Šunys padeda aiškintis ilgaamžiškumo paslaptis

Beveik 100 Aliaskos kinkinių šunų dalyvauja 4,2 mln. dolerių vertės projekte. 2018 m. Baker institute pradėtas tyrimas ieško vieno iš medicinos šventųjų gralių – būdo senėjimui sustabdyti. Nusitaikyta į vaistą, slopinantį fermentą atvirkštinę transkriptazę. Aiškinamasi, ar jis gali suvelninti senėjimą ir prailginti vyresnio amžiaus šunų gyvenimo trukmę. Projektas finansuojamas privačios lėšomis per Vaika Foundation - ne pelno siekiančia mokslininkų ir veterinarų grupę, kurių misija - prailginti naminių gyvūnų gyvenimo trukmę bei pagerinti jų sveikatą.

Virusai, kažkada užkrėtę tolimus žinduolių protėvius, paliko savo DNR dalelių, vadinamų genetiniais elementais. Senstant šie paprastai neveiksnūs elementai „įsijungia“ ir tada organizme veikia kaip virusai. Jie gali koduoti daugybę baltymų, tarp kurių yra ir atvirkštinė transkriptazė. Savo ruožtu atvirkštinė transkriptazė dalyvauja dublikuojant daugiau šių genetinių elementų, kurie atsitiktinai įterpiami į genomą ir gali sukelti mutacijas bei vėžį. Kadangi šie elementai ląstelėse veikia kaip virusai, jie sužadina imuninį atsaką, sukeliantį uždegimą. Su rogių šunimis tiriamas vaistas paprastai žmonėms skiriamas nuo virusinių infekcijų, jis „išjungia“ atvirkštinę transkriptazę. Tikimasi jo dėka sumažinti uždegimus, sumažinti vėžio ir kitų su mutacijomis bei DNR pažeidimas siejamų ligų skaičių, o idealiu atveju prailginti šunų gyvenimo trukmę.

Aliakos kinkinių šunų tyrimas įrodys, ar atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai gali būti laikomi ilgaamžiškumo eliksyru. Jeigu tai pasitvirtins – galėsime kurti naujus vaistus, skirtus tiek šunims, tiek žmonėms. Nors mylime keturkojus draugus, rūpinamės ir savo ilgaamžiškumu. Tyrimų su pelėmis metu buvo nustatyta, kad atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai slopina navikų vystymąsi ir ilgina gyvenimo trukmę. Žinoma, kad kitas žingsnis tyrimuose turi būti organizmas, labiau susijęs su žmonėmis ir gyvenantis panašioje aplinkoje kaip ir mes. Sergamumas panašiomis ligomis – tik privalumas. Šunys tikrai pranašesni už peles – jie serga panašiomis ligomis kaip žmonės (nuo piktybinių navikų iki pažintinių disfunkcijų, yra pavyzdys tiriant Alzheimerio ligą ir t.t.).

Iš pradžių planuota tyrinėti namų augintinius. Tačiau visiems dalyviams užtikrinti tokį patį racioną ir tikėtis, kad savininkai nepamirš suduoti vaisto – sudėtingas reikalas, ar ne? Taigi, reikėjo sukurti šunų koloniją, kurią galima kontroliuoti. Sportiniai šunys paprastai laikomi grupėmis veislynuose, o senstant savininkai pasilieka tik geriausius. Kiti parduodami mėgėjams ar kaip namų augintiniai. Iš tokių gyvūnų tyrėjai surinko savo šunų grupę.

Pasak genetinių tyrimų, Aliaskos kinkinių šunys – atskiria veislė. Jie intensyviai atrenkami dėl tokių bruožų kaip atletiškumas, tačiau tuo pačiu jiems taikoma atvira veisimo schema. Dėl to jie pasižymi genetine įvairove ir turi mažiau problemų bei ligų negu tikri grynaveisliai šunys. Kartu jie sudaro unikalią vienalytę populiaciją, kurią galima tyrinėti ir pasakyti, kad atsakas į vaistą susijęs su tuo vaistu, o ne dėl to, kad pudelis reaguoja kitaip negu biglis.

Visiems šunims sugabenti į tyrimų institutą prireikė daugybės kelionių visureigiais ir lėktuvais. Iki 2018 m. rugsėjo institute apsigyveno 102 šunys, o 2019 m. surinkti pirmieji tyrimo duomenys. Tiriant vaisto efektyvumą, kas pusmetį šunų senėjimas analizuojamas trimis būdais – imuninė funkcija, elgesys ir fizinė būklė. Visi testai neinvaziniai arba minimaliai invaziniai.

Tiriamos dviejų tipų imuninės reakcijos – adaptacinės, greit reaguojančios į infekcijas, ir tos, kai imuninė sistema pasitelkia specifinius antikūnius kovai su anksčiau į organizmą patekusiu patogenu. Taip pat tikrinama, ar kraujyje nėra uždegimo žymenų.

Kognityvinės disfunkcijos elgesio bandymuose naudojamas tuščias kambarys su vaizdo kamera, kad būtų galima fiksuoti, kaip šuo elgiasi susidūręs su įvairiais dalykais.

Fiziologinių bandymų metu šunys su specialiomis petnešomis bėga bėgimo takelyje. Fiksuojamas jų širdies ritmas ir elektrokardiograma. Po bėgtakio juosta slypi specialūs jutikliai, kuriais fiksuojamas kiekvienos pėdos spaudimas, taip siekiant aptikti šlubavimą, kuris gali būti artrito požymis. Kito testo metu šuo 40 metrų turi nutempti 1,5 už save sunkesnį krovinį.

Dar prireiks laiko, kol tyrėjai surinks pakankamai duomenų ir bus aišku, vaistas veikia ar ne. Tyrimo šunims bus užtikrinta aukšta gyvenimo kokybė, kol jie nugaiš dėl natūralių priežasčių. Du kartus dienoje jie išleidžiami pabėgioti lauke. Jie turi tris atskirus aptvarus, kuriuose gali žaisti, lakstyti, uostinėtis ar sveikintis su studentais savanoriais.


Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 999424 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139