-
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.
Hirschman yra apibūdinęs kelias motyvacijas šunų auginimui – jie gali būti vartotojiškas aplinkos...
-
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.
Realiame pasaulyje taip pat yra chimerų, tačiau tai ne mitologinės būtybės. Chimerizmu vadinama kelių skirtingų organizmų (kilusių iš skirtingų zigotų) ląstelių (ko)egzistavimas viename organizme. Tasai terminas vartojamas hematologijoje (apie tai šiame straipsnyje nekalbėsime) ir genetikoje (apibūdinant organizmus, kurie dėl įvairių priežasčių turi skirtingų individų...
-
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo.
Atrinkome įdomiausius faktus apie kates:
Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina - kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos.
Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta...
-
Daug šunų veislių buvo sukurtos kenkėjų medžioklei. Dalis jų turėdavo lįsti po žeme ir žvėrelius sudoroti iškart arba išvilkti lauk. Šioms tradicinėms „lįsk po žeme“ veislėms priklauso Džeko ir Parsono Raselo terjerai, kernterjerai, taksai ir t.t. Kadangi turėdavo lįsti po žeme, šie medžiotojai buvo nedidelio ūgio. Tuo pačiu šunys naudoti ir „ant žemės“ gyvenančių parazitų naikinimui. Žiurkes persekiojantys keturkojai būdavo bet kokio dydžio, tačiau dauguma nuo vidutinio iki mažo... ir labai greiti. Šiuos šunis Pirmojo pasaulinio karo metais netgi naudojo žiurkių populiacijų kontrolei...
-
Stebėti šuniukų motinas labai įdomu. Smagiausia, jeigu tai daryti galima kuo natūralesnėje aplinkoje, pvz., tokiose vietose kaip Afrikos ar Tailando kaimai. Kaimo šunys – naminiai, ne laukiniai, nors neišmanantys turistai iš Vakarų juos dažnai vadina benamiais.
Apsišuniavusios kalės elgesys apima daugiau, negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas.
Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis. Natūrali atranka sudarė sąlygas...
-
Snukio sugriebimo elgesys - gana dažnas ir tikrai ne kartą yra regėtas daugelio šunų augintojų: tiesiog vienas gyvūnas apžioja kito snukį ir nestipriai jį sukanda. Tai pastebima tarp socialių šuninių rūšių (vilkų, dingų ir, žinoma, naminių šunų). Tiesa, nelabai sutariama, kam priskirti tą snukio sugriebimo elgesį - kai kurie mokslininkai jį laiko tiesiog socialiniu, kiti – kovingu, dar kiti - taikiu elgesiu. Jo esmė – sutvirtinti tarp dviejų asmenų esantį ryšį.
Nors ir gali atrodyti priešingai, šio elgesio funkcija – santykių stiprinimas, o ne ginčų sprendimas. Kuo labiau savimi pasitiki šuo...
-
Turbūt esate girdėję, kad kai kurie šeimininko netekę šunys nebeėda ir nusibaigia iš bado. Sunkiai suvokiama, kodėl kartais bangos išplauna banginių būrius į masinėmis kapavietėmis tampančias pakrantes. Prieš kelerius metus dėl nežinomų priežasčių per tris dienas 28 galvijai nušoko nuo vienos Alpių viršukalnės. Pasakojama istorija kaip medžioklės metu bandydamas išvengti šunų elnias nušoko nuo uolos. 2005 metais Turkijoje nuo uolos nušoko 1500 avių, 400 jų žuvo...
Anksčiau gyvūnų savižudybes prisimindavome diskutuodami apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Dabar apie tai kalbama norint...
-
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio?
Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros?
Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
-
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.
Jukios žiurkės
Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
-
Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų.
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje. Hirschman yra apibūdinęs kelias motyvacijas šunų auginimui – jie gali būti vartotojiškas aplinkos...
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi. Realiame pasaulyje taip pat yra chimerų, tačiau tai ne mitologinės būtybės. Chimerizmu vadinama kelių skirtingų organizmų (kilusių iš skirtingų zigotų) ląstelių (ko)egzistavimas viename organizme. Tasai terminas vartojamas hematologijoje (apie tai šiame straipsnyje nekalbėsime) ir genetikoje (apibūdinant organizmus, kurie dėl įvairių priežasčių turi skirtingų individų...
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Atrinkome įdomiausius faktus apie kates: Naminės katės prijaukintos vėliau negu šunys. Jų elgesys labai panašus į kitų laukinių atstovų. Tai stebėtina - kartu gyvename harmoningai, tačiau jos vis viena išliko nepriklausomos. Kai vieno tyrimo metu naminių kačių stebėjimui buvo pasitelkti jų buvimo vietą fiksuojantys prietaisai, paaiškėjo įdomių dalykėlių. Nors dauguma rainųjų laikosi šalia namų, kai kurios mėgsta...
Daug šunų veislių buvo sukurtos kenkėjų medžioklei. Dalis jų turėdavo lįsti po žeme ir žvėrelius sudoroti iškart arba išvilkti lauk. Šioms tradicinėms „lįsk po žeme“ veislėms priklauso Džeko ir Parsono Raselo terjerai, kernterjerai, taksai ir t.t. Kadangi turėdavo lįsti po žeme, šie medžiotojai buvo nedidelio ūgio. Tuo pačiu šunys naudoti ir „ant žemės“ gyvenančių parazitų naikinimui. Žiurkes persekiojantys keturkojai būdavo bet kokio dydžio, tačiau dauguma nuo vidutinio iki mažo... ir labai greiti. Šiuos šunis Pirmojo pasaulinio karo metais netgi naudojo žiurkių populiacijų kontrolei...
Stebėti šuniukų motinas labai įdomu. Smagiausia, jeigu tai daryti galima kuo natūralesnėje aplinkoje, pvz., tokiose vietose kaip Afrikos ar Tailando kaimai. Kaimo šunys – naminiai, ne laukiniai, nors neišmanantys turistai iš Vakarų juos dažnai vadina benamiais. Apsišuniavusios kalės elgesys apima daugiau, negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas. Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis. Natūrali atranka sudarė sąlygas...
Snukio sugriebimo elgesys - gana dažnas ir tikrai ne kartą yra regėtas daugelio šunų augintojų: tiesiog vienas gyvūnas apžioja kito snukį ir nestipriai jį sukanda. Tai pastebima tarp socialių šuninių rūšių (vilkų, dingų ir, žinoma, naminių šunų). Tiesa, nelabai sutariama, kam priskirti tą snukio sugriebimo elgesį - kai kurie mokslininkai jį laiko tiesiog socialiniu, kiti – kovingu, dar kiti - taikiu elgesiu. Jo esmė – sutvirtinti tarp dviejų asmenų esantį ryšį. Nors ir gali atrodyti priešingai, šio elgesio funkcija – santykių stiprinimas, o ne ginčų sprendimas. Kuo labiau savimi pasitiki šuo...
Turbūt esate girdėję, kad kai kurie šeimininko netekę šunys nebeėda ir nusibaigia iš bado. Sunkiai suvokiama, kodėl kartais bangos išplauna banginių būrius į masinėmis kapavietėmis tampančias pakrantes. Prieš kelerius metus dėl nežinomų priežasčių per tris dienas 28 galvijai nušoko nuo vienos Alpių viršukalnės. Pasakojama istorija kaip medžioklės metu bandydamas išvengti šunų elnias nušoko nuo uolos. 2005 metais Turkijoje nuo uolos nušoko 1500 avių, 400 jų žuvo... Anksčiau gyvūnų savižudybes prisimindavome diskutuodami apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Dabar apie tai kalbama norint...
Kartą – palyginti neseniai – Indijoje buvo išgelbėtas dramblys, 50 metų kentęs vergovę. Kai gelbėtojai jam nuo kojų nuėmė grandines, gyvūno žandais pradėjo tekėti ašaros. Dramblio verksmą stebėjusiems žmonėms emocijos taip pat liejosi per kraštus... Tačiau ar iš tiesų gyvūnas verkė dėl emocinio protrūkio? Ar gyvūno liūdesį parodo tik ašaros? Visi žinduoliai išskiria ašaras, kurios tepa rageną, iš akies šalina dulkes bei kitus nešvarumus. Tačiau ašaros kaip verksmas dėl emocinės kančios laikomos unikaliu žmonių požymiu. Žmonių ašaros, atsirandančios verkiant dėl emocijų, yra ypatingos...
Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti. Jukios žiurkės Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai...
Žmogaus ir šuns ryšys – abipusiškai naudingas ir dinamiškas ryšys, labai aktyviai tyrinėjamas psichologų, etologų ir antropologų. Šis ryšys greičiausiai kilo iš vilkų ryšio su gentainiais. Manoma, kad prijaukinant šunis jie ėmė suvokti žmogų kaip savo partnerį, pradėjo mėgdžioti jo veiksmus ir netgi prarado gebėjimą mokytis iš kitų šunų. Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne paprastai susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojus. Tarp šunų ir žmonių...