Elgsena ir auklėjimas

  • Feromonai – organizme gaminami cheminiai junginiai, kuriais perduodama informacija kitiems tos pačios rūšies gyvūnams. Jie – vienas iš būdų bendrauti, yra itin svarbūs lytiniam elgesiui. Pvz., ovuliacijos ir rujos metu kalės makštyje gaminamas feromonas metil-p-hidroksibenzoatas lemia tokį stiprų patinų susidomėjimą kalėmis. Feromonus priima kietajame gomuryje esantis vomeronasalinis (Jakobsono) organas. Kraujagyslėms susitraukus, jis atsiveria ir į jį iš nosies ar burnos ertmės patenka oras. Feromonus norintis pajausti gyvūnas orą pumpuoja labai intensyviai. Tai vadinama Flehmeno reakcija,...
  • Užsisekite saugos diržą. Tepkitės kremu nuo saulės. Greičiausiai net jei nejaučiate jokios apčiuopiamos naudos, darote viską, kas reikalaujama - juk tai sumažina tikimybę žūti automobilio avarijoje ar mirti nuo vėžio. Nors nėra jokių garantijų, išskiriame įvairius pavojus ir kuriame nuo jų apsisaugoti skirtas strategijas. Viena iš rimtų užduočių yra ir "Išvengti šuns įkandimo". Šitos traumos nesmagios, tačiau jas visai neblogai išmanome – ypač sąlygas, dėl kurių galimi tie įkandimai. Kaip ir kovojant su bet kuriomis kitomis problemomis, galima imtis prevencinių priemonių, kurios turėtų mus...
  • Nors įstatymai teigia, kad šuniukus nuo kalės atskirti galima tik nuo 2 mėnesių amžiaus, vis dar nesutariama, kada tai geriausia padaryti. Vieniem atrodo, kad ne per anksti ir 6 savaitės, kiti į naujus namus išleidžia net pusmetinius šuniukus. Kiek žmonių – tiek nuomonių, tačiau atrodo, labiausiai viskas priklauso nuo to, kam šunytis bus skirtas, kaip gyvena veisėjo namuose ir kokiam žmogui atiteks. Geriausia šuniuką kuo ilgiau laikyti su mama Pirmomis gyvenimo dienomis šuniukų nervų sistema itin jautri aplinkos poveikiams. Graužikų ir primatų tyrimai įrodė, kad pirmoji patirtis (pvz.,...
  • Kartais katės elgiasi tikrai keistai. Dalis tų „savotiškumų“ niekam nekenkia, tačiau būna, kad tenka imtis korekcijų – paprastai tada, kai katė gali pakenkti sau ar kitiems. Vienas iš tokių paprastai nepageidaujamų elgesių – kai suaugusi kate žinda rūbus. Šią problemą turinčios katės itin dievina vilnonius megztinius, tačiau nespjauna ir  bet kurią kitą medžiagą, kailį, žmonių rankas ar net savo kūnus – pvz., letenėles.  Nereikia sakyti, kad tai gali tapti labai įkyriu įpročiu. Kai kurioms katėms šis elgesys su laiku pranyksta, tačiau kitoms gali likti visam gyvenimui ar net...
  • Daugelis su šunimis dirbančių asmenų supranta švelnaus fizinio kontakto svarbą. Dauguma augintojų kasdien kalbina šunis, juos peikia ar giria ir dažnai glosto. Vieno nedidelio tyrimo metu mokslininkai vertino, ar šuniui didesnį įspūdį daro garsinis pargyrimas, ar paglostymas. Irrr.. prizas atiteko glostymui. Buvo atlikti du eksperimentai. Pirmojo metu lyginti prieglaudinukai ir šeimininkus turintys šunys. Kiekvienas šuo su pavadėliu įvestas į kambarį, kuriame ant kėdžių sėdėjo du žmonės. Prieglaudinukų grupės atstovams teko susitikti su dviem svetimais žmonėmis, o šeimininkus turintiems...
  • Šunų dresūros ir auklėjimo klausimais dažnai nesutariama. Diskusijos vystosi nuo labai elementarių dalykų iki sudėtingų mokslinių frazių ar keiksmažodžių. Kartais net atrodo, kad kelių „skirtingų mokyklų“ atstovų susitikimas gali baigtis riaušėmis. Iš esmės galima skirti dvi kraštutines nesutarimų kryptis - „tradicinis“ smurto metodas ir „gerasis“ apdovanojimų būdas. Dresūros istorija Kai kurie itin humaniškų pažiūrų atstovai mano, kad atlygio pagrindas, operantinis sąlygojimas, klikeris ir kiti „stebuklai“ atsirado tik apie 1990 m., dėl ko jie laikomi naujais ir neįprastais. Iš tiesų...
  • Gerai žinoma, kad šunys, ypač jauni, stebi kitų šunų elgesį, renka naudingą informaciją ir mėgdžioja stebimųjų veiksmus (tai jie paveldėjo iš protėvių vilkų, kurių gebėjimai stebėti ir mėgdžioti itin išvysti). Dėl to šuniuko adaptacija namuose, kur jau gyvena taisykles žinantis senbuvis, bus paprastesnė. Galima tikėtis, kad tokia stebėk – mokykis reakcija tikėtina ir mokant komandų. Šiame etape galima į užsiėmimą pasiimti abu šunis, jau patyrusiam duoti komandą ir tada šuniuką bandyti vilioti į tą pačią poziciją naudojantis skanėstu ar žaislu. Tačiau kartais būna taip, kad duodant komandas...
  • Dėmesio siekimo elgesys gali pasireikšti bet kokio amžiaus katei. Dažniausiai tai būdinga nuobodžiaujančioms ar daug laiko vienumoje turinčioms praleisti augintinėms. Iš esmės dėmesio siekimas gali būti įvarius, tačiau dažniausiai - labai užknisantis. Atrodo, kad tokia rainoji būna perskaičiusi „100 būdų kaip išvesti iš proto žmones“ vadovėlį ir kruopščiai naudojasi jo patarimais. Katės, kurioms trūksta dėmesio, gali: miaukti; nuolat šokinėti; painiotis po kojomis; vogti Jūsų daiktus; kandžiotis (tai ne piktas, o slopinamas kandimas). Dėmesio siekimo priežastys...
  • Drambliai, kasmet grįžtantys paglostyti dūlančių artimųjų kaulų. Ant kompaniono kūno galvą padėjusi antis. Nuo jauniklio neatsitraukianti žirafa. Dėl žuvusio gentainio liūdintys lemūrai. Po šeimininko mirties apetitą praradęs šuo. Nuo kačių iki delfinų - sielvartas pastebimas visoje gyvūnų karalystėje. Mūsų žmogiški gedėjimo būdai – labai unikalūs, tačiau šį gebėjimą žmogus dalijasi su kitomis rūšimis. Mokslas visada vengė antropomorfizuoti gyvūnų elgesį, tačiau pastaruoju metu vis labiau pradedama domėtis jų emocijomis. Tyrimai aktyviai pradėti Jane Goodall ir Cynthia Moss dėka. Bėda ta,...
  • Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio? Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros? Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...