Straipsniai

  • Kačių lekavimas, kitaip negu šunų – retas reiškinys. Dažniausiai katės lekuoja esant šiltam orui. Kai kurios taip elgiasi jausdamos nerimą, baimę ar susijaudinimą. Lekavimą gali sukelti ir žaidimai, fizinė veikla, stresas (pvz., dėl išvykos automobiliu). Kartais katės lekavimas bus ligos požymis – jis galimas dėl kvėpavimo takų infekcijų, širdies kirmėlių, galvos traumos, apsinuodijimo ir t.t....
  • Labai dažna šunų šlubavimo priežastis – priekinio kryžminio raiščio patologijos: patempimas, dalinis ar pilnas trūkimas. Pilnai nutrūkus šiam raiščiui, kelio sąnaryje prasideda degeneraciniai procesai, jis praranda stabilumą, dėl to juntamas skausmas, matomas šlubavimas. Gali būti paveikti abiejų kojų kelio sąnariai arba tik vienas iš jų. Kelio sąnario kryžminio raiščio trūkimas paprastai...
  • Degeneracinė sąnarių liga, dar žinoma kaip osteoartritas (arba tiesiog artritas) – sekinanti liga, galinti paliesti įvairias gyvūnų rūšis, tarp jų ir žmones. Tarp šunų artritas ganėtinai dažnas, jis pasireiškia sumažėjusiu mobilumu, įvairiais uždegimais bei skausmais. Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių...
  • Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti. Išties mintis...
  • Tai, kad vieni palikti šunys gali siaubti namus - anokia naujiena. Tačiau šį elgesį gali lemti daug priežasčių. Tai gali būti paprasčiausias nuobodulys ir neturėjimas kur išlieti energijos, ypač jei gyvūnas dar jaunas. Galima ir baimė, kad dingo asmuo, prie kurio keturkojis labai prisirišęs. Jam išėjus, šuo panikuoja, kad tai buvo paskutinis kartas, kai jis matėsi su mylimu šeimininku....
  • Baimė, padidėjęs jautrumas triukšmui, hiperaktyvumas ir impulsyvumas - dažnos šunų elgesio problemos. Blogiausia tai, kad jos turi didelę įtaką tiek šuns, tiek jo šeimininko gerovei. Tokios bėdos dažnai atsiranda kaip paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys, todėl jas tirti sunku. Naujų užuominų apie biologinę šios problemos pusę gali suteikti metabolomika,  arba medžiagų apykaitos tyrimai...
  • Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas. Žinome, kad 15...
  • Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais. Judant nagai - sukibimo su žeme...
  • Žiema gali būti tikrai atšiaurus metas šunų, ypač jautresnių, pėdutėms. Cheminės medžiagos, traumos, nušalimai... Tačiau to galima išvengti pasirinkus tinkamas priemones. Kaip šalčių metu prižiūrėti pėdutes? Labai svarbu tinkamai ir reguliariai trumpinti augintinio nagus. Šuniui stovint jie neturėtų remtis į žemę. Ilgi nagai pavojingi - jie gali užsikabinti ir skaudžiai pasukti pirštą, be to,...
  • Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais  supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų...  Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys....