Ar gyvūnai juokiasi?

Ilgą laiką žmonės galvojo, kad jie – vienintelės būtybės visoje planetoje, sugebančios juoktis. Tačiau iš tiesų paaiškėjo, kad daugybės rūšių atstovai skleidžia garsus, panašius į mūsų juoką. Didelė jų dalis – žinduoliai, įskaitant nežmoginius primatus, kurie įrodo, kad neurologinės funkcijos, dalyvaujančios nuotaikų išraiškoje, žinduolių evoliucijos procese atsirado anksti.

 

Jukios žiurkės

Apie 1990-tuosius neurologas Jaak Panksepp pastebėjo, kad viena su kita žaisdamos laboratorinės žiurkės skleidžia unikalius ultragarso „pypsėjimus“(„čirpimą“). Tie žmogaus ausims negirdimi garsai susiję su teigiama emocine būsena. J. Panksepp su kolegomis nusprendė, kad tuos garsus galima apibūdinti kaip juoką. 2000-siais įrodyta, kad šie graužikai juokiasi ir kutenant ir kad tam tikrų jų kūno vietų lietimas sukelia daugiau juoko reakcijos negu kitos. Naujausio tyrimo duomenimis, siekiant užtikrinti, kad laboratorinė žiurkė nejaustų streso dėl adatos dūrio, užtenka ją pakutenti.

Žiurkes pradėjus atrinkinėti pagal tai, kaip jos mėgaujasi kutenimu, išveistos kelios kartos gyvūnų, kurių vieni turėjo „stiprų atsaką“, o kiti - „mažą“. Paaiškėjo, kad jukesnės žiurkės geriau įsisavina instrumentinius uždavinius, taip pat mažiau vengia kutulio ir daugiau žaidžia. Juokas susijęs su teigiamomis emocijomis ir socialiniu ryšiu, todėl žiurkės linkusios siekti kutenimo. Su amžiumi, atrodo, juoko reakcija į kutulį mažėja.

Nors tyrimais neįrodyta, kad žiurkės turi humoro jausmą, juoku jos gali išreikšti džiaugsmą. Jos „čirpia“ dūkdamos ar poravimosi metu. Jų skleidžiami aukšto dažnio ultragarso garsai tarnauja kaip svarbi komunikacijos funkcija.

Beždžionės

Šimpanzės, gorilos, bonobos ir orangutangai žaismingai imantis, žaidžiant gaudynių ar juos kutenant skleidžia garsus, kuriuos galima apibūdinti kaip juoką. Tai stebėta tiek tarp laisvėje gyvenančių, tiek tarp prijaukintų šimpanzių. Šių beždžionių juoką žmonės atpažįsta sunkiai – jis panašesnis į apsunkintą kvėpavimą ar lekavimą.

Vis dar nesutariama, ar juoku šimpanzės geba išreikšti džiaugsmą. Vieno tyrimo metu kutenti bonobų (nykštukinių šimpanzių) mažyliai ir žmonių kūdikiai – nors beždžionių juokas kitoks, jo modelis ir veido išraiškios primena kūdikių. Žmonių ir šimpanzių kutenimui jautrios sritys panašios – pažastys ir pilvas. Šimpanzių įsijautimas į kutenimą su amžiumi nemažėja.

Kaip juokiasi šunys?

Šunys kartais lekuoja taip, kad tai skamba it juokas. Prieglaudose skleidžiant šį garsą žaidžiantiems keturkojams, jie būna labiau linkę inicijuoti žaidimus, vizginti uodegą, demonstruoti prosocialinį elgesį kaip lūžų apsilaižymas, jų streso lygis sumažėja.


Fatal error: Allowed memory size of 268435456 bytes exhausted (tried to allocate 1019904 bytes) in /home/aleksann/domains/vetvila.lt/public_html/includes/database/database.inc on line 2139