Straipsniai

  • Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Tas garsas... - kiekvienas, kuriam teko su juo susidurti, patvirtins, kad jis tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi? ...
  • Lojimas – dažnai šunų skleidžiamas garsas. Žinoma, loja ne tik mūsų augintiniai – tai daro ir irklakojai, lapės ir vilkai. Vilkai, kitaip negu šunys, loja retai. Lojimas jų atveju dažniausiai pastebimas socialiniame kovos ar bandymo apsisaugoti kontekste. Šunų lojimas turi ryškų socialinį atspalvį ir gali būti labai įvarius. Atrodo, tai – viena iš daugybės adaptacijų gyvenant su žmonėmis. Manoma...
  • Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta  chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas. Galima išskirti dvi pagrindines anestezijos rūšis – bendroji anestezija, trumpiau žinoma kaip narkozė, ir sedacija. Bendrinė anestezija yra dirbtinai...
  • Nusprendėte, kad ilgai nebūnate namie, o Jūsų katė nuobodžiauja, tad su draugija jai būtų smagiau. Ir štai – namuose jau dvi katės. Tačiau senbuvė nekenčia naujokės. Nepatikėsit, bet taip greičiausiai yra dėl to, kad ji tiesiog bijo... Nauji įnamiai senbuvei katei dažnai sukelia vengimo reakciją. Tokia situacija gali greitai persiversti į bandymus išgąsdinti (pasišiaušimas, šnypštimas, urzgimas...
  • Tempimo alopecija (traction alopecia) arba išplikimas sutinkama tarp ilaplaukių šunų, kurių kailio priežiūrai naudojami specialūs papuošimai (pvz., gumutės plaukams). Per daug stipriai užveržus gumutę ir (arba) ilgai jas nešiojant tame odos plotelyje (paprastai tai būna galva arba ausys) pasireiškia išemija (plaukų folikulai nepakankamai aprūpinami krauju) ir gali atsirasti aškiai apriboti...
  • ‎Dirofiliariozė – liga, kuria gali užsikrėsti kai kurie plėšrūnai – šunys, katės, šeškai, vilkai, lapės ir t.t. Dirofiliariozę platina kraujasiurbiai uodai, Europoje dažniausiai Aedes vexans, Culex pipiens pipiens, Aedes albopictus. Nors žmonės gali užsikrėsti, jie tėra atsitiktiniai šeimininkai, tad kirminai jų kūnuose nepasiekia suaugėlių stadijos ir žūva neužbaigę ciklo. Žmonių organizme...
  • Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t....
  • Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų. Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai...
  • Degeneracinė sąnarių liga, dar žinoma kaip osteoartritas (arba tiesiog artritas) – sekinanti liga, galinti paliesti įvairias gyvūnų rūšis, tarp jų ir žmones. Tarp šunų artritas ganėtinai dažnas, jis pasireiškia sumažėjusiu mobilumu, įvairiais uždegimais bei skausmais. Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių...
  • Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti. Išties mintis...