-
Siekiant optimaliai su šunimi susikalbėti namuose/sporte/dresūroje/darbe, rekomenduojama vengti tam tikrų socilainių klaidų, kurių dalis galimos ir žmonėms bendraujant tarpusavyje. Šiuo atveju itin svarbu išankstinė nuomonė ar stereotipai. Pvz., į svorio tempimo treniruotę atėjus pinčeriui, galima išankstinė nuomonė – „tai per gležnas šuo“, „jo psichika per silpna“, kas gali paveikti požiūrį į...
-
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų:
Kailis šunis saugo nuo šalčio.
Ne visi šunys lygūs...
-
Kai kurios katės žiemą turi storesnį, putlesnį kailio sluoksnį, tai būdinga ir daugumai gyvenančių lauke – taip jos prisitaiko prie atšiauresnių sąlygų. Tai priklauso ir nuo nuolatinės augintinės „šukuosenos“ - štai Norvegijos miškų katė turi puikų kailį ir jai žiema ne tokia baisi, tačiau Siamo katė atėjus šalčiams gali truputį nuliūsti.
Pasiūlykite katei šiltą vietą
Kalbant apie šaltį,...
-
Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai.
Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite...
-
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis...
-
1. Šerti katę šunų pašaru
Šita praktika gan dažna. Iš esmės taip lengviau – ypač jei namie gyvena keli keturkojai. Tiesiog iš to paties maišo paskirstai ėdalą (arba gyvūnai patys pasirenka dubenėlį, iš kurio ės). Deja, toks racionas gali sukelti sveikatos problemas. Daugumoje įprastų šunų ėdalų nėra pakankamai baltymų, patenkinančių kačių fiziologinius poreikius. Be to, šunų pašarai nepapildyti...
-
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.
Mokslininkai emocijas...
-
Alpakos
Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių...
-
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.
Žmogaus elgesys veikia šuns elgesį ir...
-
Pirmą kartą su tokio šėlsmo atvejais susidūrę žmonės gerokai nustemba. „Na ir dūksta“ - nevalingai išsprūsta šuniui pradėjus nevaldomai lakstyti po namus. Angliškai šitas reiškinys vadinamas „zoomies“ - na o lietuviškai greičiausiai galime sakyti „dūkimas“, nes matyt niekas dar nesugalvojo kaip pavadinti tuos trumpo šėliojimo „priepuolius“. Moksliškiau dūkimus galima pavadinti frenetiniais...
Siekiant optimaliai su šunimi susikalbėti namuose/sporte/dresūroje/darbe, rekomenduojama vengti tam tikrų socilainių klaidų, kurių dalis galimos ir žmonėms bendraujant tarpusavyje. Šiuo atveju itin svarbu išankstinė nuomonė ar stereotipai. Pvz., į svorio tempimo treniruotę atėjus pinčeriui, galima išankstinė nuomonė – „tai per gležnas šuo“, „jo psichika per silpna“, kas gali paveikti požiūrį į...
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų: Kailis šunis saugo nuo šalčio. Ne visi šunys lygūs...
Kai kurios katės žiemą turi storesnį, putlesnį kailio sluoksnį, tai būdinga ir daugumai gyvenančių lauke – taip jos prisitaiko prie atšiauresnių sąlygų. Tai priklauso ir nuo nuolatinės augintinės „šukuosenos“ - štai Norvegijos miškų katė turi puikų kailį ir jai žiema ne tokia baisi, tačiau Siamo katė atėjus šalčiams gali truputį nuliūsti. Pasiūlykite katei šiltą vietą Kalbant apie šaltį,...
Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai. Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite...
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis...
1. Šerti katę šunų pašaru Šita praktika gan dažna. Iš esmės taip lengviau – ypač jei namie gyvena keli keturkojai. Tiesiog iš to paties maišo paskirstai ėdalą (arba gyvūnai patys pasirenka dubenėlį, iš kurio ės). Deja, toks racionas gali sukelti sveikatos problemas. Daugumoje įprastų šunų ėdalų nėra pakankamai baltymų, patenkinančių kačių fiziologinius poreikius. Be to, šunų pašarai nepapildyti...
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo. Mokslininkai emocijas...
Alpakos Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių...
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime. Žmogaus elgesys veikia šuns elgesį ir...
Pirmą kartą su tokio šėlsmo atvejais susidūrę žmonės gerokai nustemba. „Na ir dūksta“ - nevalingai išsprūsta šuniui pradėjus nevaldomai lakstyti po namus. Angliškai šitas reiškinys vadinamas „zoomies“ - na o lietuviškai greičiausiai galime sakyti „dūkimas“, nes matyt niekas dar nesugalvojo kaip pavadinti tuos trumpo šėliojimo „priepuolius“. Moksliškiau dūkimus galima pavadinti frenetiniais...