Elgsena ir auklėjimas

  • Kai šuniui nuobodu, jo elgesys gali tapti nenuspėjamu ir visa griaunančiu. Turbūt teko pajausti, ką reiškia grįžus namo rasti „padarytą“ naują remontą, apkramtytus batus, sudraskytas knygas arba grindis, nusėtas tualetinio popieriaus „konfeti“. Šunims reikia skatinimo, kuris verčia juos improvizuoti ir susigalvoti „naujus žaislus“iš to, ką randa, kad nebebūtų nuobodu. Gyvenant šiuolaikiniu tempu, nemažai šeimininkų tai tampa dažna ir sunkia problema, tačiau yra sprendimas: duoti savo augintiniui tokius žaislus, kurie ilgam užimtų visą jų dėmesį, sutelktų energiją ir pareikalautų mąstymo –...
  • Šunys mėgsta žaisti nuo mažų dienų. Žaidimų metu jie bėgioja, šokinėja, vaikosi, kandžiojasi, imasi ir panašiai. Žaidimo metu viskas atliekama dėl smagumo. Manoma, kad toks elgesys, itin paplitęs tarp mažų šuniukų, svarbus vėlesnio gyvenimo elgsenai. Juk žaidimai – svarbi šunų bendravimo forma. Žaidimų dėka šuniukas išmoksta bendrauti su gentainiais, perskaityti ir siųsti kūno bei garsnius signalus, išsiaiškinti vietą hierarchinėje struktūroje... Žaisdami šunys išeikvoja energijos perteklių, bendrauja su šeimininku, mankština raumenis, sąnarius, patiria gerų emocijų, užsigrūdina fiziškai....
  • Katės uodegoje yra apie 10 proc. visų jos kaulų – iki 20 slankstelių. Šie maži kauliukai apsupti raumenų, kurie leidžia tai katės puošmenai atlikti įvairius smulkius judesius - tad nekeista, jog ši kūno dalis yra puikus Jūsų augintinės nuotaikos „barometras“. Beje, naminė katė – vienintelė savo šeimos atstovė, gebanti uodegą laikyti vertikaliai tuo metu, kai eina. Uodegą vizginantis šuo paprastai būna laimingas ar mėgaujasi kokia nors veikla. Uodegą vizginanti katė greičiausiai bus kažkuo nepatenkinta – dažniausiai taip rodomas stresas ar įspėjama, kad katytei trūksta erdvės. Supykus katė...
  • Nors esame pripratę prie jaukaus ant kelių murkiančios katytės vaizdo, kai kurios katės būna tikras siaubas... Jei auginate dirglesnę pasikandžioti mėgstančią katytę arba sutrikęs už save kovojantis gyvūnas neseniai atsidūrė Jūsų namuose, šie patarimai gali padėti išvengti įkandimo. Venkite situacijų, kada Jūsų katė į glostymą reaguoja kąsdama. Žaiskite tik su žaislais. Niekada žaidimams nenaudokite savo rankų ar kojų. Jokia žmogaus kūno dalis katei ar kačiukui neturi asocijuotis su žaidimais. Jei pastebite, kad su žaislu dūkstanti katė pernelyg įsiaudrino, sustabdykite šią veiklą. Niekada...
  • Įdomu, ar narvuose laikomi žiurkėnai nuobodžiauja? Tai visai tikėtina, ypač jei tie graužikai nieko neveikia ištisą dieną. Taip skelbia Guelph Universiteto mokslininkai. Jie atliko pirmąjį mokslinį tyrimą, kurio dėka įrodė, kad uždaryti gyvūnai nuobodžiauja. Tyrimo autoriai tikisi, kad rezultatai skatins geresnes nelaisvėje auginamų gyvūnų laikymo sąlygas. Jau anksčiau svarstyta apie tai, kaip būtų galima įvertinti gyvūnų nuobodulį moksliškai, tačiau dabar pirmąjį kartą ši idėja įgyvendinta praktiškai. Žinoma, jog pastovioje, nesikeičiančioje aplinkoje (pvz. kalėjimuose) gyvenantys žmonės...
  • Ne tik žmonės vieni nuo kitų užsikrečia žiovuliu – lygiai taip pat žiovulį pasigauna ir šimpanzės, babuinai ir šunys. Žiovulio užkrečiamumui paaiškinti šiuo metu pasitelkiamos veidrodinių neuronų ir empatijos teorijos. Empatija vadinamas įsijautimas į kito jausmus, jo emocijų mėgdžiojimas. Ji sunkiai tiesiogiai išmatuojama, tačiau užkrečiamas žiovulys suteikia galimybę įvertinti empatijos atsaką. Veidrodiniai neuronai leidžia mums pajusti, kas nutinka kitam ir yra pagrindinis empatijos komponentas. Empatija šunims nesvetima – pavyzdžiui, mūsų keturkojai draugai gali nuo žmonių apsikrėsti...
  • Šunys ir vilkai genetiškai tokie panašūs, kad biologams suku suprasti, kodėl mūsų naminių numylėtinių giminaičiai taip ir liko neprijaukinami laukiniai gyvūnai. Masačiusetso Amherst Universiteto biologė Kathryn Lord teigia, kad skirtingas elgesys gali būti susijęs su pirmosiomis gyvūnų jutiminėmis patirtimis ir kritiniu socializacijos laikotarpiu. Iki šiol mažai žinota apie vilkų jauniklių jutimų vystymąsi, paprastai jis būdavo aiškinamas remiantis žiniomis apie šunis. Tai atrodo gana logiška, tačiau vis dėlto egzistuoja reikšmingi skirtumai vystantis šunų ir vilkų mažyliams, ypač tuo...
  • Šeškai - protingi gyvūnai, juos gan lengva mokinti. Svarbiausia – Jūsų kantrybė ir nuoseklumas. Mokymo metodai turi būti ne šabloniški, o pritaikyti atskirai asmenybei, tačiau tam tikri pagrindai yra bendri. Geriausia įsigyti jauną šešką ir auklėti jį nuo mažens. Pats svarbiausias auklėjimo periodas – 6-10 sav., kada galima įdiegti praktiškai visus įgūdžius. Sunkiausias periodas (kada šeškutis gali net „užmiršti“ ko išmokęs) – pirmi 5 – 8 jo gyvenimo mėnesiai, žinomi kaip lytinio brendimo periodas. Tuo laikotarpiu gyvūnas gali bandyti dominuoti. Paprastai tradiciškai patariama už neleistiną...
  • Pavadėlio tempimas - didelė problema. Yra daug šunų, trokštančių veržtis pirmyn, uostyti žolę ar kitų šunų užpakalius, o ne vaikščioti greta šeimininko. Neatsižvelgiant į priežastis, kodėl šuo tempia, visi šunys turi būti mokomi gražiai vaikščioti vedami pavadėliu. Šiame straipsnelyje galite susipažinti su keliais būdais, kurie turėtų padėti kovoti su nemaloniu šuns įpročiu tempti pavadį. Turite pasiekti, kad ėjimas netempiant pavadžio taptų šuns įpročiu. Šunys mokomi įvairiai. Vieni savininkai naudoja specialius antkaklius ar petnešas (tačiau dažnai šunys juos nuėmus vis viena tempia, arba...
  • Šunys sugeba atskirti kitus šunis – nepriklausomai kokia jų veislė – nuo laukinių gyvūnų ir žmonių bei geba juos grupuoti. Tai jei padaro remdamiesi vien vizualiniais ženklais – štai ką teigia prancūzų mokslininkai. Tos pačios rūšies individus suburia socialinis gyvenimas. Dėl to jie pradeda skirti panašumus, rodančius priklausymą tai pačiai rūšiai ir tam tikrai grupei. Iki šiol tyrimais įrodyta, kad kad kai kurie gyvūnai lengviau atpažįsta vaizdus ar asmenis, priklausančius jų rūšiai. Naminiai šunys turi didžiausią morfologinę įvairovę, lyginant su kitomis gyvūnų rūšimis. Užregistruota...