Nors gyvūnai, vadinami Siamo katėmis, bene geriausiai pasaulyje atpažįstama kačių veislė, čia taip pat yra tam tikrų niuansų, kadangi tikras siamas - tai rytų trumpaplaukė katė arba orientalas, tik atitinkamos spalvos. Šios katės pakankamai išskirtinės išvaizdos - lieknos, ilgomis uodegomis, ilgomis nosimis bei didelėmis ausimis. Tačiau šį kartą domėsimės katėmis, kurioms būdingas "siamo" spalvinimas - anglų kalba ši spalva vadinama colourpoint.
Pats tradiciškiausias šios spalvos variantas - kreminis kūnas, kurį dabina tamsi kaukė, kojinaitės ir uodega. Tokie ženklai atsiranda dėl 2005 metais aptiktos genetinės mutacijos, žinomas kaip Himalajų genas. Dalinį albinizmą sukeliantis genas perduodamas recesyviniu būdu ir suteikia katei temperatūrai jautrų kailį bei mėlynas akis (šis reiškinys žinomas kaip akromelanizmas). Mutavęs fermentas tirozinazė jautrus temperatūrai ir neveikia esant normaliai kūno temperatūrai, tačiau tampa aktyvus vėsiose vietose.
Įsčiose tokios spalvos jaunikliai vystosi pakankamai aukštoje temperatūroje, tad gimsta balti. Tada juos pradeda veikti aplinka ir tokios kūno dalys kaip uodega, kojos, ausys, snukutis atvėsta. Su laiku šiltesnės kūno dalys lieko šviesios, o vėsesnės tamsėja. Maždaug per porą savaičių galima pamatyti tamsėjančius atspalvius, o sulaukus mėnesio amžiaus kačiuko spalva jau būna išryškėjusi.
Himalajų mutacija natūraliai atsiranda Pietų Azijos katėms. Kai žmonės selektyviai veisė kates su šviesa kūno spalva ir tamsiomis dėmėmis, šie genai perduoti kitoms veislėms. Mutaciją taip pat gali turėti ir mišrūnai.
Dėl Himalajų mutacijos kailis tamsėja katei senstant, taip pat spalvą pakeisti gali ir kokia nors trauma. Pvz., jei colourpoint katei atlikta operacija, nuskustas plotas gali patamsėti, nes pažeista vieta būna vėsesnė. Galų gale kailis toje vietoje vėl gali pašviesėti. Ir atvirkščiai - jei dėl kokių nors priežasčių šildoma galūnė ar uodega, ji gali tapti šviesesnė.
Prijaukintos žiurkės, smiltpelės, triušiai, amerikinės audinės ir t.t. taip pat gali turėti mutaciją.
2021 m. pranešta apie taksą, turėjusį kitokią to paties Himalajų geno mutaciją – itin retas atvejis šunims (tai pirmas kartas, kai minėtos spalvos egzistavimas šunų pasaulyje įrodytas moksliškai). Teoriškai ir šunims toks genas gali "dirbti" su bet kuria spalva, tad žymės galėtų būti bet kokios.
Minėtas taksas genetiškai yra juodas su įrudžiu (atat) ir gimė tokios spalvos šuniukų vadoje. Jo feomeleninas beveik visiškai išnyko (atskiestas iki baltos spalvos), žymių srityse liko tik eumelaninas, akys tipiškai mėlynos su rausvais vyzdžiais. Kadangi Himalajų genas recesyvinis, tarp šuns protėvių turėtų būti nešiotojų (mutacija galimai įvyko kažkur ankstesnėse kartose). Įdomu, kad minimas šuo sterilus - o apie kitą panašų lojantį "siamą" žinoma tik iš nuotraukų, tad sunku pasakyti, kaip ši spalva paveikia vaisingumą.
Minėta taksą stebėti galite čia: facebook
Jo atvejo tyrimas: sciencedirect
