-
Kartais katės elgiasi tikrai keistai. Dalis tų „savotiškumų“ niekam nekenkia, tačiau būna, kad tenka imtis korekcijų – paprastai tada, kai katė gali pakenkti sau ar kitiems. Vienas iš tokių paprastai nepageidaujamų elgesių – kai suaugusi kate žinda rūbus. Šią problemą turinčios katės itin dievina vilnonius megztinius, tačiau nespjauna ir bet kurią kitą medžiagą, kailį, žmonių rankas ar net savo kūnus – pvz., letenėles. Nereikia sakyti, kad tai gali tapti labai įkyriu įpročiu.
Kai kurioms katėms šis elgesys su laiku pranyksta, tačiau kitoms gali likti visam gyvenimui ar net...
-
Daugelis su šunimis dirbančių asmenų supranta švelnaus fizinio kontakto svarbą. Dauguma augintojų kasdien kalbina šunis, juos peikia ar giria ir dažnai glosto. Vieno nedidelio tyrimo metu mokslininkai vertino, ar šuniui didesnį įspūdį daro garsinis pargyrimas, ar paglostymas.
Irrr.. prizas atiteko glostymui.
Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmojo metu lyginti prieglaudinukai ir šeimininkus turintys šunys. Kiekvienas šuo su pavadėliu įvestas į kambarį, kuriame ant kėdžių sėdėjo du žmonės. Prieglaudinukų grupės atstovams teko susitikti su dviem svetimais žmonėmis, o šeimininkus turintiems...
-
Šunų dresūros ir auklėjimo klausimais dažnai nesutariama. Diskusijos vystosi nuo labai elementarių dalykų iki sudėtingų mokslinių frazių ar keiksmažodžių. Kartais net atrodo, kad kelių „skirtingų mokyklų“ atstovų susitikimas gali baigtis riaušėmis. Iš esmės galima skirti dvi kraštutines nesutarimų kryptis - „tradicinis“ smurto metodas ir „gerasis“ apdovanojimų būdas.
Dresūros istorija
Kai kurie itin humaniškų pažiūrų atstovai mano, kad atlygio pagrindas, operantinis sąlygojimas, klikeris ir kiti „stebuklai“ atsirado tik apie 1990 m., dėl ko jie laikomi naujais ir neįprastais. Iš tiesų...
-
Gerai žinoma, kad šunys, ypač jauni, stebi kitų šunų elgesį, renka naudingą informaciją ir mėgdžioja stebimųjų veiksmus (tai jie paveldėjo iš protėvių vilkų, kurių gebėjimai stebėti ir mėgdžioti itin išvysti). Dėl to šuniuko adaptacija namuose, kur jau gyvena taisykles žinantis senbuvis, bus paprastesnė.
Galima tikėtis, kad tokia stebėk – mokykis reakcija tikėtina ir mokant komandų. Šiame etape galima į užsiėmimą pasiimti abu šunis, jau patyrusiam duoti komandą ir tada šuniuką bandyti vilioti į tą pačią poziciją naudojantis skanėstu ar žaislu. Tačiau kartais būna taip, kad duodant komandas...
-
Dėmesio siekimo elgesys gali pasireikšti bet kokio amžiaus katei. Dažniausiai tai būdinga nuobodžiaujančioms ar daug laiko vienumoje turinčioms praleisti augintinėms. Iš esmės dėmesio siekimas gali būti įvarius, tačiau dažniausiai - labai užknisantis. Atrodo, kad tokia rainoji būna perskaičiusi „100 būdų kaip išvesti iš proto žmones“ vadovėlį ir kruopščiai naudojasi jo patarimais. Katės, kurioms trūksta dėmesio, gali:
miaukti;
nuolat šokinėti;
painiotis po kojomis;
vogti Jūsų daiktus;
kandžiotis (tai ne piktas, o slopinamas kandimas).
Dėmesio siekimo priežastys...
-
Drambliai, kasmet grįžtantys paglostyti dūlančių artimųjų kaulų. Ant kompaniono kūno galvą padėjusi antis. Nuo jauniklio neatsitraukianti žirafa. Dėl žuvusio gentainio liūdintys lemūrai. Po šeimininko mirties apetitą praradęs šuo. Nuo kačių iki delfinų - sielvartas pastebimas visoje gyvūnų karalystėje. Mūsų žmogiški gedėjimo būdai – labai unikalūs, tačiau šį gebėjimą žmogus dalijasi su kitomis rūšimis.
Mokslas visada vengė antropomorfizuoti gyvūnų elgesį, tačiau pastaruoju metu vis labiau pradedama domėtis jų emocijomis. Tyrimai aktyviai pradėti Jane Goodall ir Cynthia Moss dėka. Bėda ta,...
-
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio?
Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros?
Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
-
Dresūros metu skanėstai – paprastas ir efektyvus atlygis šuniui. Tačiau maistas – tiek vienas iš būdų elgesio tvirtinimui. Būna atvejų, kai nepageidaujama ar negalima maisto naudoti kaip atlygio, pasitaiko ir tokių situacijų, kur maistas nebūna geriausias skatinimas. Štai būdai, kuriais galite skatinti šunį vengdami skanukų:
Žaiskite su šunimi. Virvės traukimas ar kamuoliuko numetimas gali tapti puikiu atlygiu. Kiekvienas, užsiimantis aktyviu šunų sportu, žino žaislų ir žaidimų vertę. Tačiau žaislai ir žaidimai nebūtinai turi būti taikomi vien sportininkams. Žaidimas su augintiniu –...
-
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.
Jukios žiurkės
Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
-
Normalu, kad šuo susijaudina, kai ateina svečių ar kai ruošiatės lįsti laukan. Paprastai dauguma jų greit nusiramina, tačiau pernelyg nervingi šunys sunkiau kontroliuojami - jie per daug šokinėja, per daug loja, tampo pavadį, gali apsišlapinti iš laimės ir t.t. Be to, jie turi ir kitą bėdą - pernelyg greit pradeda nuobodžiauti, tad likę vieni siaubia namus.
Energingam, greit susijaudinančiam šuniui valdyti galima pasiūlyti du būdus: krūvį (tiek fizinis, tiek protinis) ir mokymą nusiraminti. Tai leidžia lengviau kontroliuoti jaudrumą, išskyrus tuos atvejus, kai problemos...
Kartais katės elgiasi tikrai keistai. Dalis tų „savotiškumų“ niekam nekenkia, tačiau būna, kad tenka imtis korekcijų – paprastai tada, kai katė gali pakenkti sau ar kitiems. Vienas iš tokių paprastai nepageidaujamų elgesių – kai suaugusi kate žinda rūbus. Šią problemą turinčios katės itin dievina vilnonius megztinius, tačiau nespjauna ir bet kurią kitą medžiagą, kailį, žmonių rankas ar net savo kūnus – pvz., letenėles. Nereikia sakyti, kad tai gali tapti labai įkyriu įpročiu. Kai kurioms katėms šis elgesys su laiku pranyksta, tačiau kitoms gali likti visam gyvenimui ar net...
Daugelis su šunimis dirbančių asmenų supranta švelnaus fizinio kontakto svarbą. Dauguma augintojų kasdien kalbina šunis, juos peikia ar giria ir dažnai glosto. Vieno nedidelio tyrimo metu mokslininkai vertino, ar šuniui didesnį įspūdį daro garsinis pargyrimas, ar paglostymas. Irrr.. prizas atiteko glostymui. Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmojo metu lyginti prieglaudinukai ir šeimininkus turintys šunys. Kiekvienas šuo su pavadėliu įvestas į kambarį, kuriame ant kėdžių sėdėjo du žmonės. Prieglaudinukų grupės atstovams teko susitikti su dviem svetimais žmonėmis, o šeimininkus turintiems...
Šunų dresūros ir auklėjimo klausimais dažnai nesutariama. Diskusijos vystosi nuo labai elementarių dalykų iki sudėtingų mokslinių frazių ar keiksmažodžių. Kartais net atrodo, kad kelių „skirtingų mokyklų“ atstovų susitikimas gali baigtis riaušėmis. Iš esmės galima skirti dvi kraštutines nesutarimų kryptis - „tradicinis“ smurto metodas ir „gerasis“ apdovanojimų būdas. Dresūros istorija Kai kurie itin humaniškų pažiūrų atstovai mano, kad atlygio pagrindas, operantinis sąlygojimas, klikeris ir kiti „stebuklai“ atsirado tik apie 1990 m., dėl ko jie laikomi naujais ir neįprastais. Iš tiesų...
Gerai žinoma, kad šunys, ypač jauni, stebi kitų šunų elgesį, renka naudingą informaciją ir mėgdžioja stebimųjų veiksmus (tai jie paveldėjo iš protėvių vilkų, kurių gebėjimai stebėti ir mėgdžioti itin išvysti). Dėl to šuniuko adaptacija namuose, kur jau gyvena taisykles žinantis senbuvis, bus paprastesnė. Galima tikėtis, kad tokia stebėk – mokykis reakcija tikėtina ir mokant komandų. Šiame etape galima į užsiėmimą pasiimti abu šunis, jau patyrusiam duoti komandą ir tada šuniuką bandyti vilioti į tą pačią poziciją naudojantis skanėstu ar žaislu. Tačiau kartais būna taip, kad duodant komandas...
Dėmesio siekimo elgesys gali pasireikšti bet kokio amžiaus katei. Dažniausiai tai būdinga nuobodžiaujančioms ar daug laiko vienumoje turinčioms praleisti augintinėms. Iš esmės dėmesio siekimas gali būti įvarius, tačiau dažniausiai - labai užknisantis. Atrodo, kad tokia rainoji būna perskaičiusi „100 būdų kaip išvesti iš proto žmones“ vadovėlį ir kruopščiai naudojasi jo patarimais. Katės, kurioms trūksta dėmesio, gali: miaukti; nuolat šokinėti; painiotis po kojomis; vogti Jūsų daiktus; kandžiotis (tai ne piktas, o slopinamas kandimas). Dėmesio siekimo priežastys...
Drambliai, kasmet grįžtantys paglostyti dūlančių artimųjų kaulų. Ant kompaniono kūno galvą padėjusi antis. Nuo jauniklio neatsitraukianti žirafa. Dėl žuvusio gentainio liūdintys lemūrai. Po šeimininko mirties apetitą praradęs šuo. Nuo kačių iki delfinų - sielvartas pastebimas visoje gyvūnų karalystėje. Mūsų žmogiški gedėjimo būdai – labai unikalūs, tačiau šį gebėjimą žmogus dalijasi su kitomis rūšimis. Mokslas visada vengė antropomorfizuoti gyvūnų elgesį, tačiau pastaruoju metu vis labiau pradedama domėtis jų emocijomis. Tyrimai aktyviai pradėti Jane Goodall ir Cynthia Moss dėka. Bėda ta,...
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio? Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros? Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
Dresūros metu skanėstai – paprastas ir efektyvus atlygis šuniui. Tačiau maistas – tiek vienas iš būdų elgesio tvirtinimui. Būna atvejų, kai nepageidaujama ar negalima maisto naudoti kaip atlygio, pasitaiko ir tokių situacijų, kur maistas nebūna geriausias skatinimas. Štai būdai, kuriais galite skatinti šunį vengdami skanukų: Žaiskite su šunimi. Virvės traukimas ar kamuoliuko numetimas gali tapti puikiu atlygiu. Kiekvienas, užsiimantis aktyviu šunų sportu, žino žaislų ir žaidimų vertę. Tačiau žaislai ir žaidimai nebūtinai turi būti taikomi vien sportininkams. Žaidimas su augintiniu –...
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti. Jukios žiurkės Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
Normalu, kad šuo susijaudina, kai ateina svečių ar kai ruošiatės lįsti laukan. Paprastai dauguma jų greit nusiramina, tačiau pernelyg nervingi šunys sunkiau kontroliuojami - jie per daug šokinėja, per daug loja, tampo pavadį, gali apsišlapinti iš laimės ir t.t. Be to, jie turi ir kitą bėdą - pernelyg greit pradeda nuobodžiauti, tad likę vieni siaubia namus. Energingam, greit susijaudinančiam šuniui valdyti galima pasiūlyti du būdus: krūvį (tiek fizinis, tiek protinis) ir mokymą nusiraminti. Tai leidžia lengviau kontroliuoti jaudrumą, išskyrus tuos atvejus, kai problemos...