Straipsniai

  • Nors gyvendami su mumis augintiniai palengvina stresą, suteikia stabilią rutiną ir pagerina sveikatą, vis dar  prieštaringai vertinama, kaip geriausiai prižiūrėti kates, ypač kai atsiranda kultūrinių bei regioninių skirtumų. Dar 1997 metais pusė ar daugiau kaip pusė JAV kačių laikytos tik uždarose patalpose, kai Jungtinėje Karalystėje dauguma jų buvo išleidžiamos laukan. Australijoje (...
  • Fejerverkai šunis gali išgąsdinti dėl garsaus trenksmo, šviesų ir nemalonaus kvapo. Iš daugybės pusių pasigirsta trenksmai, tad šunys negali nustatyti jų krypties. Stiprūs netikėti garsai gali sukelti „kovok arba bėk“ reakciją. Paprastai reakciją į stiprų triukšmą daugiausia lemia asmenybė ir praeities patirtys. Jei keturkojis kažkada išsigando fejerverkų, tikėtina, kad jis tai prisimins ir vėl...
  • Skirtingose pasaulio dalyse antsvorio turinčių ir nutukusių šunų paplitimas svyruoja nuo 22 iki 59 proc. Iš esmės sutinkama, kad maždaug trečdalis šunų yra nutukę ar turi antsvorio ir kad jų daugėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, šunų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo atitinkamai 21 % ir 20 %. Pagal 11-oje Europos šalių atliktą tyrimą, 19  proc. šunų kenčia nuo antsvorio, o 49 % nuo...
  • Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija. Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje...
  • Vizganti uodega, veido laižymas, širdį tirpdantis žvilgsnis - grįžote namo ir akivaizdu, kad šuo džiaugiasi jus matydamas. Naujas japonų mokslininkų tyrimas rodo, kad šunys tokių susitikimų metu gali verkti iš laimės. Tai ypatingia naujiena - nors žinojome, kad šunys turi ašarų latakus, jų ašaros niekada nesietos su emocijomis. Dabar patvirtintos dvi žinduolių rūšis, gebančios verkti iš laimės:...
  • Šunų įkandimų statistika – labai platus reikalas ir vienpusiškai ją vertinti nėra teisinga, tad vienos savybės kaip veislė išplėšimas iš konteksto neduos daug naudos. Skirtingi informacijos šaltiniai dažnai padriki, tad norintys rimčiau įsigilinti į šituos reikalus skundžiasi, kad sunku rasti palyginimams tinkamų duomenų. Dauguma rimtesnių darbų atlikti surinkus medžiagą iš gydymo įstaigų – į jas...
  • Turbūt daug kas pastebėjo, kad po sunkesnio fizinio krūvio be nuovargio lydi ir malonus jausmas. Iš galvos išbyra blogos mintys, o miegas būna geresnis. Nuolat sportuojant atrodo, kad jėgų turi vis daugiau. Čia nėra kokia paprasta saviįtaiga ar retas reiškinys - sportas keičia smegenų chemiją. Nuoseklūs aerobiniai pratimai (pvz., 30 min. Kasdien) gerina kognityvines funkcijas, skatina sveikų...
  • Koprofagija (išmatų ėdimas) tarp šunų gana dažna problema, o katėms pasitaiko rečiau. Priešingai populiariam įsitikinimui, dauguma taip besielgiančiu šunų neturi virškinimo ligų ir yra normaliai šeriami. Dauguma jų mielai skanauja žolėdžių (arklių, galvijų, elnių, triušių) išmatas. Be to, daug šunų, gyvenančių su katėmis, ės kačių išmatas, jei tik galės pasiekti kraiko dėžę. Nors ir rečiau, kai...
  • Reguliari fizinė veikla gali sumažinti su amžiumi susijusių ligų išsivystymą bei padėti palaikyti tinkamas organizmo funkcijas. Tai tikrai žinome kalbėdami apie žmones, tačiau kaip yra su šunimis ir katėmis? Žvelgiant iš pagrindinių fiziologinių principų, nėra jokios priežasties galvoti, kad šunims fizinė veiklos poveikis bus kitoks negu žmonėms. Panašiomis fiziologinėmis adaptacijomis kaip ir...
  • Nors šunų šėrimas sausais pašarais išlieka populiariausia mitybos strategija, o maitinimas žaliais produktais lipa jai ant kulnų, taip pat galima pamatyti ir naujų, įdomesnių variantų. Kai kurie mūsų kraštuose sunkiai išplinta dėl kainos (pvz., užsienyje šaltyje džiovinti, žmonių maistą mėgdžiojantys ar fermentuoti ėdalai yra dažnesni). Šį kartą susipažinkim su naujais Hills tyrimais,...