Tas pašėlęs šeškas...

Niekas nepaprieštaraus, kad šeškai – smagūs ir pasiutę padarėliai, dėl ko jie ir yra tokie įdomūs augintiniai. Tačiau kartais siausdami jie persistengia. Laimei, yra keletas būdų agresijai pažaboti.

Visų pirma, jei įsigijote šešką, atsiminkite, kad tai saviti gyvūnai. Apsvarstykite, ar norite aktyvaus ar tylaus gyvūno. Jei taip – šeškas ne jums.

Jeigu turite šešką ir jis elgiasi agresyviau negu pageidautumėt, svarbiausia numatyti, kada jo pyktis prasideda. Šeškai gali supykti dėl daugybės priežasčių, galinčių paveikti ir žmones – baimės, nusivylimo, alkio. Priežasčių išsiaiškinimas – pusiaukelę į problemos sprendimą. Pavyzdžiui, užtikrint, kad šeškas visad turėtų maisto ir vandens.

Gali būt, kad šeškas tinkamai neišauklėtas. Galite jį paimti už pakarpos ir pasakyti “ne”. Po karto ar dviejų šeškas turėtų suprasti, kas jums nepatinka. Svarbu - niekada jo nemuškite.

Jei šeškas dar mažas ir žaidžia labai agresyviai, galite naudoti dėmesio nukreipimo metodą. Palikit augintinį vieną, taip suteikdami jam galimybę nusiraminti. Grįžkite po kelių minučių – juk tik norite nukreipti dėmesį, o ne priversti šešką užmigti.

Gali būt, kad šeškas vienišas ar nuobodžiauja. Šiuo atveju geriausia apsauga nuo agresijos – Jūs. Paimkit jį iš narvo ir, priklausomai nuo situacijos, pažaiskit ar paglostykit. Kartais glostydami šeško kailį galit jį pakutenti. Galit su juo žaisti, tačiau galynėtis nustokit kai tik pradeda kandžiotis.

Galit pasiūlyti šeškui konkretų žaislą (tai geriau, negu kad jis išsirinktų Jūsų rūbus ar sofą). Galima parinkti bet kokį objektą, kurį šeškas mėgsta. Tik žiūrėkit, kad su žaislu šeškas negalėtų susižeisti.

Dar vienas būdas atitraukti šešką nuo bjauraus elgesio – vesti jį pasivaikščioti. Kraštovaizdžio pokyčiai ir geras palakstymas sumažina stresą.

Mes visi esame saviti, tad galimas ir kitas variantas – gal šeškas visai nenori begalės dėmesio, o tiesiog trokšta ilgiau pabūti vienas.

Kraštutiniais atvejais agresija gali būti piktnaudžiavimo požymis. Jei šeškas priglaustas, jei tik įmanoma, konsultuokitės su jo globėjais. Nuvežkit jį pas veterinarą įvertinti, ar nėra kokių sužalojimų, ligų.

Bandykit kuo daugiau sužinoti apie šeškų auklėjimą... arba tiesiog išmokti gyventi su bjauriu šešku. Visi gyvūnai turi savitų bruožų, tad galbūt Jūsiškis tiesiog „pasiutęs“ iš prigimties.