Kodėl kai kurių šunų veislių uždraudimai neapsaugo visuomenės?

Gyvūnų elgesio ekspertų atlikti tyrimai ginčija prieš kai kurias veisles nukreiptus teisės aktus, kurie atseit skirti apsaugoti visuomenei nuo „pavojingų” šunų. Linkolno Universiteto, esančio Jungtinėje Karalystėje, komanda padarė išvadą, kad dabartiniai teisės aktai, užuot iš tiesų saugoję žmones, jiems tik suteikia apgaulingą saugumo jausmą.

Daktaras Tracey Clarke, profesoriai Daniel Mills ir Jonathan Cooper iš Linkolno gamtos mokslų fakulteto tyrė žmonių supratimo apie „tipišką elgesį”, siejamą su įvairiomis veislėmis, šaltinį. Profesorius Mills sako, kad ši darbas suteikia gerus mokslinius įrodymus aiškinant, kodėl vyriausybės priimti teisės aktai, kaip ir turintys saugoti visuomenę, yra ne tik pasmerkti, bet ir suteikia klaidingą saugumo jausmą, kas situaciją gali tik padaryti dar blogesne.

Mokslininkai pritaikė teoriją, žinomą kaip kontaktinė hipotezė - sociologų ji naudojama siekiant suprasti rasistinius stereotipus ir kitų formų poveikio kilmę. Manoma, kad kai vienas su kitu sąveikauja kultūriškai įvairūs asmenys, prietarų, stereotipų ir diskriminacijos turi mažėti dėl didesnio teigiamų sąveikų skaičiaus. Iškelta teorija, kad žmonės, turintys mažiau kontakto su šunimis, bus labiau linkę pritarti su veislėmis susijusiems stereotipams. Išvados parodė, kad kontakto lygis ir išvados šiuo klausimu daro didžiausią įtaką.

Tyrėjai apklausė daugiau kaip 160 žmonių analizuodami, ar kontaktas su šunimis gali lemti jų požiūrį į populistinius su veislėmis susijusius stereotipus. Aptikti reikšmingi skirtumai tarp žmonių, auginusių šunis ar turėjusių su jais nuolatinį ryšį, ir neturėjusių šunų. Daugiau kaip pusė (45 proc.) respondentų, kurie teigė turintys patirties ar išmanymo apie šunis, nesutiko su teiginiu, kad kai kurios veislės yra agresyvesnės už kitas. Tik 15 proc. žmonių, neturinčių patirties su šunimis (ar turinčių labai mažai) tam pritarė.

Be to, daugiau kaip pusė „patyrusiųjų” respondentų manė, kad nėra pagrįstos priežasties egzistuoti prieš veisles nukreiptiems teisės aktams („agresyvių ar pavojingų šunų sąrašams”), o iš nepatyrusių respondentų taip galvojo tik 1 iš 10.

Rezultatai atitiko prognozes - kontakto su šunimis lygis ir kokybė labiausiai lemia populistinius su veislėmis susijusius stereotipus.

Elgsenos bruožų skirtumai veislės viduje beveik visada didesni negu skirtumai tarp veislių. Šuns elgesys bus būdingas veislei, tačiau visuomet bus nukrypimų - veislė ne vienintelis elgesį lemiantis kriterijus. Svarbu netgi žmonės, pasirenkantys tam tikras veisles. Daug lengviau prognozuoti žmonių trauką prie kai kurių veislių ir tam tikro elgesio formavimą.

Pastebėta, kad matomos šuns charakteristikos formuoja stiprų požiūrį į jo charakterį. Mažiau patirties su šunimis turintys žmonės kaip pavojingus išskiria ne tik bull tipo atstovus, bet ir labai raumeningus ar net trumpaplaukius šunis. Šuns priskyrimas tam tikrai grupei remiantis vien jo išvaizda skatina kai kurių žmonių grupių polinkį šunis naudoti kaip ginklus ar statuso simbolį. Tai iššaukia gyvūnų elgesį, kuris yra ne aplinkos, o ne genetinio poveikio rezultatas.

Tyrėjai mano, kad būtini tolesni moksliniai tyrimai siekiant pagerinti supratimą neigiamų veislių stereotipų ištakas. Tai galbūt pagelbėtų rengiant naujus teisės aktus.

 

Šaltinis:

Tracey Clarke, Jonathan Cooper, and Daniel Mills. Acculturation – Perceptions of breed differences in behavior of the dog (Canis familiaris) . Human-Animal Interaction Bulletin , December 2013 .