Nepaslyskit!

Lietuva – tikrai drėgnokas kraštas. Dėl to neretai gamtą mėgstantys šunų šeimininkai susiduria su viena bėda – slidžiais paviršiais. Na, dumblas, molis ir kiti dalykai, ant kurių įsibėgęs šuo pradeda slysti. Atėjus padoriai žiemai, praktiškai bent kurį laiką tenka kovoti su plikledžiu. Visi šie slidūs reikalai nėra nekaltas dalykas ir reikėtų pasisaugoti ne tik patiems, bet saugoti ir šunis (nors keturios kojos lyg ir atrodo stabiliau už dvi).

Mes, žmonės, turim lygius pėdų paviršiaus plotus, o kulnys stovint liečia žemę. Toks didelis paviršiaus plotas skirtas apkrovoms atlaikyti ir stabilumui užtriktini. Tačiau nepaisant naudojamos net geriausios avalynės, vis tiek ant slidžių paviršių esam gan nestabilūs. Šunys vaikšto ir stovi ant pirštų, jų kulnys stovint neliečia žemės, nes jų pėdų dizainas skirtas išvystyti dideliam greičiui. Neretai ant purvo ar ledo paslydusių šunų raiščiai ir sausgyslės patiria perkrovas, būna pertempiami, dėl ko įsitempia ir kiti raumenys. Jei paslydęs šuo kenčia nuo uždegimo ar jo raumenys sustingę, jie tikrai bus bent minimaliai pertempti ir tai gali sukelti nedidelius jų sužalojimus. Traumos sukelia randus, o randai – sustingimą ir skausmus.

Sunkiais atvejais galimi sausgyslių ar raiščių plyšimai. Kai šuns kūnas bando to išvengti, jis įsitempia ir pradeda neįprastai naudoti raumenis. Kartais šuo susidariusias problemas išmoksta kompensuoti kitomis galūnėmis, kas gali pasireikšti kaip protarpiniai šlubavimai.

Paprastai po paslydimo dažniausiai nukenčia šios vietos:

  • Paviršiniai krūtinės raumenys, esantys šuns krūtinės paviršiuje.
  • Skiauterinis raumuo, esantis ties vidine šlaunies dalimi, kuri tvirtinasi dubens galūnės.
  • Dorsaliniai nugaros raumenys.

Požymiai, rodantys, kad šuo patyrė traumą:

  • Pasikartojantis šlubavimas;
  • Lėtėjimas, atsilikimas einant pėsčiomis;
  • Atsisakymas įšokti į mašiną, nenoras lipti laiptais;
  • Atsisakymas žaisti;
  • Trūkčiojanti oda;
  • Sustingimas po fizinės veiklos;
  • Sustingimas po poilsio;
  • Ėdimas ar gėrimas atsigulus;
  • Kartais neįprastas agresyvus elgesys;
  • Varžybų dalyviams pastebimos problemos fizinės veiklos metu, nesugebėjimas atlikti kai kurių pratimų, rezultatų suprastėjimas.

Kaip sumažinti dėl paslydimo galinčių atsirasti traumų riziką?

  • Venkite slidžių vietų, ar bent jau neskatinkite šuns ten bėgioti. Tai būtų ne tiki ledas, bet ir slidi žemė ar žolė;
  • Jei negalite išvengti slidžių vietų, judėkite lėtai;
  • Kartais padeda bateliai, gerinantys sukibimą;
  • Neskatinkite šuns lakstyti namuose, jei ten sudėtos slidžios grindys;
  • Prižiūrėkit šunų nagus ir pėdas.