-
Tai gali atsitikti akimirksniu. Draugiški katinai, kartu pragyvenę daug metų, staiga pradeda peštis lyg būtų visiškai nepažįstami. Norom nenorom į galvą ateina mintis: „Hm, kačių tikrai nesupaisysi“. Tačiau priežastis greičiausiai ta, kad įvyko tam tikras nesusipratimas, ir šį konfliktą reikia spręsti. Kartais kantriai ir ilgai.
Kai dvi gerai sutarusios katės staiga tampa agresyvios vienai kitai, problemą dažniausiai sukelia atsitiktinai atsiradusi baimės agresija. Pvz., rainoji pro langą ramiai stebi lauke vaikštinėjančią svetimą katę. Jos draugas taip pat pamato svetimąjį, tačiau...
-
Bendraudamos katės naudoja mažiausiai 25 įvairiausius vizualius signalus ir jų derinius. Kačių pozų reikšmę ne visada išeina teisingai interpretuoti, tad svarbu atsižvelgti į visas smulkmenas. Nors katės ir šunys – skirtingos rūšys, žmonės dažnai šunų elgesį pritaiko katėms, taip sukeldami daugybę nesusipratimų.
Daugybė kačių augintojų mano, kad ant nugaros atsigulusi katė pageidauja, kad jai būtų paglostytas pilvukas. Išties tai rodo pasitikėjimą žmogumi, tačiau pilvo kutenimas viską sugadina. Populiarus ir tikėjimas, jog murkimas visada rodo laimę – nors murkia ir tos katės, kurioms skauda...
-
Mažų vaikų rizika būti apkandžiotiems šunų – tradiciškai vis dar didelė. 2010-2012 m. JAV beveik 360 000 vaikų buvo sužaloti šunų. Dauguma mažesniųjų nukenčianuo drauge su jais namuose gyvenančių keturkojų. Tėvai šviečiami – žinoma, kad siekiant užkirsti kelią nelaimėms, geriau neleisti vaikams artintis prie gulinčio šuns, taip pat atidžiai stebėti jų bendravimą. Tačiau ar tikrai žmonės žino, į ką kreipti dėmesį tų „sąveikų“ metu?
Dr. Yasemin Salgirli Demirbas atliko tyrimą - žmonėms parodė tris vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti su šunimis bendraujantys vaikai. Viename jų vaikas prišliaužia...
-
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo.
Atrinkome įdomiausius faktus apie kates:
Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina - kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos.
Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta...
-
Dauguma kačių labai mėgsta kartonines dėžes – noriai į jas lenda ir ten smagiai tupi. Pasirodo, tokiam elgesiui yra net keli paaiškinimai.
Dėžė – puikus stebėjimo postas
Gamtoje katės, kaip žinia, yra medžiotojos. Jos ieško slaptaviečių, iš kurių gali stebėti aukas. Naminės katės vis dar sugeba tuo mėgautis. Joms patinka stebėti žmones ir kitus drauge gyvenančius gyvūnėlius iš vietų, kur pačios jaučiasi nematomos. Kartoninė dėžė, už kurios sienų galima pasislėpti, puikiai atitinka tą poreikį.
Dėžė – puiki vieta puldinėjimams
Dėžės tinka ne tik ramiam stebėjimui – jas puikiai galima...
-
Lojimas – dažnai šunų skleidžiamas garsas. Žinoma, loja ne tik mūsų augintiniai – tai daro ir irklakojai, lapės ir vilkai. Vilkai, kitaip negu šunys, loja retai. Lojimas jų atveju dažniausiai pastebimas socialiniame kovos ar bandymo apsisaugoti kontekste. Šunų lojimas turi ryškų socialinį atspalvį ir gali būti labai įvarius. Atrodo, tai – viena iš daugybės adaptacijų gyvenant su žmonėmis.
Manoma, kad vilkų „repertuarą“ sudaro 11 pagrindinių garsų tipų. Tarp vilkų lojimas sudaro vos 2,3 proc. garsų ir laikomas retu įvykiu. Vilkai loja įspėdami, gindamiesi ar su kažkuo nesutikdami. Jų...
-
Nusprendėte, kad ilgai nebūnate namie, o Jūsų katė nuobodžiauja, tad su draugija jai būtų smagiau. Ir štai – namuose jau dvi katės. Tačiau senbuvė nekenčia naujokės. Nepatikėsit, bet taip greičiausiai yra dėl to, kad ji tiesiog bijo...
Nauji įnamiai senbuvei katei dažnai sukelia vengimo reakciją. Tokia situacija gali greitai persiversti į bandymus išgąsdinti (pasišiaušimas, šnypštimas, urzgimas) ar net puolimą. Tokį dramatišką elgesį interpretuojame kaip neapykantą ir pradedame jaudintis, kad katės tikrai niekada nesutars.
Norint geriau suprasti tokį elgesį, reikia suprasti, kaip katės...
-
Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti.
Išties mintis įdomi – maistas gali būti sudėtinė kažkokią elgesio problemą sprendžiančio (arba sukeliančio) komplekso dalis. Užtenka rasti tinkamą receptą ir jį naudoti.
Riebalai
Jeigu kaip pagrindinis raciono...
-
Baimė, padidėjęs jautrumas triukšmui, hiperaktyvumas ir impulsyvumas - dažnos šunų elgesio problemos. Blogiausia tai, kad jos turi didelę įtaką tiek šuns, tiek jo šeimininko gerovei. Tokios bėdos dažnai atsiranda kaip paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys, todėl jas tirti sunku. Naujų užuominų apie biologinę šios problemos pusę gali suteikti metabolomika, arba medžiagų apykaitos tyrimai.
Metabolomikos tyrimai tarp šunų labai reti, tad mokslininkai iš Helsinkio Universiteto, Folkhälsan tyrimų centro bei Rytų Suomijos Universiteto Metabolomikos centro atliko impulsyvių bei...
-
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų... Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.
Pagrindiniai triukšmo baimės požymiai – šuo dreba, šnopuoja, greitai žingsniuoja, būna nervingas ir susijaudinęs, gali inkšti, bandyti pasislėpti. Baimė, suprantama, gali būti kelių „lygių“ – nuo...
Tai gali atsitikti akimirksniu. Draugiški katinai, kartu pragyvenę daug metų, staiga pradeda peštis lyg būtų visiškai nepažįstami. Norom nenorom į galvą ateina mintis: „Hm, kačių tikrai nesupaisysi“. Tačiau priežastis greičiausiai ta, kad įvyko tam tikras nesusipratimas, ir šį konfliktą reikia spręsti. Kartais kantriai ir ilgai. Kai dvi gerai sutarusios katės staiga tampa agresyvios vienai kitai, problemą dažniausiai sukelia atsitiktinai atsiradusi baimės agresija. Pvz., rainoji pro langą ramiai stebi lauke vaikštinėjančią svetimą katę. Jos draugas taip pat pamato svetimąjį, tačiau...
Bendraudamos katės naudoja mažiausiai 25 įvairiausius vizualius signalus ir jų derinius. Kačių pozų reikšmę ne visada išeina teisingai interpretuoti, tad svarbu atsižvelgti į visas smulkmenas. Nors katės ir šunys – skirtingos rūšys, žmonės dažnai šunų elgesį pritaiko katėms, taip sukeldami daugybę nesusipratimų. Daugybė kačių augintojų mano, kad ant nugaros atsigulusi katė pageidauja, kad jai būtų paglostytas pilvukas. Išties tai rodo pasitikėjimą žmogumi, tačiau pilvo kutenimas viską sugadina. Populiarus ir tikėjimas, jog murkimas visada rodo laimę – nors murkia ir tos katės, kurioms skauda...
Mažų vaikų rizika būti apkandžiotiems šunų – tradiciškai vis dar didelė. 2010-2012 m. JAV beveik 360 000 vaikų buvo sužaloti šunų. Dauguma mažesniųjų nukenčianuo drauge su jais namuose gyvenančių keturkojų. Tėvai šviečiami – žinoma, kad siekiant užkirsti kelią nelaimėms, geriau neleisti vaikams artintis prie gulinčio šuns, taip pat atidžiai stebėti jų bendravimą. Tačiau ar tikrai žmonės žino, į ką kreipti dėmesį tų „sąveikų“ metu? Dr. Yasemin Salgirli Demirbas atliko tyrimą - žmonėms parodė tris vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti su šunimis bendraujantys vaikai. Viename jų vaikas prišliaužia...
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Atrinkome įdomiausius faktus apie kates: Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina - kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos. Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta...
Dauguma kačių labai mėgsta kartonines dėžes – noriai į jas lenda ir ten smagiai tupi. Pasirodo, tokiam elgesiui yra net keli paaiškinimai. Dėžė – puikus stebėjimo postas Gamtoje katės, kaip žinia, yra medžiotojos. Jos ieško slaptaviečių, iš kurių gali stebėti aukas. Naminės katės vis dar sugeba tuo mėgautis. Joms patinka stebėti žmones ir kitus drauge gyvenančius gyvūnėlius iš vietų, kur pačios jaučiasi nematomos. Kartoninė dėžė, už kurios sienų galima pasislėpti, puikiai atitinka tą poreikį. Dėžė – puiki vieta puldinėjimams Dėžės tinka ne tik ramiam stebėjimui – jas puikiai galima...
Lojimas – dažnai šunų skleidžiamas garsas. Žinoma, loja ne tik mūsų augintiniai – tai daro ir irklakojai, lapės ir vilkai. Vilkai, kitaip negu šunys, loja retai. Lojimas jų atveju dažniausiai pastebimas socialiniame kovos ar bandymo apsisaugoti kontekste. Šunų lojimas turi ryškų socialinį atspalvį ir gali būti labai įvarius. Atrodo, tai – viena iš daugybės adaptacijų gyvenant su žmonėmis. Manoma, kad vilkų „repertuarą“ sudaro 11 pagrindinių garsų tipų. Tarp vilkų lojimas sudaro vos 2,3 proc. garsų ir laikomas retu įvykiu. Vilkai loja įspėdami, gindamiesi ar su kažkuo nesutikdami. Jų...
Nusprendėte, kad ilgai nebūnate namie, o Jūsų katė nuobodžiauja, tad su draugija jai būtų smagiau. Ir štai – namuose jau dvi katės. Tačiau senbuvė nekenčia naujokės. Nepatikėsit, bet taip greičiausiai yra dėl to, kad ji tiesiog bijo... Nauji įnamiai senbuvei katei dažnai sukelia vengimo reakciją. Tokia situacija gali greitai persiversti į bandymus išgąsdinti (pasišiaušimas, šnypštimas, urzgimas) ar net puolimą. Tokį dramatišką elgesį interpretuojame kaip neapykantą ir pradedame jaudintis, kad katės tikrai niekada nesutars. Norint geriau suprasti tokį elgesį, reikia suprasti, kaip katės...
Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti. Išties mintis įdomi – maistas gali būti sudėtinė kažkokią elgesio problemą sprendžiančio (arba sukeliančio) komplekso dalis. Užtenka rasti tinkamą receptą ir jį naudoti. Riebalai Jeigu kaip pagrindinis raciono...
Baimė, padidėjęs jautrumas triukšmui, hiperaktyvumas ir impulsyvumas - dažnos šunų elgesio problemos. Blogiausia tai, kad jos turi didelę įtaką tiek šuns, tiek jo šeimininko gerovei. Tokios bėdos dažnai atsiranda kaip paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys, todėl jas tirti sunku. Naujų užuominų apie biologinę šios problemos pusę gali suteikti metabolomika, arba medžiagų apykaitos tyrimai. Metabolomikos tyrimai tarp šunų labai reti, tad mokslininkai iš Helsinkio Universiteto, Folkhälsan tyrimų centro bei Rytų Suomijos Universiteto Metabolomikos centro atliko impulsyvių bei...
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų... Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys. Pagrindiniai triukšmo baimės požymiai – šuo dreba, šnopuoja, greitai žingsniuoja, būna nervingas ir susijaudinęs, gali inkšti, bandyti pasislėpti. Baimė, suprantama, gali būti kelių „lygių“ – nuo...