Elgsena ir auklėjimas

  • Paprastai korekciniai antkakliai dresūroje naudojami norint, kad šuo sustabdytų kokį nors veiksmą ir darytų ką nors kita. Dažniausiai jie pasirenkami šunį mokant netempti pavadžio - gyvūnas pradeda tempti, gauna „pakirtimą“ ir gerai jaučiasi tik nustojęs tampytis. Yra šunų, kuriems tokių priemonių niekada neprireikia, yra ir tokių, kuriems jas tenka išbandyti. Bet kokiu atveju dresuojant šunį pirmiausia reikia suteikti galimybę dirbti be koreguojančių priemonių, o rimtesnes pasilikti sunkesniems atvejams. Jei šuniui aiškiai parodomi pasirinkimai, jis bus laimingas ir norės dirbti....
  • Ar kada nors norėjote pasiimt šunį į šventę, mugę, parodą, tačiau negalėjote, nes bijote, kad nesugebėsite jo suvaldyti? Arba pasiėmėte šunį į vieną iš šių renginių ir turėjote greit pasišalinti, nes negalėjote augintinio išlaikyti? Nesijaudinkit, Jūs ne vieni. Vedžioti šunį minioje gali būti sudėtinga. Minia savaime pavojinga – daug žmonių, kurie gali kliūti, lipti ant kojų ar tiesiog liestis, kiti šunys, vaikai, kvapai, garsai ir daugybė kitų dirgiklių. Šie patarimai turėtų sumažinti stresą ir apdėti kontroliuoti šunį renginyje: Pradėkite anksti. Kai įsigyjate šuniuką, lankykitės su...
  • Kadangi dažniausiai manoma, kad šunų elgesys glaudžiai imituoja vilkų elgesį, tikima, kad šunys taip pat yra gaujos gyvūnai. Taigi, siekiant nustatyti, kaip tai susiję su šunimis, vertėtų panagrinėti, kaip formuojasi ir „veikia” vilkų gaujos. Vilkų gauja Dvidešimt trys vilkų ekspertai iš Šiaurės Amerikos bei Europos prisidėjo prie knygos Wolves: Behavior, Ecology, and Conservation išleidimo. Šią knygą redagavo David L. Mech ir Luigi Boitani, bene svarbiausi vilkų tyrinėjimo pasaulio autoritetai. Tuose 448 puslapiuose žodis “alfa” paminėtas tik šešis kartus - ir tik paaiškinant, kodėl toks...
  • Daugelis girdėjo patarimą, kad įsigijus šunytį ar jauną šunį, jam ėdant retsykiais į dubenį reikia įkišti ranką ar visai atimti maistą. Mintis tokia, kad šuo turi suvokti, jog maistas dubenėlyje yra ne jo, o Jūsų. Tačiau juk nuolatinis dirginimas ėdant su laiku gali pradėti erzinti bet ką. Gerai suvokiam, kad nuolatinis šuns erzinimas gali baigtis liūdnai, nes net ir ramus šuo gali nebepakelti kvaršinimo ir neišlaikyti. Taigi, kaip reikėtų teisingai elgtis su šuns dubenėliu? Reikalas tas, kad su tuo dubenėliu mums niekaip nereikia elgtis. Žinoma, turėkime omeny, kad pageidaujame, jog...
  • Prijaukinimą tyrinėjantys mokslininkai savo argumentus dažnai grindžia tarpusavyje lygindami šunis ir vilkus. Nors tie palyginimai atrodo gan paprastas dalykas, iš tiesų niekas negali būti labiau nutolęs nuo tiesos. Taip yra dėl to, kad šis metodas dažniausiai pažeidžia pagrindinę palyginamojo darbo sąlygą, tai yra, kad vienu metu gali būti pakeistas tik vienas nepriklausomas kintamasis. Rezultatus gali paveikti daugybė vidinių ir išorinių veiksnių, tokių kaip motyvacija ar ankstesni eksperimentai. Vilkų ir šunų palyginimai Bandymuose, kur remiantis žmogaus gestais reikia rasti paslėptą...
  • Niekas nepaprieštaraus, kad šeškai – smagūs ir pasiutę padarėliai, dėl ko jie ir yra tokie įdomūs augintiniai. Tačiau kartais siausdami jie persistengia. Laimei, yra keletas būdų agresijai pažaboti. Visų pirma, jei įsigijote šešką, atsiminkite, kad tai saviti gyvūnai. Apsvarstykite, ar norite aktyvaus ar tylaus gyvūno. Jei taip – šeškas ne jums. Jeigu turite šešką ir jis elgiasi agresyviau negu pageidautumėt, svarbiausia numatyti, kada jo pyktis prasideda. Šeškai gali supykti dėl daugybės priežasčių, galinčių paveikti ir žmones – baimės, nusivylimo, alkio. Priežasčių išsiaiškinimas –...
  • Daugybės žmonių lūkesčiai kalbant apie socialinį šunų elgesį – nerealūs. Tikimasi, kad augintiniai elgsis tobulai, gerai sutars su visais kitais šunimis, nors net mes patys turime sunkumų kalbant apie visuotinę gerovę ir draugiškumą. Vis dėl to, nors tarpusavyje bendraudami žmonės gali nesutikti, ginčytis ar net apsistumdyti, labai retai jie vieni kitus rimtai sužaloja. Didelė fizinė agresija paprastai slopinama. Šunys šiuo požiūriu taip pat nelabai skiriasi. Dauguma šunų dažnai nesutaria, kartais būna itin triukšmingi, tačiau labai retai vienas kitą rimtai sužaloja. Kadangi nerealu tikėtis...
  • Taip, šuniukai kandžiojasi... - ir puiku, kad jie tai daro! Šuniukams kandimo ir kovojimo žaidimai labai svarbu, kadangi iki suaugs jie turi išmokti išvystyti „minkštą kandimą“. Šuniuko kandžiojimasis – normalus, natūralus ir būtinas dalykas. Tokie įkandimai retai sukelia pastebimą žalą, tačiau dažnai jie skausmingi ir gali oponentą priversti cyptelėti ar sustabdyti žaidimą. Taip šuniukas sužino, kad turi aštrius dantis ir gali sužeisti. Tačiau šuniukas juk mėgsta žaisti, tad jis pradės kąsti silpniau, kad toliau būtų galima dūkti.  Jis išmoks žaisti kąsdamas švelniai. Visiškas...
  • Patarimą prižiūrėti vaikus ir šunis kai šie kartu esate girdėję ne kartą. Veisėjai perspėja tėvus „nepalikite vaiko vieno su šunimi, nesvarbu kokia tai draugiška veislė bebūtų“. Treneriai papildo „Visi šunys gali kąsti, tad prižiūrėkite augintinį jam būnant toje pačioje patalpoje su vaiku“. Visi žino šias taisykles. Tačiau kodėl jos neveikia? Kodėl maždaug 5000 lietuvių kasmet kreipiasi į gydytojus dėl šunų įkandimų, o didelė dalis kenčiančių nuo tokių traumų yra  5-9 metų amžiaus vaikai? Atkreipkite dėmesį į gerus vaikų ketinimus, tačiau pamatykite ir sučiauptą šuns snukį bei...
  • Kai kuriems šunims vizitas pas veterinarą – baisiausias pasaulio įvykis, praktiškai prilygstantis Apokalipsei. Vos tik pasukus veterinarijos klinikos kryptimis, tie šunys pradeda drebėti, inkšti ir bando pasprukti ar bent apsiginti. Šitos problemos galima išvengti, augintinį nuo mažų dienų mokant, kad veterinaras – smagiausias dalykas pasaulyje. Jei turite suaugusį šunį su „įsisenėjusia problema“, žinoma, pavargti teks ilgiau. Galite susitarti su savo veterinaru, kad su augintiniu kelis kartus trumpam užsuksite klinikon. Dauguma įstaigų tai leidžia, svarbu nepradėti piktnaudžiauti. Užsukę...