-
Šunų prijaukinimas įvyko mažiausiai prieš 15 000 metų. Vilkai gyveno medžiotojų-rinkėjų stovyklų pakraščiuose, maitindamiesi atliekomis. Tiems, kurie buvo jaukesni ir mažiau agresyvūs, sekėsi geriau, ir nors žmonės iš pradžių negavo jokios naudos iš šio proceso, laikui bėgant sukūrė tam tikrus simbiotinius santykius su šiais gyvūnais, galiausiai išsivysčiusiais į šunis. Bėgant metams žmonės pradėjo selektyviai juos veisti pagal tam tikrus tikslus, kadangi reikėjo šunų ganymui, sargų, pagalbininkų medžioklėje, ir mūsų išlikimas labai priklausė nuo to. Taip galiausiai atsirado veislės....
-
Fejerverkai šunis gali išgąsdinti dėl garsaus trenksmo, šviesų ir nemalonaus kvapo. Iš daugybės pusių pasigirsta trenksmai, tad šunys negali nustatyti jų krypties. Stiprūs netikėti garsai gali sukelti „kovok arba bėk“ reakciją. Paprastai reakciją į stiprų triukšmą daugiausia lemia asmenybė ir praeities patirtys. Jei keturkojis kažkada išsigando fejerverkų, tikėtina, kad jis tai prisimins ir vėl išsigąs. Netgi būdas, kaip šuo reaguoja į garsus, iš dalies gali priklausyti nuo genetikos, kadangi stresą patiriantys vokiečių aviganiai labiau linkę vaišktinėti, o borderkoliai ir australų galvijų...
-
Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija.
Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje impulsyvumas dažniausiai siejamas su tokiais sutrikimais kaip impulsyvi agresija, piromanija, patologinis lošimas. Veterinarijoje impulsyvumas paprastai susijęs su agresyviu elgesiu ir gali būti apibrėžtas kaip...
-
Vizganti uodega, veido laižymas, širdį tirpdantis žvilgsnis - grįžote namo ir akivaizdu, kad šuo džiaugiasi jus matydamas. Naujas japonų mokslininkų tyrimas rodo, kad šunys tokių susitikimų metu gali verkti iš laimės. Tai ypatingia naujiena - nors žinojome, kad šunys turi ašarų latakus, jų ašaros niekada nesietos su emocijomis. Dabar patvirtintos dvi žinduolių rūšis, gebančios verkti iš laimės: žmonės ir mūsų keturkojai draugai.
Šunų socialiniai-pažintiniai įgūdžiai ganėtinai panašūs į žmonių ir manoma, kad taip įvyko dėl susieinančios mūsų evoliucijos. Šunų prisirišimo elgesyje akių...
-
Ne paslaptis, kad dabartinės veislės (taip, kaip jas suprantame) yra palyginti naujos. Būtent Viktorijos laikotarpiu atsirado kilmės knygos ir didesnis dėmesys skirtas standartams. Iki tol populiaresni buvo tam tikri tipai, kurių pavadinimai greičiau reikšdavo atliekamas funkcijas, o ne išvaizdos niuansus. Pvz., po žeme gerai dirbantis buldogėlis galėjo būti ramiai vadinamas terjeru.
Tyrėjų iš Darwin's Ark komanda atliko didelį darbą – sekvenavo daugiau negu 2000 grynaveislių šunų ir mišrūnų DNR. Šie duomenys kartu su savininkų apklausomis pasitelkti siekiant nustatyti genus, susijusius su...
-
Tingią šeštadienio popietę ramiai gulit ant sofos ir su kate žiūrit Netflixą. Katė patenkinta, įsitaisius jums ant pilvo ir jį minko. Pats tokio elgesio stilius gali labai skirtis – vienos būna švelnios, kitos mėgsta išleisti nagučius. Mėgstamiausios vietos – jūsų rūbai ir patalynė. Įdomu tai, kad šis akivaizdžiai mielas elgesys turi gilias evoliucines šaknis.
Minkymas labai primena judesius, kuriuos daro kačiukai žindymo metu. Toks minkymas skatina pieno gamybą. Kates prijaukinus, jos išlaikė tam tikrą elgesį, padėjusį išgyventi jaunystėje. Suaugusiai katei minkymas asocijuojasi su komfortu...
-
Vidrūšinė šunų agresija namuose gali ne tik varginti savininkus ar trikdyti kasdienį gyvenimą, tačiau ir tapti potencialiai pavojinga tiek šeimininkui, tiek augintiniams. Paprastai prie šių problemų pripratę veislių, kurių atstovams dažna tokio tipo agresija (dažniausiai tai būna pitbulterjerai) savininkai – daugeliu atveju jie prie to prisitaiko ir imasi atitinkamų saugumo priemonių, pvz., išeidami iš namų šunis uždaro atskirai. Tačiau išties toks elgesys paplitęs tarp įvairių šunų ir kelia tikrai daug problemų.
Paprastai namuose vidrūšinė šunų agresija siejama su poromis ar...
-
Dauguma iš mūsų gerai atskiria žmogišką nerimą - širdies daužymasis, nagų kramtymas, bauginančios mintys... tačiau kada nerimas tampa liga? Kada nerimaujant gali prireikti pagalbos?
Gyvūnui visai normalu nerimą išreikšti aplinkoje, kuri susijusi su tam tikrais nemalonumas, pvz., veterinarijos klinikoje. Tačiau dauguma šunų vis dar gerai susidoroja su tokia bėda ir neparodo itin probleminio elgesio. Tačiau yra šunų, kuriems tokios situacijos sukelia itin didelį nerimą. Tokiais atvejais vertinant elgesį reikia analizuoti jo dažnumą, intensyvumą ir trukmę - kad būtų galima nuspręsti, ar tai jau...
-
2020 metai suomiams kaip reta darbingi – jie paskelbė jau du tyrimus apie šunų elgesio problemas. Vienas jų – apie socialines mūsų augintinių baimes, su kurio rezultatais galite susipažinti šiame straipsnyje. Socialinės baimės – tikrai dažna šunų elgesio problema, ji pasireiškia kaip nepažįstamų žmonių ar šunų bijojimas. Ši bėda susijusi su keliais veiksniais, tarp jų – miesto aplinka, bloga šuniuko socializacija, blogas užimtumas (retas dalyvavimas treniruotėse ir kitose veiklose), mažas dydis, moteriška lytis, kastracija ir genetika. Pasigilinkime labiau: kas daro didelę įtaką socialinių...
-
Pasaulyje pilna šunų – ir dalis jų pasižymi kokiomis nors elgesio problemomis. Nekeista, kad mokslininkai vis dažniau pradeda jas tyrinėti. Jau anksčiau pastebėta, kad dažniausiai šunų elgesyje šeimininkus neramina per dažnas lojimas, netinkami tuštinimosi įpročiai, destruktyvumas, agresija ir baimė. Jau žinome, kad 20 – 50 % šunų yra jautrūs garsams, o 20 – 25 % jų bijo svetimų žmonių, šunų ar situacijų. Išsiskyrimo nerimo sukeltos problemos būdingos 14 – 20 % šunų. Tai pat pastebėta, kad garsams jautrūs šunys dažniau kenčia ir nuo išsiskyrimo nerimo.
Problemiškas elgesys, ypač agresyvumas...
Šunų prijaukinimas įvyko mažiausiai prieš 15 000 metų. Vilkai gyveno medžiotojų-rinkėjų stovyklų pakraščiuose, maitindamiesi atliekomis. Tiems, kurie buvo jaukesni ir mažiau agresyvūs, sekėsi geriau, ir nors žmonės iš pradžių negavo jokios naudos iš šio proceso, laikui bėgant sukūrė tam tikrus simbiotinius santykius su šiais gyvūnais, galiausiai išsivysčiusiais į šunis. Bėgant metams žmonės pradėjo selektyviai juos veisti pagal tam tikrus tikslus, kadangi reikėjo šunų ganymui, sargų, pagalbininkų medžioklėje, ir mūsų išlikimas labai priklausė nuo to. Taip galiausiai atsirado veislės....
Fejerverkai šunis gali išgąsdinti dėl garsaus trenksmo, šviesų ir nemalonaus kvapo. Iš daugybės pusių pasigirsta trenksmai, tad šunys negali nustatyti jų krypties. Stiprūs netikėti garsai gali sukelti „kovok arba bėk“ reakciją. Paprastai reakciją į stiprų triukšmą daugiausia lemia asmenybė ir praeities patirtys. Jei keturkojis kažkada išsigando fejerverkų, tikėtina, kad jis tai prisimins ir vėl išsigąs. Netgi būdas, kaip šuo reaguoja į garsus, iš dalies gali priklausyti nuo genetikos, kadangi stresą patiriantys vokiečių aviganiai labiau linkę vaišktinėti, o borderkoliai ir australų galvijų...
Šunų elgesio problemos dažniausiai susijusios su nerimu. Tarp įprastų nerimo sutrikimų savo vietą po saule rado ir siejami su agresija. Impulsų kontrolės agresija kiek įdomesnis atvejis, kadangi ji sunkiai suprantama, įvairiai interpretuojama, o anksčiau dalis jos išraiškų laikyta dominavimo agresija. Impulsyvumas – polinkis veikti iš karto, nesvarstant, negalvojant. Žmonių pasaulyje impulsyvumas dažniausiai siejamas su tokiais sutrikimais kaip impulsyvi agresija, piromanija, patologinis lošimas. Veterinarijoje impulsyvumas paprastai susijęs su agresyviu elgesiu ir gali būti apibrėžtas kaip...
Vizganti uodega, veido laižymas, širdį tirpdantis žvilgsnis - grįžote namo ir akivaizdu, kad šuo džiaugiasi jus matydamas. Naujas japonų mokslininkų tyrimas rodo, kad šunys tokių susitikimų metu gali verkti iš laimės. Tai ypatingia naujiena - nors žinojome, kad šunys turi ašarų latakus, jų ašaros niekada nesietos su emocijomis. Dabar patvirtintos dvi žinduolių rūšis, gebančios verkti iš laimės: žmonės ir mūsų keturkojai draugai. Šunų socialiniai-pažintiniai įgūdžiai ganėtinai panašūs į žmonių ir manoma, kad taip įvyko dėl susieinančios mūsų evoliucijos. Šunų prisirišimo elgesyje akių...
Ne paslaptis, kad dabartinės veislės (taip, kaip jas suprantame) yra palyginti naujos. Būtent Viktorijos laikotarpiu atsirado kilmės knygos ir didesnis dėmesys skirtas standartams. Iki tol populiaresni buvo tam tikri tipai, kurių pavadinimai greičiau reikšdavo atliekamas funkcijas, o ne išvaizdos niuansus. Pvz., po žeme gerai dirbantis buldogėlis galėjo būti ramiai vadinamas terjeru. Tyrėjų iš Darwin's Ark komanda atliko didelį darbą – sekvenavo daugiau negu 2000 grynaveislių šunų ir mišrūnų DNR. Šie duomenys kartu su savininkų apklausomis pasitelkti siekiant nustatyti genus, susijusius su...
Tingią šeštadienio popietę ramiai gulit ant sofos ir su kate žiūrit Netflixą. Katė patenkinta, įsitaisius jums ant pilvo ir jį minko. Pats tokio elgesio stilius gali labai skirtis – vienos būna švelnios, kitos mėgsta išleisti nagučius. Mėgstamiausios vietos – jūsų rūbai ir patalynė. Įdomu tai, kad šis akivaizdžiai mielas elgesys turi gilias evoliucines šaknis. Minkymas labai primena judesius, kuriuos daro kačiukai žindymo metu. Toks minkymas skatina pieno gamybą. Kates prijaukinus, jos išlaikė tam tikrą elgesį, padėjusį išgyventi jaunystėje. Suaugusiai katei minkymas asocijuojasi su komfortu...
Vidrūšinė šunų agresija namuose gali ne tik varginti savininkus ar trikdyti kasdienį gyvenimą, tačiau ir tapti potencialiai pavojinga tiek šeimininkui, tiek augintiniams. Paprastai prie šių problemų pripratę veislių, kurių atstovams dažna tokio tipo agresija (dažniausiai tai būna pitbulterjerai) savininkai – daugeliu atveju jie prie to prisitaiko ir imasi atitinkamų saugumo priemonių, pvz., išeidami iš namų šunis uždaro atskirai. Tačiau išties toks elgesys paplitęs tarp įvairių šunų ir kelia tikrai daug problemų. Paprastai namuose vidrūšinė šunų agresija siejama su poromis ar...
Dauguma iš mūsų gerai atskiria žmogišką nerimą - širdies daužymasis, nagų kramtymas, bauginančios mintys... tačiau kada nerimas tampa liga? Kada nerimaujant gali prireikti pagalbos? Gyvūnui visai normalu nerimą išreikšti aplinkoje, kuri susijusi su tam tikrais nemalonumas, pvz., veterinarijos klinikoje. Tačiau dauguma šunų vis dar gerai susidoroja su tokia bėda ir neparodo itin probleminio elgesio. Tačiau yra šunų, kuriems tokios situacijos sukelia itin didelį nerimą. Tokiais atvejais vertinant elgesį reikia analizuoti jo dažnumą, intensyvumą ir trukmę - kad būtų galima nuspręsti, ar tai jau...
2020 metai suomiams kaip reta darbingi – jie paskelbė jau du tyrimus apie šunų elgesio problemas. Vienas jų – apie socialines mūsų augintinių baimes, su kurio rezultatais galite susipažinti šiame straipsnyje. Socialinės baimės – tikrai dažna šunų elgesio problema, ji pasireiškia kaip nepažįstamų žmonių ar šunų bijojimas. Ši bėda susijusi su keliais veiksniais, tarp jų – miesto aplinka, bloga šuniuko socializacija, blogas užimtumas (retas dalyvavimas treniruotėse ir kitose veiklose), mažas dydis, moteriška lytis, kastracija ir genetika. Pasigilinkime labiau: kas daro didelę įtaką socialinių...
Pasaulyje pilna šunų – ir dalis jų pasižymi kokiomis nors elgesio problemomis. Nekeista, kad mokslininkai vis dažniau pradeda jas tyrinėti. Jau anksčiau pastebėta, kad dažniausiai šunų elgesyje šeimininkus neramina per dažnas lojimas, netinkami tuštinimosi įpročiai, destruktyvumas, agresija ir baimė. Jau žinome, kad 20 – 50 % šunų yra jautrūs garsams, o 20 – 25 % jų bijo svetimų žmonių, šunų ar situacijų. Išsiskyrimo nerimo sukeltos problemos būdingos 14 – 20 % šunų. Tai pat pastebėta, kad garsams jautrūs šunys dažniau kenčia ir nuo išsiskyrimo nerimo. Problemiškas elgesys, ypač agresyvumas...