Sportinių ir darbinių šunų mityba

Sportuojančių ir dirbančių šunų energijos bei baltymų poreikiai gali stipriai skirtis nuo paprastų namų augintinių. Dėl to aktyvių šunų racionas turi būti individualiai pritaikytas, jų pašaro kiekis apskaičiuojamas naudojant remiantis 9 balų kūno kondicijos lentelėmis, o maisto medžiagų poreikiai kartais gali būti labai specifiniai. Paprastai parenkant optimaliausią šėrimo strategiją, fiziškai aktyvūs šunys pagal atliekamas veiklas skirstomi į tipus:

  • Mažo intensyvumo, ilgai trunkanti veikla (ilgų distancijų kinkinių šunys);
  • Vidutinio intensyvumo, vidutinės ir ilgos trukmės veikla (policijos šunys, medžiokliniai, paieškos ir gelbėjimo šunys, svorio (grandinės) tempimas lauke);
  • Didelio intensyvumo, trumpa veikla (sprintas, vikrumo varžybos, svorio (vežimo) tempimas).

Be to, siekiant kuo geresnių keturkojo sportininko funkcijų, būtina atsižvelgti ne tik į faktinius mitybos poreikius, bet ir į kitus veiksnius.

Energijos šaltiniai fizinės veiklos metu

Fizinio krūvio metu raumenims kaip kuras reikalingas adenozino trifosfatas ATP. Jis išgaunamas iš skirtingų šaltinių, jo gali būti raumenyse (endogeniniai šaltiniai ) ir kituose organuose (egzogeniniai šaltiniai). Kai deguonis prieinamas, ląstelių mitochondrijose vyksta aerobinis metabolizmas (glikogeno, riebalų rūgščių ir aminorūgščių oksidacija), jei deguonies nėra - citoplazmoje vyksta anaerobinis metabolizmas. Kuris kuro šaltinis bus naudojamas, lemia veiklos tipas, intensyvumas bei šuns būklė ir maisto medžiagų poreikis.

Yra keturi svarbūs energijos gamybos keliai - kreatino fosfatas Cr-P ir glikolizė, vykstantys be deguonies, angliavandenių oksidacija bei riebalų oksidacija, galima tik esant prieinamam deguoniui. Pirmieji du būdai ATP gali generuoti iš endogeninių kaupimosi vietų raumenyse per pirmąsias aktyvumo sekundes (Cr-P) arba minutes (glikogenas), todėl yra labai svarbūs atliekant trumpus, intensyvius pratrimus kaip sprintas ir svorio tempimas. Angliavandenių ir riebalų rūgščių oksidacija raumenis suteiks energijos per ilgesnį laiko tarpą (valandas), tad yra svarbiausias energijos šaltinis atliekant mažo ir vidutinio intensyvumo veiklas kaip medžioklė, dalyvavimas vikrumo varžybose, talkinimas policininkams ar rogių traukimas.

Fizinio krūvio metu taip pat susidaro šalutiniai produktai - šiluma, rūgštys (CO2 ir pieno rūgštis), laisvieji radikalai. Šuo išleidžia šilumą lekuodamas, CO2 netenkama per inkstų sistemą ar kvėpavimo takus. Anaerobinė pieno rūgšties gamyba apriboja raumenų funkcionalumą, nes nepakankamas pH slopina raumenų fermentus. Kai šuns organizmas nebegali prarasti šilumos pertekliaus, jo kūno temperatūra pakyla, sumažėja raumenų funkcionalumas. Nuolatinės treniruotės didina ne tik endogeninį raumenų medžiagų kaupimo pajėgumą, bet ir mitochondrijų skaičių raumenų ląstelėse ir bendrą plaučių talpą bei šuns galimybes atlikti pageidautiną veiklą.

Kaip reikia šerti darbinį šunį?

Darbinio šuns turimas gauti pašaro kiekis ir tipas priklauso nuo įvairių elementų. Tai apima darbo intensyvumą ir trukmę, aplinkos veiksnius kaip temperatūra (ne tik veiklos laikotarpio, bet ir atsigavimo/poilsio metu), reljefą ir gyvūno temperamentą. Galima bandyti numatyti kalorijų sąnaudas treniruočių ir mankštos metu įvertinant atliekamo darbo greitį ir intensyvumą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į atstumą, kurį šuo nukeliaus.

Nors kaip atspirties tašką galima naudoti tam tikras gaires, kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas atskiru atveju. 9 taškų kūno kondicijos skalė yra pagrindinis fizinis etalonas apskaičiuojant pašarų kiekį. Šunims, atliekantiems mažo ar vidutinio intensyvumo pratrimus, reikia siekti formos, atitinkančios 4 ar 5 taškus („normali kondicija“), o štai atliekantiems didelio intensyvumo pratimus turėtų būti siekiama 3 - 4 taškų kondicijos (nuo „liesas“ iki „normalus“).

Didelio ir vidutinio intensyvumo veikla užsiimantiems šunims paprastai nereikia energijos, dvigubai viršijančios pagrindinės medžiagų apykaitos (PMA) poreikius, kai mažo intensyvumo, tačiau ilgai trunkančius pratimus varžybų sezono metu atliekantiems šunims gali reikėti ir 6 x PMA.  Toks energijos poreikių kintamumas taip pat turi įtakos pagrindiniams energijos šaltiniams. Didelio ir vidutinio intensyvumo veikla užsiimantiems gyvūnams energiją tiekti turi tiek virškinami angliavandeniai, tiek riebalai, o šunims, užsiimantiems mažiau intensyvia veikla, svarbiausias energijos šaltinis turi būti riebalai ir nereikšmingas virškinamų angliavandenių kiekis. Skirtingai nuo kitų sportininkų rūšių (žmonų ir žirgų), kur įrodytas greitas glikogeno atsargų papildymas po treniruotės, tyrimų su šunimis rezultatai prieštaringi. Vis dėlto žinios apie raumenų fiziologiją leidžia daryti prielaidą, kad didelio ir vidutinio intensyvumo veikla užsiimantys šunys fizinio krūvio metu sunaudos dalį savo glikogeno atsargų, kurios idealiu atveju turi būti kuo efektyviau papildytos. Dėl to rekomenduojama, kad dalį šių šunų ėdalo sudarytų virškinami angliavandeniai. Didelio intensyvumo veikla užsiimantys šunys 40 proc. ar daugiau kalorijų turėtų gauti iš NFE (frakcijos, kuriose yra cukrų ir krakmolo), kai sportuojantiems vidutiniu intensyvumu NEF turi sudaryti 15 – 40 proc. raciono energetinės vertės. Esant tinkamam treniruočių kiekiui ir tipui, glikogeno atsargas galima padidinti pagerinant našumą ir atitolinant acidozės atsiradimą.

Ėdalo kiekis, kurį kasdien gali suvartoti tokie gyvūnai kaip kinkinių šunys, yra ribojantis veiksnys, tad 60 proc. šių keturkojų gaunamos energijos turėtų sudaryti riebalai, kurių energijos tankis labai didelis. Dėl to (ir dėl finansinių priežasčių) kai kurie savininkai jiems ruoš racioną, sudarytą iš termiškai neapdorotų produktų. Tokių ėdalų privalumai ir trūkumai plačiai apžvelgti literatūroje ir tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau neriekia visiškai ignoruoti užterštumo bakterijomis rizikos. Toks racionas privalo būti subalansuotas jį papildant reikalingais vitaminais, mineralais ir mikroelementais bei atsižvelgiant į tai, kaip kai kurių jų pasisavinimą paveiks didelis riebalų kiekis pašare.

Darbinių šunų baltymų poreikiai taip pat skirtingi. Treniruočių ir veiklos metu baltymų apyvarta išauga, nors ir sunku įvertinti kiek. Baltymų suvartojimo rekomendacijos skirtingoms fizinės veiklos intensyvumo kategorijoms nėra skirtingos - šunų, kurių veikla labai ir vidutiniškai intensyvi bei neilgai trunkanti, racione iš aukštos kokybės šaltinių išgauti baltymai turi sudaryti 24 - 28 proc., o tų, kurie atlieka ilgalaikius vidutinio ar žemo intensyvumo pratimus, baltymai turi sudaryti daugiau kaip 30 proc. raciono. Paprastai tokio baltymų kiekio turi pakakti, kad būtų patenkinti šuns anabolinių procesų poreikiai, o nebaltyminiai energijos šaltiniai patenkins energijos poreikius.

Ką galima pasakyti apie kitus veiksnius?

Atsižvelgiant į kvėpavimo takų ir inkstų sistemos svarbą, siekiant optimalios organizmo veiklos fizinio krūvio metu bei po jo, negalima pamiršti vandens svarbos.  Paprastai šviežias geriamas vanduo turi būti tiekiamas visada kai tik įmanoma prieš treniruotę, jos metu ir po jos. Vienintelė išimtis - sprinto šunys, kuriems prieš bėgimą kartais neduodama vandens siekiant sumažinti balastą. Intensyvios veiklos metu bei iškart po jos negalima leisti šuniui vienu ypu išgerti didelio vandens kiekio.

Kitas svarbus dalykas - ėdalo virškinamumas. Jei pašaro virškinamumas didelis, šuniui reikia jo mažesnio kiekio, taip pat susidaro mažiau išmatų. Rekomenduojamas sausų medžiagų virškinamumas -  daugiau kaip 80 proc.

Atliekant tam tikrą didelio ir vidutinio intensyvumo veiklą dalis glikogeno atsargų (ar net visos) gali būti išeikvota, tad šunims, dalyvaujantiems kelių dienų veiklose, angliavandenių papildai po fizinės veiklos gali padėti papildyti jų „sandėlius“.  

Kaip ir vykstant kitiems organizmo procesams,  fizinių pratimų metu susidaro laisvieji radikalai. Paprastai juos neutralizuoja antioksidantai - vitaminai C ir E, selenas, tačiau kai laisvųjų radikalų daugėja, atsiranda oksidacinis stresas. Žmonių sportininkams tai pasireiškia kaip lėtinė raumenų liga – pervargimas. Dėl to rekomenduojami antioksidantų papildai, nepamirštant, kad didelės vieno antioksidanto dozės gali turėti prooksdacinį efektą, tad jų reikia vengti. Pirmenybė turi būti teikiama mažesnėms kelių antioksidantų dozėms, nes vitaminai Cir E bei selenas veikia sinergiškai.

Rekomenduojami antioksidantų kiekiai darbiniams šunims:

  • Vitaminas E > 500 IU/kg DM
  • Vitaminas C 150-250 mg/kg DM
  • Selenas 0.5-1.3 mg/kg DM

Šėrimo strategijos

Pateikiame įvairius veiksnius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti dėliojant šuns racioną:

Didelio intensyvumo, trumpalaikė fizinė veikla

  • Nedidelės PMA viršijimas (iki 25 proc.);
  • Pagrindinis energijos šaltinis - virškinami angliavandeniai;
  • Maistas ir užkandžiai duodami likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki pratimų (kad būtų išvengta stipraus gliukozės kiekio kraujyje kritimo);
  • Laisvas priėjimas prie vandens, išskyrus prieš pat pasirodymą;
  • Užkandžiai su daug angliavandenių praėjus 30 min. nuo veiklos, siekiant pagerinti glikogeno pasisavinimą.

Vidutinio intensyvumo vidutinės - ilgos trukmės fizinė veikla

  • Maisto kiekis priklauso nuo įveikto atstumo, tad būtina dažnai vertinti kūno kondiciją;
  • Energijos šaltinis - tiek virškinami angliavandeniai, tiek riebalai. Kuo ilgiau trunka pratimai, tuo didesnę dalį turi sudaryti riebalai;
  • Didinant riebalų kiekį komercinius pašarus galima papildyti augaliniais aliejais. Vienas šauktas (15 ml) aliejaus  450 gramų ėdalo riebalų kiekį padidina 3 procentais. Tačiau yra nuomonių, kad augaliniai aliejai šunims yra netikęs energijos šaltinis (išksyrus kokosų aliejų), tad dauguma renkasi gyvūninės kilmės riebalus arba specialiai paruoštus, lengvai dozuojamus energijos suteikiančius papildus su dideliu riebalų kiekiu;
  • Laisvas priėjimas prie vandens bet kuriuo metu;
  • Užkandžių galima duoti mankštos arba pertraukų metu, likus 15 min iki fizinės veiklos;
  • Racionas turi būti keičiamas bent 6 savaitės iki naujo sezono.

Žemo intensyvumo, ilgos trukmės fizinė veikla

  • Reikalingas pašarų kiekis priklauso nuo įveikto atstumo, dažnai reikia vertinti kūno kondiciją;
  • Riebalai - pagrindinis energijos šaltinis (sudaro daugiau kaip 60 proc. visų kalorijų);
  • Apsvarstykite galimybę į namuose paruoštus ėdalus pridėti vitaminų ir mineralų;
  • Laisvas priėjimas prie vandens bet kuriuo metu;
  • Maitinti po fizinės veiklos, užkandžiai galimi veiklos metu ir po jos;
  • Steatorėja ir sumažėjas maisto skanumas rodo, kad riebalų tolerancija buvo viršyta.

Kaip šerti šuniuką- būsimą darbinį šunį?

Norėtųsi trumpai paminėti ir šuniukus, kurie ateityje bus darbiniai šunys, kadangi aplinkos ir mitybos veiksniai gali labai paveikti augančio gyvūno būsimus sportinius rezultatus. Visų pirma, šuniukai turi būti šeriami jiems tinkamu racionu, sukurtu specialiai atsižvelgiant į jų svorį (arba koks jis bus suaugus). Didelių veislių šuniukams reikia mažiau kalorijų ir kalcio, kad jie galėtų išlaikyti liekną kūną, neturėtų antsvorio ar neaugtų pernelyg greitai. To nepadarius, galima osteochondrozė, skeleto anomalijos ir klubų sąnarių displazija.

Iki skeleto augimas liausis, reikėtų vengti didelio intensyvumo treniruočių, tačiau dinamiško augimo metu galima organizuoti mažo intensyvumo/poveikio treniruotes.

Vienas tyrimas  parodė, kad teigiamą poveikį ankstyvam rezultatyvumui ir elgesio treniruotėms duoda dokozaheksaeno rūgšties davimas šuniukams iki 1 metų. Šiuo klausimu reikia atlikti daugiau tyrimų, kadangi tyrime naudotas racionas buvo papildytas ir kitomis maistinėmis medžiagomi, glainčiomis teigiamai paveikti mokymosi gebėjimus bei atmintį (vitaminas E, taurinas, cholinas, L karnitinas).