Nors kačių mums daroma įtaka tikrai teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis tik katės kilmingumas darė kažkokią įtaką iš gyvūno pusės (persų, skudurinės, britų trumpaplaukės bus laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O va kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė išeiti laukan.
Kaip savininkai suvokia kates
Tyrimo duomenimis, daugiau negu pusė savininkų (52%) kates laiko šeimos dalimi, 27% – savo vaiku, 14% – tiesiog naminiu gyvūnu, 7% – geriausiu draugu. Veiksniai, lemiantys kaip bus suvokiami tie santykiai, yra gyvenimo būdas, pvz., vienišiai dažniau katę laiko vaiku ar geriausiu draugu. Vienišos moterys kates dažniau prilygina vaikams, vieniši vyrai - geriausiems draugams. Tai atitinka lyčių stereotipus, kur moterys laikomos rūpestingesnėmis už vyrus. Kaip šeimos narius kates dažniau suvokia moterys, jaunesni negu 35 metų amžiaus asmenys, gyvenantys ne vieni, taip pat veislinių gyvūnų savininkai. Kates tiesiog naminiais gyvūnais laikantieji paprastai būna vyresni negu 35 metų amžiaus, vyrai ir negyvena vieni. Taip pat šios kategorijos atstovai dažniau turi tik vieną katę.
Katė kaip šeimos narys
Šeimos narėmis kates dažniau laiko jaunesnės negu 35 metų amžiaus moterys. Jos paprastai nebūna vienišės, o jų augintinės atstovauja kokią nors veislę. Moterų polinkis augintinius laikyti šeimos nariais ar vaikais gali būti paaiškintas stipresniu jų polinkiu rūpintis.
Kates šeimos nariams prilyginę žmonės laiko jas lygiomis kitiems šeimos nariams, bet ne taip stipriai kaip jas prilyginantys geriausiems draugams ar vaikams. Kačių socialinis vaidmuo šeimos grupėje yra ribotas. Asmenys, laikantys savo katę kaip šeimos narį, mažiau pasikliauja ja siekdami draugijos ir paramos, nei tie, kurie katę laiko vaiku ar geriausiu draugu.
Katė, suvokiama kaip vaikas
Kates kaip savo vaikus dažnai laiko jaunos (jaunesnės nei 35 metų amžiaus) vienišės moterys, dažnai jos būna kelių kilmingų kačių savininkės. Nedidelėje vaisingo amžiaus moterų imtyje identifikavimas kaip „kačių mama“ susijęs su žmogiškų vaikų nebuvimu.
Tačiau išties galima tik spėlioti, ar kaip vaikas suvokiama katė iš tikrųjų yra žmogaus vaiko pakaitalas. Pvz., jaunesniems šeimininkams, auginusiems katę nuo jauno amžiaus, galėjo sustiprėti apsaugojimo jausmas. Tokį efektą sustiprina ir tai, kad veislinių kačių grupėje „vaikų“ buvo labai daug. Veislinės katės dažnai suvokiamos kaip „mielesnės“ ir „brangios“ dėl savo „kūdikiškų“ savybių ir dažnai didelės piniginės vertės.
Augintines vaikais laikančiųjų grupėje savininkai jų augina daugiau, kas gali būti paaiškinta didesne moterų dalimi (moterys dažniausiai turi daugiau kačių nei vyrai). Nors katės gali gyventi arti viena kitos, kitų buvimas joms gali būti nemalonus arba kelti įtampą, priklausomai nuo jų skaičiaus, santykių kokybės, teritorijos dydžio, prieigos prie maisto bei kitų išteklių kaip tualetai, vandens dubenėliai, draskymo stulpai, slėptuvės.
Katė, suvokiama kaip augintinis
Savininkai, nepasirinkę antropomorfinio santykio su savo kate, bet nurodę, kad laiko ją „tiesiog augintiniu“, šiek tiek dažniau yra nevieniši daugiau kaip 35 metų amžiaus vyrai ir dažnai laiko tik vieną nekilmingą katę. Tokie žmonės paprastai jų neprilygina žmonėms, mažiausiai riboja patekimą laukan. Žmogui išvykus, tokiomis katėmis dažnai pasirūpina draugai ir kaimynai. Be to, jos rečiau gali miegoti miegamajame. Tai nereiškia, kad katės priežiūra neoptimali. Esant pastoviam maisto ir vandens tiekimui bei tualeto valymui, kasdieniams žaidimams bei dėmesiui katės gyvena gerai. Esant stresui (pvz., svečiams ar valant namus), galimybė pasišalinti laukan yra labai naudinga.
Kai kurie kačių auginimo niuansai
Patekimas į miegamąjį
57% kačių galėjo patekti į miegamąjį. Tai labiau paplitę tarp savininkų, katę laikančių vaiku ar drauge (72 %), mažiau tarp ją laikančių šeimos nariu ir rečiausiai tarp laikančių „tik naminiu gyvūnu“ (36 %). Leidimas patekti į miegamąjį taip pat gali būti šeimininko vienišumo pasekmė. Tai gali būti dėl partnerio nebuvimo ir didesnio draugijos poreikio.
Patekimas į lauką
Laukan dažniausiai išleidžiamos tos katės, kurias savininkai laiko tiesiog augintinėmis (79 proc.), o rečiau - laikomos vaikais (52 proc.). 59 proc. savininkų, savo katę suvokiančių kaip geriausią draugą, leidžia jas laukan (dažniausiai į aptvarus).
Kačių-vaikų pakaitalų grupės atstovės, jei leidžiamos laukan, dažnai laikomos specialiose terasose ("catio") arba aptvertame sode. Tai galima paaiškinti tuo, kad šioje grupėje daug brangių veislinių kačių, kurių nesinori išleisti laisvai klajoti dėl jų piniginės vertės.
Katės buvimo vietos apribojimas taip pat gali atspindėti socialinę katės svarbą jos savininkui, kadangi yra ryšys tarp stipraus prisirišimo ir mažesnės prieigos prie lauko. Savininko neurotiškumas taip pat susijęs su mažesne katės galimybe patekti laukan. Žmonių atveju tėvų ir vaikų santykiuose atsiradęs neurotizmas siejamas su autoritarišku elgesiu ir per dideliu polinkiu saugoti. Neurotiškas savininkas gyvūnui jaus didelę meilę ir tuo pačiu labai nerimaus dėl jo. Kadangi tai būdingiau moterims, kates vaikais laikančiųjų grupėje tai irgi gali paaiškinti retesnį gyvūnų išleidimą laukan.
Rečiau laukan išeinančių kačių gerovei gali kilti pavojų, ypač jeigu patalpų aplinka neoptimali (mažas plotas, riboti ištekliai, nėra aplinkos praturtinimo kaip žaislai).
Katės palikimas namuose
Didelė dalis „vaikų“ grupės atstovų nurodė niekada nepaliekantys namų kelioms dienoms ir retai paliekantys katę vieną, be to, jie nesinaudoja kačių prižiūrėtojų paslaugomis. Į kates žiūrintys į kaip tiesiog naminį gyvūną išvykę paprašo, kad augintine pasirūpintų draugai ar kaimynai.
Kates laikantys vaikais turi didelį polinkį prižiūrėti ir saugoti augintines ir pritaria, kad katė priklauso nuo jų meilės bei priežiūros. Jų katės paliekamos vienos rečiau, taip pat rečiau išleidžiamos laukan (o išleistos laiką leidžia aptvertame sode ar catio). Tai gali atspindėti į nerimą linkusią ar neurotišką asmenybę ar tiesiog mažesnį socialinį tinklą. O galbūt ši grupė taip mėgaujasi kačių draugija, kad jų poreikis palikti namus mažesnis negu kitų. Tačiau didžiausia tikimybė, kad žmogus nepaliks namų, yra kačių – geriausių draugų grupėje (galbūt taip pat dėl retesnių socialinių santykių).
Kiti pastebėjimai
Galime daryti prielaidą, kad asmenys, kates laikantys „tiesiog naminiais gyvūnais“, suteikia joms geresnes gyvenimo sąlygas. Šiems asmenims išvykus, kates prižiūri kaimynai (taigi jos nepalieka teritorijos, bet pagrindiniai jų poreikiai būna patenkinami) ir suteikia daugiau galimybių patekti laukan. Taip pat šios grupės atstovai namuose augina mažiau kačių, o jų kontaktas su žmonėmis būna mažiau intensyvus. Savininkai, suvokiantys kates kaip vaikus, gali nesuteikti joms pasirinkimo išvengti nepageidaujamo kontakto - pvz., nuolat apkabindami, naudodami jas savo poreikiams tenkinti. Santykių su kate suvokimas greičiausiai turės įtakos bendraujant su veterinarais ar priimant sprendimus dėl sveikatos priežiūros ar gyvenimo pabaigos. Per daug meilės gali būti blogas dalykas!
Santykių su savo kate apibūdinimas panašiais į artimus (pvz., katė kaip geriausias draugas ar vaikas) gali būti siejamas su dideliu polinkiu antropomorfizuoti gyvūnų elgesį. Galvojant apie katę kaip apie mažą žmogutį, atsiranda poreikių nesupratimo problema. Pavyzdžiui, žmonės demonstruoja savo meilę apsikabindami, bet katei toks švelnumo pliūpsnis, ypač jei apkabinimas tvirtas, gali pasirodyti grėsmingu. Nors katėms patinka glostymai, tiek jų pageidaujama proceso trukmė, tiek liečiamos kūno zonos dažnai nesutampa su žmonių norais. Kartais subtilūs kačių eglesio signalai gali būti neteisingai interpretuoti. Nors tam tikro antropomorfizmo gali prireikti norint patirti ryšį su gyvūnu, savininkai turi nepamiršti, kad katės nėra maži žmonės. Jos – plėšrūs gyvūnai, kurių gebėjimai ir poreikiai skiriasi nuo mūsų. Dėl to kačių savininkams, ypač tiems, kurie augintines laiko geriausiais draugais ar vaikais, reikia kuo daugiau tikroviškos informacijos apie šių gyvūnų gebėjimus, natūralų elgesį ir poreikius.
Pagal Bouma, E.M.C.; Reijgwart, M.L.; Dijkstra, A. Family Member, Best Friend, Child or ‘Just’ a Pet, Owners’ Relationship Perceptions and Consequences for Their Cats. Int. J. Environ. Res. Public Health 2022, 19, 193. https://doi.org/10.3390/ ijerph19010193
