Elgsena ir auklėjimas

  • Įvairiose kultūrose pasisveikinimo ar kiti gestai gali skirtis. Mes paspaudžiame ranką, o japonai nusilenkia. Kas vienoje kultūroje laikoma draugišku pasisveikinimu, kitoje gali būti į nepatogią situaciją įstumiančiu ar net nepagarbiu gestu. Tas pats galioja bendraujant skirtingų rūšių gyvūnams. Tai, ką mes laikome draugišku pasisveikinimu, gyvūnui gali atrodyti kaip grėsmė. Kiekvienas gyvūnų augintojais labai gerai žino, kad jie nekalba mūsų kalba ir naudoja nedaug mūsų gestų, tačiau kažkodėl manome, kad jiems mūsų judesius ir gestus interpretuoti paprasta – lyg būtume ta pati rūšis. Prie...
  • Dėl dirbtinės atrankos šunys pasižymi didele morfologine, genetikos ir elgesio įvairove. Tai puikiai parodo daugybė šiandien matomų veislių. Jų formavimosi metu elgesio skirtumai buvo viena pagrindinių atrankos savybių, tačiau pastaruosius dešimtmečius daugybė veislių išgyvena rimtus pokyčius, galinčius nulemti tipišku laikomą elgesį. Nors manoma, kad kai kurių veislių atsotvai nuo seno turi išlaikę specifinius asmenybės bruožus, paskutinius kelerius metus tai tyręs švedų mokslininkas Kenth Svartberg teigia, jog neišliko dauguma senų darbinių šunų savybių. Šunų veislės pagal istorines...
  • Ar žinote, kad dėmėtos sidabrinės lapės yra ypatingos? Jos gali padėti bent iš dalies suvokti, kaip vyko prijaukinimas. Taip yra todėl, kad nuo 1959 m. mokslininkai bando atkurti šunų prijaukinimą, tik tam naudoja ne vilkus, o sidabrines lapes.   Rusų mokslininkas Dmitrijus Beliajavas su kolegomis lankėsi vietinėse fermose ir veismui bei auginimui atrinko neagresyvius gyvūnus. Kiekvienoje kartoje poravimui būdavo paliekami nuolankiausi gyvūnai, tad lapės darėsi vis draugiškesnės. Dabar  jos elgiasi kaip šunys - vizgina uodegas, šokinėja iš susijaudinimo, veržiasi į glėbį ir t.t.....
  • Šunys bendravimui naudoja kūno kalbą. Apie gyvūno ketinimus galima pasakyti stebint visą jo kūną. Bendravimas turi tris pagrindines funkcijas - pirmoji susijusi su emocijomis, antroji – su socialiniais ryšiais, trečioji – su poreikių ir norų reiškimu. Su mumis šunys bendrauja pasitelkdami savo kūną, tad kiekvienam šeimininkui reikėtų šį tą žinoti apie jų kūno kalbą. Jei šuo laimingas ir patenkintas, atpalaiduotais raumenimis, jo svoris vienodai pasiskirstęs ant visų galūnių, o dydis „nepakitęs“. Jei šuo bijo, jis susikūprina, bando atrodyti kuo mažesnis. Nuolankus šuo labai panašus į...
  • Agresija - įvairialypė sąvoka, siauresne prasme tai yra ketinimas pakenkti arba veiksmas, kuriuo siekiama padidinti santykinį socialinį dominavimą, nors iš esmės gali būti apibrėžta ir kaip elgesys, kitam sukeliantis skausmą ir žalą. Tyrimai parodė, kad įvairių gyvūnų agresyviame elgesyje svarbu  tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių kompleksas, tačiau genetinis agresijos pagrindas vis dar labai menkai suvokiamas. Šunų agresija - visiems šios rūšies atstovams bendras elgesys. Veislės standartas paprastai pasako, ar kokia nors agresija yra bendra veislei ir kokiu mastu toji agresija...
  • Gyvūnų elgesio ekspertų atlikti tyrimai ginčija prieš kai kurias veisles nukreiptus teisės aktus, kurie atseit skirti apsaugoti visuomenei nuo „pavojingų” šunų. Linkolno Universiteto, esančio Jungtinėje Karalystėje, komanda padarė išvadą, kad dabartiniai teisės aktai, užuot iš tiesų saugoję žmones, jiems tik suteikia apgaulingą saugumo jausmą. Daktaras Tracey Clarke, profesoriai Daniel Mills ir Jonathan Cooper iš Linkolno gamtos mokslų fakulteto tyrė žmonių supratimo apie „tipišką elgesį”, siejamą su įvairiomis veislėmis, šaltinį. Profesorius Mills sako, kad ši darbas suteikia gerus...
  • Atrodo, visi puikiai žino, kokie yra dominavimo požymiai ir kaip su jais kovoti. Tačiau šunų elgesio problemos kaip nesibaigė, taip nesibaigia. Yra ir tokių žmonių, kurie, spjovę į visas teorijas, dažnai nusikalsta „dogmoms“, tačiau, kaip bebūtų keista, su augintiniais problemų neturi. Kokia to priežastis? Greičiausiai, ypač atsižvelgiant į naujausių tyrimų duomenis – neteisingas mūsų  požiūris į dominavimą ir šunų agresiją. Kaip žinia, stebėtinai daug šunų augintojų jaučia nerimą ar baimę dėl agresijos rūšies, vadinamos „dominavimo agresija“. Tačiau juk dominavimas - retai agresyvus...
  • Tą veiksmą žmonės vadina įvairiai. „Tursuoja“. „Dulkina“. „Kažką daro“. „Joja“. Esmė tokia – šuo imituoja lytinį aktą, dažniausiai su žmogaus koja arba ranka, kitu šunimi, pagalve ar žaisliuku. Mes, žmonės, esam paprasti – dauguma nusprendžia, kad šuniukui (ar kalytei) reikia partnerio. Šunininkai sako, kad taip augintiniai rodo dominavimą – tad reikia gyvūnėlį versti ant nugaros ir taip laikyti. Bet negi taip jau viskas paprasta? Negi kiekvienas „tursinimas“ reiškia, kad šuo  bando pasakyti, kad namų vadas - jis? Ypač kai tą patį jis „aiškina“ ir… pliušiniam meškiukui?..  ...
  • 2013 gruodį Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos žurnalas (The Journal of the American Veterinary Medical Association) parengė išsamiausią žmonių mirčių dėl šunų įkandimų tyrimą nuo tų laikų, kai šią sritį pradėta tyrinėti aštuntajame dešimtmetyje. Jis grindžiamas naujausiais metodais, kurie anksčiau tokio tipo tyrimuose nebūdavo naudojami. Tyrimo autoriai nustatė kelis veiksnius, turėsiančius padėti išvengti žiaurių nelaimių. Ekspertai jau dešimtmečius teikia teikia šunų auginimo ir veisimo rekomendacijas, kaip sumažinti šunų įkandimų ir su tuo susijusių sužalojimų skaičių. Šis...
  • Vieni šunys  nuolankūs, kiti lepūs, vieni nešioja drabužius ir apgaubiami meile, kiti daug ir sunkiai dirba. David Blouin, sociologas iš Indianos Universiteto, teigia, kad santykius tarp šunų ir žmonių galima suskirstyti į tris grupes. Nors kai kurie šunys gyvena prabangų gyvenimą, tarnauja kaip vaikų pakaitalas, jų gyvenimo aplinkybės gali kisti priklausomai nuo savininko gyvenimo etapo ir patirties. D.Blouin atliko interviu su 28 šunų savininkais. Jų požiūris į šunis suskirstytas į tris kategorijas:     humanistinis -  šunys labai vertinami, laikomi artimais...