-
Gyvūnams, pradedant nuo pelių, baigiant žmonėmis, galimi ryškūs atsiminimai iš psichologiškai traumuojančių įvykių. Pelėms, patyrusioms neišvengiamą šoką, arba žiurkėms, kurios buvo imobilizuotos ir po to paveiktos katėmis, atsirado požymių, panašių į potrauminio streso sindromą PSS. Tie požymiai – bendros baimės, hipervigilumas (padidėjęs pastabumas pavojaus atveju), nuolatinė slapta baimė bei...
-
Šypsena - veido išraiška, kurią formuoja lankstūs burnos raumenys. Žmonių pasaulyje šypsena rodo draugiškumą, norą bendrauti, laimę, džiaugsmą ir t.t. Primatologai mūsų šypseną kildina iš primatų baimės šiepimosi, demonstruojamų labiau dominuojantiems grupės nariams. Nors šypsojimąsi dažniausiai suvokiame kaip teigiamą emociją, kai kuriose kultūrose požiūriai į ją gali šiek tiek skirtis. Kai kur...
-
Šiais laikais nuo prekių šunims gausos akys net raibsta. Vienas iš populiarių produktų – vedžiojimo petnešos. Jų yra įvairiausių rūšių, galima rinktis skirtingų spalvų, medžiagų, tipų ir t.t. Esant tokiai pasiūlai išties lengva pasimesti. Tačiau renkantis petnešas vienas svarbiausių jų parinkimo kriterijų turi būti patogumas šuniui. Tai yra, jos negali trukdyti „sveikai“ judėti.
Uždėjus šuniui...
-
Natūralus šėrimas (vadinamasis RAW) vis labiau populiarėja, tačiau dažnai yra neteisingai interpretuojamas („aš irgi šeriu RAW, verdu košes kasdien“), apipinamas mitais („taigi nuo žalios mėsos šuo piktas bus“), paverčiamas ypatingai sudėtingu procesu („šitoj porcijoj trūksta B grupės vitaminų ir yra šiek tiek per daug geležies, hmmm, reikia patikrinti tas 20 lentelių kur turiu ir dar...
-
Tiriant gyvūnų komunikavimo sistemas paprastai orientuojamasi į signalus ir jų priežastis. Deja, padėtį blogina mūsų polinkis laikyti tai kalba. Pagal dabartinį supratimą, komunikaciniai signalai gali nurodyti vidinę siuntėjo būklę arba aplinkybes. Problema – kaip atskirti šių dviejų tipų signalus, kadangi išorinis įvykis gali paveikti vidinę būseną.
Vis dar palyginti mažai žinome apie šunų...
-
Siekiant optimaliai su šunimi susikalbėti namuose/sporte/dresūroje/darbe, rekomenduojama vengti tam tikrų socilainių klaidų, kurių dalis galimos ir žmonėms bendraujant tarpusavyje. Šiuo atveju itin svarbu išankstinė nuomonė ar stereotipai. Pvz., į svorio tempimo treniruotę atėjus pinčeriui, galima išankstinė nuomonė – „tai per gležnas šuo“, „jo psichika per silpna“, kas gali paveikti požiūrį į...
-
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų:
Kailis šunis saugo nuo šalčio.
Ne visi šunys lygūs...
-
Kai kurios katės žiemą turi storesnį, putlesnį kailio sluoksnį, tai būdinga ir daugumai gyvenančių lauke – taip jos prisitaiko prie atšiauresnių sąlygų. Tai priklauso ir nuo nuolatinės augintinės „šukuosenos“ - štai Norvegijos miškų katė turi puikų kailį ir jai žiema ne tokia baisi, tačiau Siamo katė atėjus šalčiams gali truputį nuliūsti.
Pasiūlykite katei šiltą vietą
Kalbant apie šaltį,...
-
Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai.
Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite...
-
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis...
Gyvūnams, pradedant nuo pelių, baigiant žmonėmis, galimi ryškūs atsiminimai iš psichologiškai traumuojančių įvykių. Pelėms, patyrusioms neišvengiamą šoką, arba žiurkėms, kurios buvo imobilizuotos ir po to paveiktos katėmis, atsirado požymių, panašių į potrauminio streso sindromą PSS. Tie požymiai – bendros baimės, hipervigilumas (padidėjęs pastabumas pavojaus atveju), nuolatinė slapta baimė bei...
Šypsena - veido išraiška, kurią formuoja lankstūs burnos raumenys. Žmonių pasaulyje šypsena rodo draugiškumą, norą bendrauti, laimę, džiaugsmą ir t.t. Primatologai mūsų šypseną kildina iš primatų baimės šiepimosi, demonstruojamų labiau dominuojantiems grupės nariams. Nors šypsojimąsi dažniausiai suvokiame kaip teigiamą emociją, kai kuriose kultūrose požiūriai į ją gali šiek tiek skirtis. Kai kur...
Šiais laikais nuo prekių šunims gausos akys net raibsta. Vienas iš populiarių produktų – vedžiojimo petnešos. Jų yra įvairiausių rūšių, galima rinktis skirtingų spalvų, medžiagų, tipų ir t.t. Esant tokiai pasiūlai išties lengva pasimesti. Tačiau renkantis petnešas vienas svarbiausių jų parinkimo kriterijų turi būti patogumas šuniui. Tai yra, jos negali trukdyti „sveikai“ judėti. Uždėjus šuniui...
Natūralus šėrimas (vadinamasis RAW) vis labiau populiarėja, tačiau dažnai yra neteisingai interpretuojamas („aš irgi šeriu RAW, verdu košes kasdien“), apipinamas mitais („taigi nuo žalios mėsos šuo piktas bus“), paverčiamas ypatingai sudėtingu procesu („šitoj porcijoj trūksta B grupės vitaminų ir yra šiek tiek per daug geležies, hmmm, reikia patikrinti tas 20 lentelių kur turiu ir dar...
Tiriant gyvūnų komunikavimo sistemas paprastai orientuojamasi į signalus ir jų priežastis. Deja, padėtį blogina mūsų polinkis laikyti tai kalba. Pagal dabartinį supratimą, komunikaciniai signalai gali nurodyti vidinę siuntėjo būklę arba aplinkybes. Problema – kaip atskirti šių dviejų tipų signalus, kadangi išorinis įvykis gali paveikti vidinę būseną. Vis dar palyginti mažai žinome apie šunų...
Siekiant optimaliai su šunimi susikalbėti namuose/sporte/dresūroje/darbe, rekomenduojama vengti tam tikrų socilainių klaidų, kurių dalis galimos ir žmonėms bendraujant tarpusavyje. Šiuo atveju itin svarbu išankstinė nuomonė ar stereotipai. Pvz., į svorio tempimo treniruotę atėjus pinčeriui, galima išankstinė nuomonė – „tai per gležnas šuo“, „jo psichika per silpna“, kas gali paveikti požiūrį į...
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų: Kailis šunis saugo nuo šalčio. Ne visi šunys lygūs...
Kai kurios katės žiemą turi storesnį, putlesnį kailio sluoksnį, tai būdinga ir daugumai gyvenančių lauke – taip jos prisitaiko prie atšiauresnių sąlygų. Tai priklauso ir nuo nuolatinės augintinės „šukuosenos“ - štai Norvegijos miškų katė turi puikų kailį ir jai žiema ne tokia baisi, tačiau Siamo katė atėjus šalčiams gali truputį nuliūsti. Pasiūlykite katei šiltą vietą Kalbant apie šaltį,...
Temperatūrai peršokus į minuso pusę, šunis reikia atidžiau prižiūrėti – juk nenorime prišaukti papildomų sveikatos problemų ar net grėsmės gyvybei. Nesvarbu, ar šuo laukan išeina vos porai minutėlių, ar dūksta kelias valandas, ar ten gyvena nuolat - turite pasiruošti, kad išvengtumėt šalto oro pavojaus sveikatai. Būkite atidūs pasivaikščiojimų metu. Jei šuo staiga pradeda šlubuoti, patikrinkite...
Bendraujant, arba, kitaip sakant, keičiantis informacija svarbu, kad ji būtų neiškraipyta. Žmogaus ir šuns bendravimas – tarprūšinis, tad perduodama informacija turi būti tiksli ir adekvačiai interpretuojama. Vienos rūšies atstovo bandymas perduoti informaciją ir būdas, kaip kitas ją supras - gan ilgas ir komplikuotas. Bendravimo metu informaciją priimantis asmuo vadinamas priėmėju, siunčiantis...