-
Ekscentriškas antropologas Groveris Krantzas (1931-2002) paskyrė savo kūną mokslui su sąlyga, kad šioje avantiūroje sudalyvaus ir jo mylimas vilkogaudis Clyde - vyras norėjo, kad jų ryšys būtų prisimintas, o skeletai padėtų mokslui. Tikrai esate juos matę – Clyde pašokęs džiaugsmingai sveikinasi su šeimininku. Tai būtų visiškai įprastas vaizdelis, jei ne viena smulkmena – glebėsčiuojasi skeletai. O va kultinės archeologės Mary Leakey, praktiškai padėjusios pamatus dabartiniams artefaktų žymėjimo metodams, dalmatinai sekdavo ją į atokiausias vietas Tanzanijoje, kur įspėdavo komandą apie...
-
Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė...
-
Pasvajokime – o jeigu galėtumėte genetiškai modifikuoti katę, kad ji nekeltų žmonėms alergijos? Jokio čiaudulio, slogos ir akių niežulio... dauguma žmonių apie tai gali tik pasvajoti. Bet ši svajonė artėja link realybės – dabar pasitelkdami biotechnologijas mokslininkai kuria hipoalergines kates.
Apie 2000 m. viena biotechnologijų įmonė (Allerca arba Lifestyle Pets) džiugiai pareiškė sukūrusi hipoalergines kates, tačiau tai buvo apgaulė. Kai kurie žmonės, įsigiję minėtų kačių, vis viena kentėjo nuo alergijų. Buvo ir tokių, kurie iš anksto pervedė tūkstantines sumas ir visai negavo jokios...
-
Tingią šeštadienio popietę ramiai gulit ant sofos ir su kate žiūrit Netflixą. Katė patenkinta, įsitaisius jums ant pilvo ir jį minko. Pats tokio elgesio stilius gali labai skirtis – vienos būna švelnios, kitos mėgsta išleisti nagučius. Mėgstamiausios vietos – jūsų rūbai ir patalynė. Įdomu tai, kad šis akivaizdžiai mielas elgesys turi gilias evoliucines šaknis.
Minkymas labai primena judesius, kuriuos daro kačiukai žindymo metu. Toks minkymas skatina pieno gamybą. Kates prijaukinus, jos išlaikė tam tikrą elgesį, padėjusį išgyventi jaunystėje. Suaugusiai katei minkymas asocijuojasi su komfortu...
-
Ar kada atkreipėt dėmesį į katės pilvą? Net ir pačių ploniausių jis greičiausiai bus truputį padribęs – lyg rainoji neseniai būtų numetusi daug svorio ir po tokio drastiško įvykio jai liko išsitampiusi oda. Bėgant ar šuoliuojant netgi matyti, kaip tas pilvukas tabaluoja. Aišku, jo dydis gali skirtis – vienų jis didesnis, kitų mažesnis, tačiau kodėl toks lengvas ir grakštus gyvūnas pasižymi tokia savotiška anatomine detale? Nors kai kurie žmonės mano, kad tas pilvas atsirado dėl antsvorio ar po kastracijos, išties tai normali katės kūno dalis. Angliškai šis odos ir riebalų atvartas vadinamas...
-
Beveik 100 Aliaskos kinkinių šunų dalyvauja 4,2 mln. dolerių vertės projekte. 2018 m. Baker institute pradėtas tyrimas ieško vieno iš medicinos šventųjų gralių – būdo senėjimui sustabdyti. Nusitaikyta į vaistą, slopinantį fermentą atvirkštinę transkriptazę. Aiškinamasi, ar jis gali suvelninti senėjimą ir prailginti vyresnio amžiaus šunų gyvenimo trukmę. Projektas finansuojamas privačios lėšomis per Vaika Foundation - ne pelno siekiančia mokslininkų ir veterinarų grupę, kurių misija - prailginti naminių gyvūnų gyvenimo trukmę bei pagerinti jų sveikatą.
Virusai, kažkada užkrėtę tolimus...
-
Ar gali kas nors labiau atpalaiduoti negu jaukus ir palaimingas katės murkimas? Dauguma net neauginančių kates tam pritars. O pats murkimas labai ilgą laiką buvo laikytas itin paslaptingu dalyku. Ir, atrodo, jis naudingas žmonėms. Jeigu kenčiat skausmą ar kamuoja artritas, nevykit šalin katės – jei ir nepagydys, tai bent nuramins.
Murkimas – dviejų garsinių impulsų kaitaliojimasis, kurie pasigamina prieš įkvėpiant ir iškvėpiant. Murkimo tonas bei garsumas gali būti labai įvairus. Šį garsą skleidžia kai kurių rūšių katinių šeimos atstovai ir dviejų rūšių genėtos. Panašius į murkimą garsus...
-
Ar kada matėt atsainiai sėdintį šunytį? jis prisėda ant klubo, iškiša vieną koją ir ilsisi. Arba įsitaiso taip, kad abu keliai sukasi išorėn, o kulnai susiliečia. Lietuviškai tokią pozą aiškiausiai apibūdintų „sėdėjimas varlės poza“, arba atsargiai netgi galima sumąstyti naujadarą „varliasėdis“.
Taip jau yra, kad kol auga, šuniukų sąnariai būna laisvi, kaulai lankstūs, o raiščiai primena gumines juostas. Štai kodėl bėgiodami jie atrodo tokie nekoordinuoti. O kartais prisėda kitaip, negu vyresni keturkojai. Šuniukams augant, jų sąnariai, kaulai ir raiščiai tvirtėja. Jaunatvinis...
-
Alpakos
Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių gyvūnų išliko.
Alpakų yra dvi veislės: Suri (sudaro mažąją dalį populiacijos) ir Huacaya (sudaro 93 proc.). Huacaya kerpamos vieną kartą metuose. Jų vilna tanki, pūkuota, švelni, plaukas trumpas, tiesus...
-
Žiurkėnas iš pažiūros paprastas augintinis – nedidelis, neįnoringas, žiūri sau kampe mažom akutėm ir vis triauškia kokį skanėstą, tačiau prieš planuojant įsigyti šį gyvūnėlį vis viena reikėtų tam pasiruošti. Be to, atsiminkit - žiurkėnai nėra „nuobodi smulkmė“ - galbūt priešingą nuomonę padės
pakeisti šie įdomūs faktai:
Žiurkėnas gali išmokti savo vardą – jeigu jį dažnai kartosi.
Žiurkėnų gera uoslė, bet ne tokia gera rega (jie trumparegiai ir nemato spalvų).
Ant šonų (kai kurių rūšių - ir ant pilvų) žiurkėnai turi kvapų liaukas, kurias patrina į pagrindą, taip palikdami užuodžiamą taką...
Ekscentriškas antropologas Groveris Krantzas (1931-2002) paskyrė savo kūną mokslui su sąlyga, kad šioje avantiūroje sudalyvaus ir jo mylimas vilkogaudis Clyde - vyras norėjo, kad jų ryšys būtų prisimintas, o skeletai padėtų mokslui. Tikrai esate juos matę – Clyde pašokęs džiaugsmingai sveikinasi su šeimininku. Tai būtų visiškai įprastas vaizdelis, jei ne viena smulkmena – glebėsčiuojasi skeletai. O va kultinės archeologės Mary Leakey, praktiškai padėjusios pamatus dabartiniams artefaktų žymėjimo metodams, dalmatinai sekdavo ją į atokiausias vietas Tanzanijoje, kur įspėdavo komandą apie...
Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė...
Pasvajokime – o jeigu galėtumėte genetiškai modifikuoti katę, kad ji nekeltų žmonėms alergijos? Jokio čiaudulio, slogos ir akių niežulio... dauguma žmonių apie tai gali tik pasvajoti. Bet ši svajonė artėja link realybės – dabar pasitelkdami biotechnologijas mokslininkai kuria hipoalergines kates. Apie 2000 m. viena biotechnologijų įmonė (Allerca arba Lifestyle Pets) džiugiai pareiškė sukūrusi hipoalergines kates, tačiau tai buvo apgaulė. Kai kurie žmonės, įsigiję minėtų kačių, vis viena kentėjo nuo alergijų. Buvo ir tokių, kurie iš anksto pervedė tūkstantines sumas ir visai negavo jokios...
Tingią šeštadienio popietę ramiai gulit ant sofos ir su kate žiūrit Netflixą. Katė patenkinta, įsitaisius jums ant pilvo ir jį minko. Pats tokio elgesio stilius gali labai skirtis – vienos būna švelnios, kitos mėgsta išleisti nagučius. Mėgstamiausios vietos – jūsų rūbai ir patalynė. Įdomu tai, kad šis akivaizdžiai mielas elgesys turi gilias evoliucines šaknis. Minkymas labai primena judesius, kuriuos daro kačiukai žindymo metu. Toks minkymas skatina pieno gamybą. Kates prijaukinus, jos išlaikė tam tikrą elgesį, padėjusį išgyventi jaunystėje. Suaugusiai katei minkymas asocijuojasi su komfortu...
Ar kada atkreipėt dėmesį į katės pilvą? Net ir pačių ploniausių jis greičiausiai bus truputį padribęs – lyg rainoji neseniai būtų numetusi daug svorio ir po tokio drastiško įvykio jai liko išsitampiusi oda. Bėgant ar šuoliuojant netgi matyti, kaip tas pilvukas tabaluoja. Aišku, jo dydis gali skirtis – vienų jis didesnis, kitų mažesnis, tačiau kodėl toks lengvas ir grakštus gyvūnas pasižymi tokia savotiška anatomine detale? Nors kai kurie žmonės mano, kad tas pilvas atsirado dėl antsvorio ar po kastracijos, išties tai normali katės kūno dalis. Angliškai šis odos ir riebalų atvartas vadinamas...
Beveik 100 Aliaskos kinkinių šunų dalyvauja 4,2 mln. dolerių vertės projekte. 2018 m. Baker institute pradėtas tyrimas ieško vieno iš medicinos šventųjų gralių – būdo senėjimui sustabdyti. Nusitaikyta į vaistą, slopinantį fermentą atvirkštinę transkriptazę. Aiškinamasi, ar jis gali suvelninti senėjimą ir prailginti vyresnio amžiaus šunų gyvenimo trukmę. Projektas finansuojamas privačios lėšomis per Vaika Foundation - ne pelno siekiančia mokslininkų ir veterinarų grupę, kurių misija - prailginti naminių gyvūnų gyvenimo trukmę bei pagerinti jų sveikatą. Virusai, kažkada užkrėtę tolimus...
Ar gali kas nors labiau atpalaiduoti negu jaukus ir palaimingas katės murkimas? Dauguma net neauginančių kates tam pritars. O pats murkimas labai ilgą laiką buvo laikytas itin paslaptingu dalyku. Ir, atrodo, jis naudingas žmonėms. Jeigu kenčiat skausmą ar kamuoja artritas, nevykit šalin katės – jei ir nepagydys, tai bent nuramins. Murkimas – dviejų garsinių impulsų kaitaliojimasis, kurie pasigamina prieš įkvėpiant ir iškvėpiant. Murkimo tonas bei garsumas gali būti labai įvairus. Šį garsą skleidžia kai kurių rūšių katinių šeimos atstovai ir dviejų rūšių genėtos. Panašius į murkimą garsus...
Ar kada matėt atsainiai sėdintį šunytį? jis prisėda ant klubo, iškiša vieną koją ir ilsisi. Arba įsitaiso taip, kad abu keliai sukasi išorėn, o kulnai susiliečia. Lietuviškai tokią pozą aiškiausiai apibūdintų „sėdėjimas varlės poza“, arba atsargiai netgi galima sumąstyti naujadarą „varliasėdis“. Taip jau yra, kad kol auga, šuniukų sąnariai būna laisvi, kaulai lankstūs, o raiščiai primena gumines juostas. Štai kodėl bėgiodami jie atrodo tokie nekoordinuoti. O kartais prisėda kitaip, negu vyresni keturkojai. Šuniukams augant, jų sąnariai, kaulai ir raiščiai tvirtėja. Jaunatvinis...
Alpakos Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, paplitusios Ekvadoro, Peru, Čilės, Šiaurės Bolivijos, Andų kalnuose. Prieš kolonizaciją jos naudotos ritualuose ir religinėse praktikose, mėsai, rūbams, vaizduotos mene. XVI a. ispanų konkistadorai išnaikino per 90 proc. pradinės alpakų populiacijos, bet dėka atšiauriose Altiplano kalnu plynaukštėse gyvenančių vietinių indėnų nedidelis skaičius šių gyvūnų išliko. Alpakų yra dvi veislės: Suri (sudaro mažąją dalį populiacijos) ir Huacaya (sudaro 93 proc.). Huacaya kerpamos vieną kartą metuose. Jų vilna tanki, pūkuota, švelni, plaukas trumpas, tiesus...
Žiurkėnas iš pažiūros paprastas augintinis – nedidelis, neįnoringas, žiūri sau kampe mažom akutėm ir vis triauškia kokį skanėstą, tačiau prieš planuojant įsigyti šį gyvūnėlį vis viena reikėtų tam pasiruošti. Be to, atsiminkit - žiurkėnai nėra „nuobodi smulkmė“ - galbūt priešingą nuomonę padės pakeisti šie įdomūs faktai: Žiurkėnas gali išmokti savo vardą – jeigu jį dažnai kartosi. Žiurkėnų gera uoslė, bet ne tokia gera rega (jie trumparegiai ir nemato spalvų). Ant šonų (kai kurių rūšių - ir ant pilvų) žiurkėnai turi kvapų liaukas, kurias patrina į pagrindą, taip palikdami užuodžiamą taką...