Elgsena ir auklėjimas

  • Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes.   Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar  jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
  • Šunys bendravimui naudoja kūno kalbą. Apie gyvūno ketinimus galima pasakyti stebint visą jo kūną. Bendravimas turi tris pagrindines funkcijas - pirmoji susijusi su emocijomis, antroji – su socialiniais ryšiais, trečioji – su poreikių ir norų reiškimu. Su mumis šunys bendrauja pasitelkdami savo kūną, tad kiekvienam šeimininkui reikėtų šį tą žinoti apie jų kūno kalbą. Jei šuo laimingas ir patenkintas, atpalaiduotais raumenimis, jo svoris vienodai pasiskirstęs ant visų galūnių, o dydis „nepakitęs“. Jei šuo bijo, jis susikūprina, bando atrodyti kuo mažesnis. Nuolankus šuo labai panašus į...
  • Agresija - įvairialypė sąvoka, siauresne prasme tai yra ketinimas pakenkti arba veiksmas, kuriuo siekiama padidinti santykinį socialinį dominavimą, nors iš esmės gali būti apibrėžta ir kaip elgesys, kitam sukeliantis skausmą ir žalą. Tyrimai parodė, kad įvairių gyvūnų agresyviame elgesyje svarbu  tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių kompleksas, tačiau genetinis agresijos pagrindas vis dar labai menkai suvokiamas. Šunų agresija - visiems šios rūšies atstovams bendras elgesys. Veislės standartas paprastai pasako, ar kokia nors agresija yra bendra veislei ir kokiu mastu toji agresija...
  • Gyvūnų elgesio ekspertų atlikti tyrimai ginčija prieš kai kurias veisles nukreiptus teisės aktus, kurie atseit skirti apsaugoti visuomenei nuo „pavojingų” šunų. Linkolno Universiteto, esančio Jungtinėje Karalystėje, komanda padarė išvadą, kad dabartiniai teisės aktai, užuot iš tiesų saugoję žmones, jiems tik suteikia apgaulingą saugumo jausmą. Daktaras Tracey Clarke, profesoriai Daniel Mills ir Jonathan Cooper iš Linkolno gamtos mokslų fakulteto tyrė žmonių supratimo apie „tipišką elgesį”, siejamą su įvairiomis veislėmis, šaltinį. Profesorius Mills sako, kad ši darbas suteikia gerus...
  • Atrodo, visi puikiai žino, kokie yra dominavimo požymiai ir kaip su jais kovoti. Tačiau šunų elgesio problemos kaip nesibaigė, taip nesibaigia. Yra ir tokių žmonių, kurie, spjovę į visas teorijas, dažnai nusikalsta „dogmoms“, tačiau, kaip bebūtų keista, su augintiniais problemų neturi. Kokia to priežastis? Greičiausiai, ypač atsižvelgiant į naujausių tyrimų duomenis – neteisingas mūsų  požiūris į dominavimą ir šunų agresiją. Kaip žinia, stebėtinai daug šunų augintojų jaučia nerimą ar baimę dėl agresijos rūšies, vadinamos „dominavimo agresija“. Tačiau juk dominavimas - retai agresyvus...
  • Tą veiksmą žmonės vadina įvairiai. „Tursuoja“. „Dulkina“. „Kažką daro“. „Joja“. Esmė tokia – šuo imituoja lytinį aktą, dažniausiai su žmogaus koja arba ranka, kitu šunimi, pagalve ar žaisliuku. Mes, žmonės, esam paprasti – dauguma nusprendžia, kad šuniukui (ar kalytei) reikia partnerio. Šunininkai sako, kad taip augintiniai rodo dominavimą – tad reikia gyvūnėlį versti ant nugaros ir taip laikyti. Bet negi taip jau viskas paprasta? Negi kiekvienas „tursinimas“ reiškia, kad šuo  bando pasakyti, kad namų vadas - jis? Ypač kai tą patį jis „aiškina“ ir… pliušiniam meškiukui?..  ...
  • 2013 gruodį Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos žurnalas (The Journal of the American Veterinary Medical Association) parengė išsamiausią žmonių mirčių dėl šunų įkandimų tyrimą nuo tų laikų, kai šią sritį pradėta tyrinėti aštuntajame dešimtmetyje. Jis grindžiamas naujausiais metodais, kurie anksčiau tokio tipo tyrimuose nebūdavo naudojami. Tyrimo autoriai nustatė kelis veiksnius, turėsiančius padėti išvengti žiaurių nelaimių. Ekspertai jau dešimtmečius teikia teikia šunų auginimo ir veisimo rekomendacijas, kaip sumažinti šunų įkandimų ir su tuo susijusių sužalojimų skaičių. Šis...
  • Vieni šunys  nuolankūs, kiti lepūs, vieni nešioja drabužius ir apgaubiami meile, kiti daug ir sunkiai dirba. David Blouin, sociologas iš Indianos Universiteto, teigia, kad santykius tarp šunų ir žmonių galima suskirstyti į tris grupes. Nors kai kurie šunys gyvena prabangų gyvenimą, tarnauja kaip vaikų pakaitalas, jų gyvenimo aplinkybės gali kisti priklausomai nuo savininko gyvenimo etapo ir patirties. D.Blouin atliko interviu su 28 šunų savininkais. Jų požiūris į šunis suskirstytas į tris kategorijas:     humanistinis -  šunys labai vertinami, laikomi artimais...
  • Įniršio sindromas, arba idiopatinė agresija – sunki ir reta šunų elgesio problema, pakankamai dažnai klaidingai diagnozuojama ir painiojama su kitomis agresijos formomis. Problema plačiai tyrinėta 1970 – 1980 metais ir vienu metu bet koks staigios, sprogstamosios agresijos epizodas buvo žymimas kaip „įniršio sindromas“ - ypač jei pasireikšdavo spanielių tipo atstovams. Manoma, kad įniršio sindromas gali būti paveldimas. Australijoje atlikto įvairių agresijos rūšių tyrimo metu idiopatinė agresija sudarė 0.9 proc. visų agresijos atvejų. Tradiciškai šios agresijos „nešiotojais“ vadinami anglų...
  • Kaip šunys elgiasi, kai jų gebėjimas kontroliuoti save išsenka? Ar jie linkę įsivelti į pavojingas situacijas, ar atsitraukia? Pasak Holly Miller iš Lille Nord de France Universiteto, šunys, kuriems „pritrūksta“ savikontrolės, priima impulsyvesnius ir pavojingesnius sprendimus – kaip ir žmonės, tokiu atveju jie linkę į rizikingesnį elgesį. Siekdami išvengti pavojaus, žmonės stengiasi savarankiškai kontroliuoti savo elgesį. Kitu atveju jie pradeda elgtis impulsyviai, gali patekti į pavojingas situacijas (pvz., pėstieji neatsargiai eina per gatvę judriose vietose, paaugliai jungiasi prie...