.
Daugeliu atveju šunims duodama askorbo rūgštis, kuri paprastai ir apibūdinama kaip vitaminas C. Tai natūraliai susiformuojanti vitamino C forma, kristalų pavidalo organinė rūgštis, kurios pH 2,5 – 3. Ši forma dažniausiai naudojama žmonėms skirtuose papilduose. Deja, ši vitamino C forma ir prasčiausiai pasisavinama, be to, didesnės jos dozės šunims gali sukelti viduriavimą. Dėl to jei augintiniams askorbo rūgšties tenka duoti didesnes dozes, jos padalinamos ir sušeriamos per kelis kartus. Taip pat esant dideliam vitamino C poreikiui (pvz., kai kuriais atvejais šuniui gali prireikti 4000 mg), galima ieškoti optimaliausios dozės konkrečiam atvejui ją didinant iki viduriavimo pasireiškimo, o tada mažinant po 100 mg kol ši problema liausis.
Askorbilo palmitatas - aliejuje tirpi vitamino C forma, veikianti sinergistiškai su kitais antoksidantais. Ši forma lyginant su askorbo rūgštimi pasisavina 3 kartus geriau, tačiau ir kainuoja daugiau.
Kalcio askorbatas ir natrio askorbatas - švelniausios vitamino C formos, sukeliančios mažiausiai šalutinių poveikių. Paprastai kokybiškų papildų gamintojai naudoja šias vitamino C formas. Kalcio askorbatas, kurio pH neutralus, duoda geriausius rezultatus lengvinant artrito simptomus. Ester C kalcio askorbatas pasitelktas daugelyje tyrimų su arkliais bei šunimis, taip pat pasižymi neutraliu pH ir nesukelia virškinimo trakto sutrikimų.
Natrio askorbatas lengvai prieinamas, jo pH neutralus. Jis lengvai pasisavinamas, nedirgina žarnyno, o jo perteklius lengvai pašalinamas nepažeidžiant inkstų. Natrio askorbatas - geriausias pasirinkimas kainos, biologinio prieinamumo ir veiksmingumo atžvilgiu.
Paskutiniu metu nemažai šunų augintojų mėgsta grįžti į natūralesnius vitamino C šaltinius, tad atsiranda papildų, kurių sudėtyje yra erškėtuogių, šaltalankių, juodųjų serbentų ar indiškųjų lapainių.
Kalbant apie labai dideles vitamino C dozes siekiant išvengti skeleto ligų šunims, ypač augantiems - praktiškesni ir labiau mokslu paremti būdai apima selektyvią veisimo praktiką, pagal kurią problemų turintys gyvūnai pašalinami iš veisimo, šuniukų vidutinio augimo tempo skatinimą ir šėrimą aukštos kokybės, subalansuotas ėdalais, kuriuose yra optimalus baltymų kiekis.
Trumpai:
- Šunims vitaminas C nėra būtinas.
- Vitaminas C skatina žaizdų gijimą ir kolageno sintezę, yra svarbus imunitetui, teigiamai veikia kraujagyslių endotelio funkcijas ir t.t.
- Vitaminas C – antioksidantas. Fiziniai pratimai skatina oksidacinį stresą, jų metu susidaro laisvieji radikalai su kuriais šis vitaminas “kovoja”, kas svarbu ištvermės atletams.
- Kasdien prieš treniruotę sportiniams šunims duodant vitamino C papildų, jo koncentracija kraujyje atsistato, tačiau tai sulėtina sprinterius.
- Vitamino C nauda sporte vis dar neįrodyta, paprastai jis nerekomenduojamas, ypač sprinto šunims.
- Vitaminas C – saugus, tačiau dideli jo (ypač askorbo rūgšties) kiekiai sukelia viduravimą. Dėl įtakos šlapimo trakto sutrikimams iki galo nesutariama.
- Greičiausiai optimalu, kad šuo kasdien gautų 40 mg vit C /1 kg savo kūno svorio.
- Kalcio askorbatas ir natrio askorbatas – neutralaus pH, lengvai pasisavinamos, virškinimo trakto nedirginančios, tačiau brangesnės vitamino C formos.
- Nors vitaminas C naudingas nuo klubų sąnarių displazijos kenčiantiems šunims, jo prevencinė nauda neįrodyta.
