-
Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą.
Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
-
Alkoholiniai gėrimai
Skirtingi šunys, kaip ir žmonės, alkoholiui turi skirtingus tolerancijos lygius. Paprastai apsinuodijimas alkoholiu atsiranda, kai šuo išlaka 5 – 8 ml gryno alkoholio vienam kg kūno svorio. Mažiems šunims alkoholiu mėgautis pavojingiau. Mažiau paplitęs panašios kilmės apsinuodijimas – duonos tešla. Šuniui suėdus šiuo gardėsio, virškinimo trakte fermentacijos pagalba mielės prigamina alkoholio. 0,5 kg šviežios duonos tešlos gali apkvaitinti 40 kg masės Labradoro retriverį.
Apsinuodijimo alkoholiu simptomai gan neapibrėžti, tačiau dažnai jaučiamas būdingas kvapas....
-
Mažų dydžių („žaisliniai“) šuneliai vis labiau populiarėja - jie tinka mažiems butams, nereikalauja didelių fizinių krūvių, daugeliu atvejų yra gana „taupūs“. Tačiau jie turi ir minusų - yra gana pažeidžiami, greitai sušąla, vėmimas ar viduriavimas jiems gali būti mirtinai pavojingi (greit dehidratuoja), gali kentėti nuo hipoglikemijos. Su hipoglikemija dažniausiai susiduria čihuahua, Jorkšyro terjerų, Pamarėnų špicų, Maltos bolonių, žaislinių pudelių savininkai.
Itin problemini visai maži šunyčiai, vadinami „miniatiūriniais jorkais“ ar net „miniatiūriniais čihuahua“, kadangi jų nepakankama...
-
Šuniui senstant, jo organizme laipsniškai ryškėja amžiaus pokyčiai. Tai gali būti žylantis kailis (ypač apie snukį), stabarėjantys sąnariai (pabuvus šaltyje ar drėgmėje ar ilgiau pagulėjus) ir sulėtėję refleksai. Kaip ir vyresnio amžiaus žmonių, senstančių šunų pojūčiai tampa ne tokie aštrūs, prastėja jų klausa, rega ir uoslė.
Pirmieji senėjimo požymiai – sumažėjęs aktyvumas ir ištvermė, atsirandantis poreikis ilgiau pamiegoti. Tokie požymiai didelių veislių šunims gali atsirasti vyresniems kaip 5 m. amžiaus, tuo tarpu ažesniems šunims, tokiems kaip terjerai, senatvės požymiai...
-
Kačių rega, klausa ir uoslė išvystytos gerai, tačiau jų skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, nėra tokie jautrūs. Be to, jų yra mažiau: mes (žmonės) turime apie 900 skonio svogūnėlių, katės – tik 473. Tačiau, žinoma, skonį jos jaučia ir tas pojūtis katėms leidžia spręsti apie maisto patrauklumą bei tinkamumą.
Katės geba atskirti rūgštų, kartų, sūrų skonį, tačiau nejaučia saldumo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos nejaučia jokio skirtumo tarp saldinto ir nesaldinto vandens ir nė vienam neteikia pirmenybės.
Saldumą jaučiantys receptoriai iš esmės sudaryti iš dviejų baltymų. 2005 m....
-
Gamtoje šunys yra medžiotojai ir maitėdos, ėdantys labai įvairių maistą. Jų racionas iš tiesų neįtikėtinai įvairus - nuo gyvų pelių ar prieš kelias dienas kitų plėšrūnų nudobto gyvūno iki žolėdžių išmatų. Šiems gyvūnams nėra nieko pernelyg bjauraus, kadangi jie stengiasi išlikti.
Šiomis dienomis šunys dažniausiai šeriami gan vienodu maistu (paprastai pasirenkamas kuris nors sauso ėdalo gamintojas ir keičiantis šuns augimo fazėms keičiamos tik pašarų formulės). Ar tokiam šuniui galima duoti kačių maisto? Tikrai ne. Pati paprasčiausia to priežastis - kačių maistas sukurtas ir subalansuotas...
-
DNR tyrimai rodo, kad šunų organizmai evoliucijos eigoje prisitaikė virškinti krakmolą. Naujausio tyrimo išvadoje teigiama, kad šunys gali ėsti įvairesnį maistą, negu jų protėviai vilkai. Panašūs genetiniai žmonių pokyčiai palaiko idėją, kad šunų ir mūsų evoliucijos istorija panaši.
Šunys išsivystė iš vilkų daugiau kaip prieš 11 000 metų kažkur Eurazijoje – tačiau kada ir kaip vis dar diskutuojama. Perėjimas iš vilkų gaujos prie žmonių šeimos šunims suteikė galimybę ne tik gyventi drauge su žmonėmis. Erik Axelsson su kolegomis iš Upsalos Universiteto siekdami išsiaiškinti prijaukinimui...
-
Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą.
Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
-
Šį klausimą klinikoje iš sunerimusių šeimininkų išgirstame dažnai. Dėl to kilo noras plačiau pasidalinti asmeniniais ir kitų kolegų pastebėjimais apie sterilizuotų (kastruotų) kačių ir katinų šėrimą.
Po operacijos gyvūnų kraujyje kyla šiokia tokia hormonų sumaištis – dėl to kartais gyvulio apetitas išauga. Jei kastruotą katiną ar katę šerti tiek, kiek jis nori ir prašo, kyla pavojus „išsitampyti“ skrandžiui – reiškia, ilgainiui suėdamo maisto kiekis tik didės. Paprastai mes patariame maždaug mėnesį po operacijos katei riboti duodamo maisto kiekį: per šį laiką hormonai grįžta į pusiausvyros...
-
Įėjus į kai kuriuos namus galima be vargo atspėti, kad šeimininkai mėgsta ir laiko kates. Manot, tai išduoda plaukų sluoksnis, dengiantis visus baldus ir grindis ar specifinis kvapas? Ne, ne visada. Kartais tai galima atspėti iš to, kad kambariuose nesimato gėlių arba jos būna tik plastikinės. Vienos kačių laikytojos istorija ir juokinga ir įdomi. Jos katė buvo tikrąja to žodžio prasme priklausoma nuo gėlių, jos ją traukdavo kaip vaistai narkomaną. Tik namie atsiradus naujam vazonui, ji neatstodavo nuo jo, kol galutinai gėlės nesunaikindavo. Šeimininkė manė, kad vis dėlto turi būti kokia nors...
Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą. Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
Alkoholiniai gėrimai Skirtingi šunys, kaip ir žmonės, alkoholiui turi skirtingus tolerancijos lygius. Paprastai apsinuodijimas alkoholiu atsiranda, kai šuo išlaka 5 – 8 ml gryno alkoholio vienam kg kūno svorio. Mažiems šunims alkoholiu mėgautis pavojingiau. Mažiau paplitęs panašios kilmės apsinuodijimas – duonos tešla. Šuniui suėdus šiuo gardėsio, virškinimo trakte fermentacijos pagalba mielės prigamina alkoholio. 0,5 kg šviežios duonos tešlos gali apkvaitinti 40 kg masės Labradoro retriverį. Apsinuodijimo alkoholiu simptomai gan neapibrėžti, tačiau dažnai jaučiamas būdingas kvapas....
Mažų dydžių („žaisliniai“) šuneliai vis labiau populiarėja - jie tinka mažiems butams, nereikalauja didelių fizinių krūvių, daugeliu atvejų yra gana „taupūs“. Tačiau jie turi ir minusų - yra gana pažeidžiami, greitai sušąla, vėmimas ar viduriavimas jiems gali būti mirtinai pavojingi (greit dehidratuoja), gali kentėti nuo hipoglikemijos. Su hipoglikemija dažniausiai susiduria čihuahua, Jorkšyro terjerų, Pamarėnų špicų, Maltos bolonių, žaislinių pudelių savininkai. Itin problemini visai maži šunyčiai, vadinami „miniatiūriniais jorkais“ ar net „miniatiūriniais čihuahua“, kadangi jų nepakankama...
Šuniui senstant, jo organizme laipsniškai ryškėja amžiaus pokyčiai. Tai gali būti žylantis kailis (ypač apie snukį), stabarėjantys sąnariai (pabuvus šaltyje ar drėgmėje ar ilgiau pagulėjus) ir sulėtėję refleksai. Kaip ir vyresnio amžiaus žmonių, senstančių šunų pojūčiai tampa ne tokie aštrūs, prastėja jų klausa, rega ir uoslė. Pirmieji senėjimo požymiai – sumažėjęs aktyvumas ir ištvermė, atsirandantis poreikis ilgiau pamiegoti. Tokie požymiai didelių veislių šunims gali atsirasti vyresniems kaip 5 m. amžiaus, tuo tarpu ažesniems šunims, tokiems kaip terjerai, senatvės požymiai...
Kačių rega, klausa ir uoslė išvystytos gerai, tačiau jų skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, nėra tokie jautrūs. Be to, jų yra mažiau: mes (žmonės) turime apie 900 skonio svogūnėlių, katės – tik 473. Tačiau, žinoma, skonį jos jaučia ir tas pojūtis katėms leidžia spręsti apie maisto patrauklumą bei tinkamumą. Katės geba atskirti rūgštų, kartų, sūrų skonį, tačiau nejaučia saldumo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos nejaučia jokio skirtumo tarp saldinto ir nesaldinto vandens ir nė vienam neteikia pirmenybės. Saldumą jaučiantys receptoriai iš esmės sudaryti iš dviejų baltymų. 2005 m....
Gamtoje šunys yra medžiotojai ir maitėdos, ėdantys labai įvairių maistą. Jų racionas iš tiesų neįtikėtinai įvairus - nuo gyvų pelių ar prieš kelias dienas kitų plėšrūnų nudobto gyvūno iki žolėdžių išmatų. Šiems gyvūnams nėra nieko pernelyg bjauraus, kadangi jie stengiasi išlikti. Šiomis dienomis šunys dažniausiai šeriami gan vienodu maistu (paprastai pasirenkamas kuris nors sauso ėdalo gamintojas ir keičiantis šuns augimo fazėms keičiamos tik pašarų formulės). Ar tokiam šuniui galima duoti kačių maisto? Tikrai ne. Pati paprasčiausia to priežastis - kačių maistas sukurtas ir subalansuotas...
DNR tyrimai rodo, kad šunų organizmai evoliucijos eigoje prisitaikė virškinti krakmolą. Naujausio tyrimo išvadoje teigiama, kad šunys gali ėsti įvairesnį maistą, negu jų protėviai vilkai. Panašūs genetiniai žmonių pokyčiai palaiko idėją, kad šunų ir mūsų evoliucijos istorija panaši. Šunys išsivystė iš vilkų daugiau kaip prieš 11 000 metų kažkur Eurazijoje – tačiau kada ir kaip vis dar diskutuojama. Perėjimas iš vilkų gaujos prie žmonių šeimos šunims suteikė galimybę ne tik gyventi drauge su žmonėmis. Erik Axelsson su kolegomis iš Upsalos Universiteto siekdami išsiaiškinti prijaukinimui...
Kiekvienas šuns savininkas žino, kad dauguma šių gyvūnų linkę ryti bet kuriuo paros metu ir tiek, kiek jiems lenda. Jei šuo nuolat kramsnoja "savo malonumui", tai veda į antsvorį, nutukimą bei su tuo susijusias ligas, tokias kaip diabetas, ortopedinės problemos, širdies ir kvėpavimo sutrikimai bei sumažėjusi tolerancija šilumai. Siekiant užkirsti kelią šioms bėdoms, svarbu šunį maitinti kokybišku ėdalu, parinkti tinkamo dydžio porcijas bei optimalų šėrimo dažnumą. Šunų šėrimo dažnumas daugiausia priklauso nuo jų amžiaus ir turėtų palaipsniui mažėti nuo gimimo iki pilnametystės (išimtis -...
Šį klausimą klinikoje iš sunerimusių šeimininkų išgirstame dažnai. Dėl to kilo noras plačiau pasidalinti asmeniniais ir kitų kolegų pastebėjimais apie sterilizuotų (kastruotų) kačių ir katinų šėrimą. Po operacijos gyvūnų kraujyje kyla šiokia tokia hormonų sumaištis – dėl to kartais gyvulio apetitas išauga. Jei kastruotą katiną ar katę šerti tiek, kiek jis nori ir prašo, kyla pavojus „išsitampyti“ skrandžiui – reiškia, ilgainiui suėdamo maisto kiekis tik didės. Paprastai mes patariame maždaug mėnesį po operacijos katei riboti duodamo maisto kiekį: per šį laiką hormonai grįžta į pusiausvyros...
Įėjus į kai kuriuos namus galima be vargo atspėti, kad šeimininkai mėgsta ir laiko kates. Manot, tai išduoda plaukų sluoksnis, dengiantis visus baldus ir grindis ar specifinis kvapas? Ne, ne visada. Kartais tai galima atspėti iš to, kad kambariuose nesimato gėlių arba jos būna tik plastikinės. Vienos kačių laikytojos istorija ir juokinga ir įdomi. Jos katė buvo tikrąja to žodžio prasme priklausoma nuo gėlių, jos ją traukdavo kaip vaistai narkomaną. Tik namie atsiradus naujam vazonui, ji neatstodavo nuo jo, kol galutinai gėlės nesunaikindavo. Šeimininkė manė, kad vis dėlto turi būti kokia nors...