Apie socialines šunų baimes

2020 metai suomiams kaip reta darbingi – jie paskelbė jau du tyrimus apie šunų elgesio problemas. Vienas jų – apie socialines mūsų augintinių baimes, su kurio rezultatais galite susipažinti šiame straipsnyje. Socialinės baimės – tikrai dažna šunų elgesio problema, ji pasireiškia kaip nepažįstamų žmonių ar šunų bijojimas. Ši bėda susijusi su keliais veiksniais, tarp jų – miesto aplinka, bloga šuniuko socializacija, blogas užimtumas (retas dalyvavimas treniruotėse ir kitose veiklose), mažas dydis, moteriška lytis, kastracija ir genetika. Pasigilinkime labiau: kas daro didelę įtaką socialinių baimių atsiradimui?

Bloga socializacija ir per ilgas užsisėdėjimas su mama

Daugybė žinduolių, tarp jų ir šunys, turi jautrų periodą, kurio metu nervų sistema nesubrendusi ir imli išoriniams dirgikliams. Tai, ką patiria 3 - 14 sav. amžiaus šuniukai, turi daug įtakos visam likusiam jų gyvenimui. Taigi, visai nekeista, būdami 7 – 16 savaičių amžiaus bailūs šunys buvo prasčiau socializuoti lyginant su drąsesniais.

Paprastai šuniukai nujunkomi ir į naujus namus iškeliauja būdami 7 – 8 sav. amžiaus. (Lietuvoje oficialiai tai daryti leidžiama nuo 8 sav. amžiaus). Tai jautrus socializacijos laikotarpis, tad pirmosios savaitės naujuose namuose būna ypatingai svarbios. Šunys, nuo mamos atskirti vyresni kaip 8 sav. amžiaus, dažniau bijo nepažįstamų žmonių lyginant su tais, kurie buvo nujunkyti 7 – 8 sav. amžiaus. Taip gali būti dėl to, kad vėliau į naujus namus iškeliavę šunyčiai jautriu periodu patiria mažiau socializacijos negu šuniukai, iškeliavę anksčiau. Kaip žinia, dažnai veisėjui neįmanoma tinkamai atlikti socializaciją, ypač esant didelei vadai ir namie gyvenant dar keliems šunims, kurie taip pat reikalauja dėmesio. Turbūt daug kas yra pastebėję ir tai, kad savame kieme drąsiai lakstę šuniukai naujose vietose būna kur kas baikštesni. Tačiau netinkama socializacija ir vėlyvas nujunkymo amžiaus ryšys taip pat gali „rodyti“ problemiškesnius šuniukus – bailiukai naujų namų gali ieškoti ilgiau, baikščiau besielgiantys taip pat rečiau susitinka su naujais žmonėmis. Nepaisant to, ankstesniais tyrimais jau buvo įrodyta, kad normaliam socialiniam elgesiui būtina ankstyva socializacija, ir kad iki 12 sav. nuo mamos atskirti šuniukui būna drąsesni negu nujunkyti vėliau.

Kai kurių veislių atstovai bailesni

Kalbant apie veisles, Ispanijos vandens šunys ir Šetlando aviganiai dažniausiai bijo tiek nepažįstamų žmonių, tiek šunų, o va tarp airių kviečiaspalvių terjerų pastebėta mažiausia baimių rizika. Kai kurios veislės kaip čihuahua ar borderkoliai bijo tik nepažįstamų šunų, o miniatiūriniai šnauceriai prisibijo tik žmonių. Senesniuose tyrimuose taip pat pastebėta, kad kai kurios veislės bailesnės už kitas. Paprastai bailiukams dažniausiai priskiriami čihuahua, Džeko Raselo terjerai, Romanijos vandens šunys ir Šetlando aviganiai. Vokiečių aviganiai, auksaspalviai ir Labradoro retirveriai bei Stafordšyro bulterjerai laikomi mažiau baimių turinčiomis veislėmis.

Maži šunys bijo dažniau

Maži šunys labiau linkę bijoti kitų šunų ir nepažįstamų žmonių negu dideli. Jau anksčiau buvo pastebėta, kad mažėjant šuns dydžiui, jo baimės auga, o didesni šunys būna drąsesni.

Mažesni šunys gali bijoti dėl santykinio dydžių skirtumo. Be to, jie gali būti nepakankamai gerai išauklėti ir socializuoti, nes nedidelius keturkojus vis viena nėra labai sunku valdyti, net jeigu jie ir elgiasi blogai ar nenuspėjamai. Tad nepageidaujamas mažų šunų elgesys gali būti dažniau toleruojamas. Kūno dydis gali būti susijęs ir su šuns reaktyvumu bei tolerancija stresui. Nepaisant to, kad bailiausioms veislėms priklauso maži šunys, pati veislė yra svarbesnė už kūno dydį. Tai pabrėžia genetikos įtaką elgesio problemoms. 

Ar miestų šunys tikrai turi daugiau problemų?

Gyvenama apklinka siejama su socialinėmis baimėmis – miesto aplinkoje gyvenantys keturkojai kitų šunų ir nepažįstamų žmonių bijo labiau negu gyvenantys kaimo vietovėse. Anksčiau šunų elgesio ir aplinkos ryšys nebuvo tirtas, tačiau tyrimai su žmonėmis parodė, kad mieste (lyginant su kaimo vietovėmis) psichinių sutrikimų tikimybė didesnė. Deja, tyrimų rezultatai kiek nenuoseklūs, o šių asociacijų priežastys ir mechanizmai vis dar neatskleisti. Gali būti nemažai tai lemiančių veiksnių – mityba, aplinkos toksinai, stresas, socialinė izoliacija. Kadangi šunys dalijasi aplinka su mumis, panašūs veiksniai gali veikti ir juos. Be to, miesto aplinka pilna įvairių dirgiklių, tokių kaip staigus triukšmas, kurie gali paskatinti su baime susijusias bei kitas problemas. Kaime gyvenantys šunys dėl mažesnio gyventojų tankio rečiau susitinka su kitais šunimis ir žmonėmis. Kadangi duomenų vis dar trūksta, negalima daryti rimtų išvadų apie pastebėtą miesto aplinkos ir didesnio šunų baimių ryšį.

Dresūros, treniruočių, fizinės veiklos, bendrų užsiėmimų svarba

Rečiau treniruojami bei mažiau veiklų turintys šunys dažniau būna bailūs. Bent retkarčiais ar kartą savaitėje kokių nors užsiėmimų turintys šunys rečiau kenčia nuo su baime susijusių problemų. Baimė taip pat susijusi su kasdienio fizinio aktyvumo trūkumu. Keturkojai, kurie fiziškai aktyvūs būna mažiau kaip 2 val. per dieną, būna bailesni negu tokios veiklos gaunantys daugiau kaip 3 val. dienoje. Senesnių tyrimų duomenimis, per mažai fizinės veiklos susiję su jautrumu triukšmui ir nepažįstamų žmonių bijojimu.

Tiek įvairios veiklos, tiek aktyvus gyvenimas gali patenkinti specifinius šunų poreikius, kas padeda sumažinti stresą. Dėl to aktyviau gyvenantys šunys geriau susidoroja su sudėtingais atvejais ir gyvenimo iššūkiais. Tyrimų duomenimis, socialinis ir aplinkos praturtinimas kartu su mankšta pagerina šunų gerovę šunidėse. Taip pat aktyviau gyvenantys šunys gali priprasti prie daugybės dirgiklių. Įvairių veiklų turintis keturkojis, savaime suprantama, daugiau bendrauja su šeimininku – stiprėja jų tarpusavio ryšys, gyvūnas jaučiasi saugesnis šeimininko akivaizdoje, tad rodo mažiau baimių. Kita vertus, jei šuo bailus, šeimininkas gali nenorėti su juo užsiiminėti, kadangi išsigandęs šuo elgiasi nenuspėjamai ir tiek gyvūnas, tiek žmogus jaučiasi blogai.

Patelės ir kastruoti keturkojai bailesni

Daugelio tyrimų duomenimis, patelės bailesnės už patinus. Be to, kastruoti (jei tiksliau – gyvūnai, kuriems atlikta gonadektomija, bet paprastumo dėlei vadinkime tai kastracija) keturkojai dažniau bijo kitų šunų ir nepažįstamų žmonų. Be to, nekastruoti patinai drąsesni negu nekastruotos patelės, o va tarp kastruotų gyvūnų lyčių skirtumų nebelieka. Kalbant vien apie nepažįstamų žmonių baimę, nepastebėta jokios lyties ar kastracijos įtakos.

Ankstesnių tyrimų metu kastracija, nors ir siūloma kaip įvairių bėdų sprendimo variantas, įvertinta kaip keleto probleminių elgesių rizikos veiksnys, galbūt dėl hormoninių pokyčių. Kol kas dar nežinoma, ar būtent kastracija sukelia problemas, ar šunys, pasižymintys nepageidaujamu elgesiu, dažniau iškastruojami.

Baimės retėja su amžiumi

Vyresni šunys ne tokie bailūs lyginant su jaunais, o baimių tikimybė sumažėja po 6 metų. Tiesa, su amžiumi susijusių tyrimų duomenys nėra vienareikšmiai. Baimių mažėjimas su amžiumi rodo, kad šunys gali priprasti prie dirgiklių ir kurti strategijas, kaip susitvarkyti tokiose situacijose. Be to, bailių šunų savininkai gali išmokti vengti situacijų, kur šuo jaučiasi nepatogiai.

 

Siūlau atkreipti dėmesį ir į didelį bei labai šviežią (2020 m.) Suomijoje atliktą tyrimą apie probleminį mūsų augintinių elgesį. Jo metu dėmesys buvo sutelktas į septynių šunims būdingų elgesio bruožų epidemiologiją, vienas iš tų bruožų ir buvo baimės. Nustatyta, kad baimė – antras dažniausiai pasitaikantis elgesio bruožas (29 %). 38 % labai bailių šunų būdingas daugiau negu vienas baimės šaltinis. Paaiškėjo, kad 17 % šunų bijo kitų gentainių, 15 % - nepažįstamų žmonių, 11 % - naujų situacijų. Baimės dažniausios tarp 4 – 8 metų amžiaus šunų ir patelių. Daugiau apie tą tyrimą galite sužinoti čia: Naujausios įžvalgos apie šunų elgesio problemas.

 

 

Puurunen J, Hakanen E, Salonen MK, Mikkola S, Sulkama S, Araujo S & Lohi H; Inadequate socialisation, inactivity, and urban living environment are associated with social fearfulness in pet dogs.  Scientific Reports volume 10, Article number: 3527 (2020)