Mityba

  • Nors žarnynas žinomas kaip maisto medžiagų virškinimo bei pasisavinimo centras, funkcijų jis turi ir daugiau. Tai nėra tik „dar viena virškinimo sistemos dalis“. Ši sritis taip pat atlieka gyvybiškai svarbų darbą moduliuodama organizmo imuninę sistemą, be to, joje slypi organizmo „antrosios smegenys“. Nervinių ląstelių virškinimo trakte daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Didžioji dalis serotonino ir maždaug pusė dopamino randama žarnyne. Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – mikrobiota, neretai pavadinama atskiru organu. Mikrobiota reiškia visą mikroorganizmų, kolonizuojančių tam...
  • Dažnai šunų ligas sukelia nepakankama ar nesubalansuota mityba. Smagu, kad šiais laikais tai gresia vis rečiau – pirma, neblogai išmanome, kokių medžiagų reikia augintiniams, antra, dauguma pašarų šunims dabar patenkina bent minimalius poreikius. Egzistuoja ir kita medalio pusė – kai kurios medžiagos (kaip, pvz., vitaminai A ir D, selenas, kobaltas, jodas ir t.t.) per dideliais kiekiais gali būti kenksmingos, tad persistengti taip pat nevalia. Maistas gali būti stiprus ginklas – tiek kovojant su šlapimo takų, tiek su odos ligomis. Kai kurios šunų veislės ar tipai linkusios į specifinius...
  • Senėjimas apima progresuojančius fiziologinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, dėl kurių organai funkcionuoja prasčiau. Šiems procesams įtakos turi gyvūno dydis, genetika, aplinkos bei mitybos veiksniai. Paprastai katės senjorėmis laikomos nuo 11 metų amžiaus, didelių veislių šunys nuo 5 – 8 metų, mažų veislių – nuo 10 metų. Anksčiau pats senėjimas laikytas liga (juk žinot liūdnai smagų posakį – gyvenimas yra lytiniu būdu plintanti mirtina liga), kurią reikia gydyti, tačiau šis požiūris keičiasi. Nors bėgantys metai su savimi prigriebia daug ligų, susirgimai taip pat gali paspartinti senėjimą...
  • Jau kuris laikais su gyvūnais atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip mityba veikia smegenų sveikatą. Nors visi norime linksmų ir sumanių augintinių, paprastai šiai sričiai rimtesnį dėmesį skiriame tik tada, kai pastebime neurologines ar elgesio problemas, o negrįžtami pakitimai dažnai jau būna padaryti. Dėl to daugelį kamuoja klausimas – gal kažką padaryti galima anksčiau? Medžiagų apykaitos pokyčiai ir rizikos veiksniai, susiję su smegenų senėjimu, su amžiumi prastėjančiomis kognityvinėmis funkcijomis ir dėl to atsirandančiais elgesio pokyčiais gali būti koreguojami mitybos...
  • Komerciniai kačių pašarai atsirado vėliau negu šunų, daugiausia dėl to, kad manyta, jog katės pačios puikiai sugeba pasirūpinti savimi. Žinoma, ne visi buvo tokie kategoriški – 1876 metais datuojamame rašte pažymima, kad Gordono arklidėse gyvenančios katės turi gauti specialaus maisto, nes tik taip jos bus vertingos kenkėjų žudikės. Kates rekomendavo šerti reguliariai ir pakankamais kiekiais, geriausia – du kartus dienoje, pusryčiams pateikiant avižinių dribsnių košę su pienu ar šiltame piene mirkytą duoną su šiek tiek cukraus, o vakarienei – mėsą. Tais pačiais metais šunų ėdalų gamintojas...
  • Nors žmonėms nuolat tenka stengtis „susirinkti“ vitaminą C (turbūt girdėjote apie anksčiau jūreivius kamavusią ligą skorbutą, atsirandančią dėl šio vitamino trūkumo), išties daugumos gyvūnų organizmai sugeba jį pasigaminti patys. Šunys ir katės – ne išimtis, tad ilgą laiką dietologai šio vitamino į jų racioną neįtraukdavo (o jei sauso ėdalo apraše ir atsirasdavo toks reikalas kaip askorbo rūgštis, tai dėl jos antioksidacinių savybių, skirtų pašaro kokybei užtikrinti, o ne laukiamo poveikio sveikatai). Kalbant apie istoriją, vitaminas C atrastas tik 1912 m., išskirtas 1928 m., o 1933 m. pirmą...
  • Ar tokiems plėšrūnams kaip katės ir šunys reikalinga ląsteliena? Nuomonės šiuo klausimu gali labai plačiai įvariuoti – sausuose ėdaluose kartais galima rasti nemažą ląstelienos kiekį, šeriantieji RAW (Prey model) dažnai renkasi tik gyvūninės kilmės medžiagas, o va pasirinkę BARF duoda nedidelius kiekius augalų. Ląsteliena dažnai laikoma nereikalinga šunų ir kačių racione, tačiau ji svarbi virškinimui – skatina peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t. Ląsteliena naudinga esant viduriavimui. Nors mūsų augintiniai jos tiesiogiai ir nevirškina, storojoje žarnoje esantys...
  • Diskusijos apie tai, kaip geriausia šerti šunis, labai įnirtingos ir emocingos. Vienas iš ginčytiniausių požiūrių – tai, kad šunim neturėtų būti duodama maisto, turinčio virškinamų angliavandenių. Šiai pozicijai ginti naudojami du pagrindiniai argumentai: Šunys yra mėsėdžiai ir angliavandenių jiems nereikia. Šunys negali efektyviai virškinti krakmolo, tad ėdaluose esantys angliavandeniai yra nesveiki ir nesuteikia ėdalui jokios maistinės vertės. Šunys klasifikuojami kaip mėsėdžiai, tačiau kalbant išsamiau, jie oportunistiniai, arba prisitaikantys, mėsėdžiai. Štai katės yra grynos...
  • Natūralus šėrimas (vadinamasis RAW) vis labiau populiarėja, tačiau dažnai yra neteisingai interpretuojamas („aš irgi šeriu RAW, verdu košes kasdien“), apipinamas mitais („taigi nuo žalios mėsos šuo piktas bus“), paverčiamas ypatingai sudėtingu procesu („šitoj porcijoj trūksta B grupės vitaminų ir yra šiek tiek per daug geležies, hmmm, reikia patikrinti tas 20 lentelių kur turiu ir dar perskaičiuoti šuns kūno svorį“)“ ar pernelyg supaprastinamas („cha, 5 metus duodu tik jaučio nuopjovas ir viskas ok, o ką?“). Kalbant trumpai drūtai, šiame šėrime galioja vos keli pagrindiniai principai:...
  • 1. Šerti katę šunų pašaru Šita praktika gan dažna. Iš esmės taip lengviau – ypač jei namie gyvena keli keturkojai. Tiesiog iš to paties maišo paskirstai ėdalą (arba gyvūnai patys pasirenka dubenėlį, iš kurio ės). Deja, toks racionas gali sukelti sveikatos problemas. Daugumoje įprastų šunų ėdalų nėra pakankamai baltymų, patenkinančių kačių fiziologinius poreikius. Be to, šunų pašarai nepapildyti katėms būtinu taurinu. 2. Padauginti tuno konservų Tunas laikomas pukiu skanėstu, gerai kvepia, tačiau per dideli jo kiekiai gali lemti maisto medžiagų trūkumą. Tuno konservuose nėra pakankamai...