Daugelis su šunimis dirbančių asmenų supranta švelnaus fizinio kontakto svarbą. Dauguma augintojų kasdien kalbina šunis, juos peikia ar giria ir dažnai glosto. Vieno nedidelio tyrimo metu mokslininkai vertino, ar šuniui didesnį įspūdį daro garsinis pargyrimas, ar paglostymas.
Irrr.. prizas atiteko glostymui.
Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmojo metu lyginti prieglaudinukai ir šeimininkus turintys šunys. Kiekvienas šuo su pavadėliu įvestas į kambarį, kuriame ant kėdžių sėdėjo du žmonės. Prieglaudinukų grupės atstovams teko susitikti su dviem svetimais žmonėmis, o šeimininkus turintiems vienu atveju - su dviem pašaliniais asmenimis, kitu – su šeimininku ir nepažįstamuoju. Vienas ant kėdės sėdintis asmuo šunį pagirdavo, kitas paglostydavo. Tada šunį paleisdavo ir matuodavo laiką, kurį jis skiria kiekvienam iš sėdinčiųjų. Šuo šmirinėdavo aplink, kol vienas asistentas jį vis girdavo (maždaug „ai koks gerutis“), o kitas glostydavo (neblokuodamas gyvūno gebėjimo judėti). Po to asistentai vaidmenimis pasikeisdavo. Laikas, kurį šuo praleisdavo prie kiekvieno asistento kėdės, kruopščiai matuotas.
Rezultatai buvo gana aiškūs ir tvirti - šunys visada norėdavo būti glostomi. Daugiau laiko jie praleido šalia glostančio asmens. Taip elgėsi net tada, kai „kalbintojas“ būdavo šeimininkas!
Antrojo eksperimento metu matuotas laikas, kurį šunys praleidžia prie asistento, kuris arba glosto, arba giria, arba visai nieko nedaro. Ir vėl visi šunys daugiau laiko praleisdavo su asistentu, kuris glostydavo, negu tuo, turis girdavo. Su kalbinančiuoju jie praleisdavo lygiai tiek pat laiko, kaip ir su nieko nedarančiu. Šie duomenys buvo nuoseklūs tiek su prieglaudiniais, tiek su šeimininkus turinčiais šunimis.
Šie rezultatai patvirtina nuomonę, kad glostymas – puikus pageidaujamo šuns elgesio skatinimas. Atsižvelgiant į vien gyrimo veiksmingumo tyrimų stoką galima teigti, kad glostymas tarnauja kaip besąlygiškas skatinantis stimulas, o balsas sudaro ryšį su kitais dirgikliais. Be to, glostymas sumažina streso hormono kortizolio ir padidina prolaktino ir oksitocino kiekius – o šie atsakingi už saugumo jausmą.
