Elgsena ir auklėjimas

  • 2013 gruodį Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos žurnalas (The Journal of the American Veterinary Medical Association) parengė išsamiausią žmonių mirčių dėl šunų įkandimų tyrimą nuo tų laikų, kai šią sritį pradėta tyrinėti aštuntajame dešimtmetyje. Jis grindžiamas naujausiais metodais, kurie anksčiau tokio tipo tyrimuose nebūdavo naudojami. Tyrimo autoriai nustatė kelis veiksnius, turėsiančius padėti išvengti žiaurių nelaimių. Ekspertai jau dešimtmečius teikia teikia šunų auginimo ir veisimo rekomendacijas, kaip sumažinti šunų įkandimų ir su tuo susijusių sužalojimų skaičių. Šis...
  • Vieni šunys  nuolankūs, kiti lepūs, vieni nešioja drabužius ir apgaubiami meile, kiti daug ir sunkiai dirba. David Blouin, sociologas iš Indianos Universiteto, teigia, kad santykius tarp šunų ir žmonių galima suskirstyti į tris grupes. Nors kai kurie šunys gyvena prabangų gyvenimą, tarnauja kaip vaikų pakaitalas, jų gyvenimo aplinkybės gali kisti priklausomai nuo savininko gyvenimo etapo ir patirties. D.Blouin atliko interviu su 28 šunų savininkais. Jų požiūris į šunis suskirstytas į tris kategorijas:     humanistinis -  šunys labai vertinami, laikomi artimais...
  • Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams. Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...
  • Kaip šunys elgiasi, kai jų gebėjimas kontroliuoti save išsenka? Ar jie linkę įsivelti į pavojingas situacijas, ar atsitraukia? Pasak Holly Miller iš Lille Nord de France Universiteto, šunys, kuriems „pritrūksta“ savikontrolės, priima impulsyvesnius ir pavojingesnius sprendimus – kaip ir žmonės, tokiu atveju jie linkę į rizikingesnį elgesį. Siekdami išvengti pavojaus, žmonės stengiasi savarankiškai kontroliuoti savo elgesį. Kitu atveju jie pradeda elgtis impulsyviai, gali patekti į pavojingas situacijas (pvz., pėstieji neatsargiai eina per gatvę judriose vietose, paaugliai jungiasi prie...
  • Bailiu šunimi gali būti bet kokio amžiaus, dydžio ar veislės atstovas. Ta baimė gali svyruoti nuo lengvo diskomforto tam tikrose situacijose iki panikos ar bandymo įkąsti. Tokie šunys dažnai ištremiami į kiemą, papildo prieglaudų gyventojų gretas ar net būna numarinami. Šunys instinktyviai reaguoja į situacijas, kuriose jaučiasi nesaugūs. Dauguma pasirenka sustingimą ar pabėgimą, tačiau jeigu pabėgti galimybės nėra, nematydamas kitos išeities gyvūnas gali pulti. Išsigandęs šuo stengiasi atrodyti kuo mažesnis. Dažnai jo kūnas atrodo susikūprinęs, uodega pabrukta po užpakalinėmis kojomis,...
  • Daugelis žmonių įsigydami katę tikisi, kad ši bus rami, draugiška ir žaisminga tiek su šeimos nariais, tiek su svečiais. Suprantama, ką tik į naujus namus atgabentas kačiukas ar katė, kol pripras prie naujos aplinkos, pirmas kelias dienas ar net savaites gali elgtis bailiai – tai natūralu. Dauguma kačių į nežinomą triukšmą, žmones ar įvykius reaguoja atsargiai, tačiau anksčiau ar vėliau baimę vis tiek nugali smalsumas. Deja, kai kurios katės taip ir lieka bailiukėmis – jos bėga slėptis vos išgirdusios triukšmą ar kam nors atėjus į svečius. „Normalių namų“ gyventojus (ypač jei juose daugiau...
  • Daugumai triušiai asocijuojasi su iš prigimties meiliais ir draugiškais padarėliais. Todėl žmonės dažnai būna sukrėsti pirmą kartą pamatę, jog triušiai gali būti pikti. Juk šie gyvūnai – nedrąsūs ir mieli, bjaurus būdas bei aštrūs dantys visai nesiderina su jų įvaizdžiu. Tačiau į ranką kandantis ar savininkus po kambarį besivaikantis ilgaausis nėra labai neįprastas reiškinys. Šie gyvūnėliai gali būti agresyvūs, bet nereikia labai sunerimti - dauguma atvejų nėra beviltiški. Pikti ilgaausiai dažnai yra labai protingi gyvūnai. Kai jie gauna šiek tiek supratimo ir supranta keletą pagrindinių...
  • Kai šuniui nuobodu, jo elgesys gali tapti nenuspėjamu ir visa griaunančiu. Turbūt teko pajausti, ką reiškia grįžus namo rasti „padarytą“ naują remontą, apkramtytus batus, sudraskytas knygas arba grindis, nusėtas tualetinio popieriaus „konfeti“. Šunims reikia skatinimo, kuris verčia juos improvizuoti ir susigalvoti „naujus žaislus“iš to, ką randa, kad nebebūtų nuobodu. Gyvenant šiuolaikiniu tempu, nemažai šeimininkų tai tampa dažna ir sunkia problema, tačiau yra sprendimas: duoti savo augintiniui tokius žaislus, kurie ilgam užimtų visą jų dėmesį, sutelktų energiją ir pareikalautų mąstymo –...
  • Šunys mėgsta žaisti nuo mažų dienų. Žaidimų metu jie bėgioja, šokinėja, vaikosi, kandžiojasi, imasi ir panašiai. Žaidimo metu viskas atliekama dėl smagumo. Manoma, kad toks elgesys, itin paplitęs tarp mažų šuniukų, svarbus vėlesnio gyvenimo elgsenai. Juk žaidimai – svarbi šunų bendravimo forma. Žaidimų dėka šuniukas išmoksta bendrauti su gentainiais, perskaityti ir siųsti kūno bei garsnius signalus, išsiaiškinti vietą hierarchinėje struktūroje... Žaisdami šunys išeikvoja energijos perteklių, bendrauja su šeimininku, mankština raumenis, sąnarius, patiria gerų emocijų, užsigrūdina fiziškai....
  • Katės uodegoje yra apie 10 proc. visų jos kaulų – iki 20 slankstelių. Šie maži kauliukai apsupti raumenų, kurie leidžia tai katės puošmenai atlikti įvairius smulkius judesius - tad nekeista, jog ši kūno dalis yra puikus Jūsų augintinės nuotaikos „barometras“. Beje, naminė katė – vienintelė savo šeimos atstovė, gebanti uodegą laikyti vertikaliai tuo metu, kai eina. Uodegą vizginantis šuo paprastai būna laimingas ar mėgaujasi kokia nors veikla. Uodegą vizginanti katė greičiausiai bus kažkuo nepatenkinta – dažniausiai taip rodomas stresas ar įspėjama, kad katytei trūksta erdvės. Supykus katė...