Kodėl šunys spardo žemę

Džekis, atidžiai išanalizavęs patvorį, susikaupęs pakelia koją, o po šios užduoties energingai ir visai džiugiai užpakalinėmis kojomis pradeda kapstyti žemę. Grumstai ir žolės lekia sutrikusiam šeimininkui į galvą. Kas čia atsitiko? Džekis bandė nusivalyti kojas? O gal slėpė šlapimą panašiai kaip tai daro katės (tiesiog neturi tiek patirties)? O gal dėl kažko supyko ant šeimininko ir nusprendė jį apmėtyti purvais?

Pasirodo, tokiam elgesiui yra keli paaiškinimai. Žinoma, Džekis kalbėti nemoka, tad asmeninio paaiškinimo iš jo nesulauksime. Tačiau galime daryti tam tikras prielaidas. Tad keletas šio įdomaus elgesio paaiškinimų:

Nosis – labai svarbus organas, dalyvaujantis daugybėje elgesio apraiškų nuo žemės iki kito gentainio uostymo. Purvo kapstymas po tuštinimosi nėra kvapo paskleidimas ar bandymas palaidoti veiklos pėdsakus. Su šia purvo audra paliekamas pranešimas. Šunys turi keletą kvapo liaukų (tarpupirščių liaukų, naudojamų žymėjimui ir signalams perduoti) ant kojų, tad spardydami žemę jie bando palikti specialų kvapą taip, kad kiti gentainiai jį galėtų aptikti. Tai gali leisti geriau suprasti, kodėl nerimą jaučiančių šunų pėdos prakaituoja – su prakaitu jie gali palikti perspėjimą kitiems.

Žinoma, šunų pasaulis sudarytas iš kvapų, tačiau akys jiems taip pat svarbios. Spardydamas žemes, šuo bando palikti ir tam tikras vizualines žymes. Žymės atkreipia kitų keturkojų dėmesį ir veikia kaip vizualūs žymekliai. Netgi manoma, kad šie ženklai gali veikti it tam tikra rodyklė, padedanti aptikti vietą, kurioje buvo nusišlapinta ar išsituštinta. Šis išdarkytas reljefas kartu su kvapu padeda suprasti, kad šuo čia tikrai lankėsi.

Purvo spardymas ne visada būna tuštinimosi ritualo dalis. Kaip ir daugybė kitų šuniškų reikalų, tai nėra nepajudinama taisyklė. Juk šunys - individai su savitu elgesiu. Šunų savininkai praneša, kad jų augintiniai kartais spardo purvą po žemės pauostymo toje vietoje, kur lankėsi kitas šuo. Tokiu atveju tikrai gali kilti minčių, kad šis elgesys yra bandymas užžymėti svetimą kvapą. Kai kurie šunys kapstosi susijaudinę (pvz., prieš žaidimą ar pasivaikščiojimą), toks elgesys dažnai vadinamas „laimės šokiu“. O ką galima pasakyti apie šunis, kurie kapsto žemę lodami? Tai dar vienas elgesys, kurį norint paaiškinti reikia daugiau tyrimų.